Nidos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia

Senojoje Nidoje (apie 2 km į pietus nuo dabartinės) 1569 m. buvo bažnyčia. Iki 1675 m. ją užpustė su visa gyvenviete. 1812 m. Gotlybas Dovydas Kuvertas pirko apleistą Kuncų bažnyčios pastatą. Iš jo plytų, sijų pastatyti užeigos namai ir gyvenamasis namas valdininkams, kuriame įrengta nedidelė salė pamaldoms laikyti. Ji pašventinama 1835 m. lapkričio 8 d., nuolatinis dvasininkas Gustavas Sylla paskirtas 1847 m. 1854 m. įsteigta Nidos parapija. Parapijai priskiriamos naujai įsikūrusios Pervalkos ir Preilos gyvenvietės. 1855 m. Gustavui Syllai mirus, iki 1861 m. Nidoje dvasininko nebuvo. 1861–1863 m. Nidos parapijoje dirbo J. Pipiras, 1863–1868 m. Albertas Hoffheinzas, 1868–1873 m. Ernstas Pohlis, 1873–1876 m. Augustas Jusas. Senajam bažnyčios pastatui sunykus, liuteronų pastorius Gustav Echternach (Nidoje dirbo 1876–1894 m.) ėmėsi naujos bažnyčios statybos. Darbai pradėti 1886 m., sukaupus 38 000 markių, jie baigti ir bažnyčia pašventinta 1888 m. spalio 10 d. Po vietos gyventojų repatriacijos į Vokietiją joje retkarčiais buvo laikomos katalikų pamaldos. Po Pirmojo pasaulinio karo čia kunigavo Johannes Magnus (1918–1923 m.), Paulius Schenckė (1923–1925 m.), Jurgis Henkys (1927–1929 m.), Ewaldas Edelhoffas (1929–1930 m.), Johannes Kypkė (1930–1935 m.), Ernstas Ribaitis (1936–1937 m.), Jonas Butkeraitis (Buttgereit; 1937–1940 m.), Walteris Palletinas (1941–1943 m.), Waldemaras Kütheris (1943–1944 m.). Po Antrojo pasaulinio karo Nidos bažnyčios dokumentai buvo sunaikinti, sugriautas rytinis bokštelis, sunaikintas antrasis altoriaus paveikslas, demontuoti altoriaus stalas, bažnyčios suolai, langai, sakykla, vargonai. 1962 m. uždaryta. 1966–1988 m. veikė Neringos istorijos muziejus. Nuo 1988 m. pabaigos iki 2000 m. gegužės mėn. Nidos katalikų buvo nuomojama iš evangelikų liuteronų. 1984 m. Vilniaus vargonų dirbtuvės (vad. Rimantas Gučas) bažnyčioje pastatė naujus 24 registrų vargonus. 1992 m. rugsėjo 20 d. iškilmingai atšventintas naujas, restauruotas interjeras, altorius ir sakykla.