Gitaros pasaulį sukrėtęs Derekas Griperis iš Pietų Afrikos: „Muzika yra keistas ir kartu nuostabus dalykas“

Lietuvoje koncertuosite pirmą kartą. Ką žinote apie šią šalį?

Šiek tiek seku keletą Lietuvos muzikantų ir jų veiklą. Pirmiausia, pradėjau domėtis Indre Jurgelevičiūte, duete pasirodančia kartu su senegaliečiu Solo Cissokho, kuris groja kora. Tuomet per Indrę sužinojau apie nuostabią sutartinių giedotojų grupę „Trys keturiose“.

Papasakokite apie koncerto Kristupo vasaros festivalyje programą.

Dažniausiai koncerto programų iš anksto kruopščiai neplanuoju. Atsirenku keletą skirtingų kompozitorių, stilių, tarp kurių yra kompozicijos korai, Bacho, Egberto, Gismonti muzika ir mano paties kūryba. Koncerto dieną aš groju tai, ką norisi groti.

Kodėl pasirinkote groti būtent gitara?

Mokykloje aš grojau violončele ir pianinu. Pasikeitė mano pianino mokytojas, kuris iš tikrųjų buvo klasikinės gitaros atlikėjas. Muzikos grupėse man jau buvo tekę groti su bosine gitara, tad pradėjau eksperimentuoti ir su klasikine, pats mokytis ja groti. Nutiko taip, jog mano mokytojas išgirdo mane grojantį ir pasisiūlė pamokyti.

Ar prisimenate, kokį pirmą kūrinį ar dainą sugrojote gitara?

Mano pirmasis kūrinys arba, kaip aš vadinu, projektas buvo labai abstraktus. Susidariau gitaros akordų sąrašą ir praktikavausi, grodamas juos visus iš eilės. Man atrodo, jog tuo metu mane labiau domino pats grojimo procesas šiuo instrumentu, o ne muzika, kurią aš grojau. Turbūt pats pirmas kūrinys buvo kokia nors klasikinė kompozicija, bet tiksliai jos nepamenu. Tik žinau, jog užtruko gana ilgai, kadangi tą kompoziciją gitara sugrojau ieškodamas pianino natų atitikmens gitaros akorduose.

Kokį kūrinį labiausiai mėgstate groti?

Tai keičiasi nuolatos. Vieną dieną atrodo, jog kažkoks kūrinys yra pats geriausias, o kitomis dienomis aš jo visai nenoriu groti. Tai įdomus procesas, kadangi vieną mėnesį tu groji tik Bacho kompozicijas ir esi klasikinės muzikos gitaristas, o kitą mėnesį – septyniasdešimtųjų metų muziką korai, tad mintis groti Bachą atrodo visai keista. Paskui tai vėl pasikeičia ar atsiranda dar kitokia muzika – ir taip vyksta nuolat.

Ką sunkiausio Jums teko išmokti groti?

Kalbant apie sunkumus, pagalvoju apie Bachą – kiek įtampos užsikrauname, turėdami tam tikras nuostatas, susijusias su šiuo kompozitoriumi, jo muzika. Vienas didžiausių iššūkių grojant gitara, buvo groti tą etapą, momentą, kai nelieka skirtumo tarp Bacho ir Toumani Diabate (Malio atlikėjas, kora atliekantis tradicinę Malio muziką – aut. pastaba) muzikos. Tai vieta, kurioje kultūriniai dalykai išnyksta.

Ar turite mėgstamą gitaristą, atlikėją, kuris Jus įkvepia?

Mėgstamiausi gitaristai yra Egberto Gismonti ir Ali Farka Toure. Manau, jog Egberto muzika mane įkvėpė labiau, kadangi jis pademonstravo naują, kitokįgrojimo gitara kelią. Tarsi tam tikra prasme pratęsdamas Villa Lobos, kuris yra puikiai žinomas klasikiniams gitaristams, muziką, bet išplėsdamas klasikinė gitaros galimybes.

Kaip Jums kilo mintis kūrinius korai transkribuoti šešiastygei gitarai?

Be sustojimo klausiausi Toumani Diabate albumo „Kaira“, išleisto 1987 metais. Įsivaizdavau, kaip sukuriu panašią muziką gitarai. Prireikė ne vienerių metų, kol supratau, jog Toumani buvo kompozitorius ir tą muziką galima groti ir gitara – ir tai, jog aš galiu šią muziką sugroti gitara.

Ką Jums reiškia muzika?

Muzika yra keistas dalykas. Net nežinau, kaip apibūdinti. Kartais tai yra bendravimas su žmonėmis. Kartais tai yra fizinis grojimo pojūtis. Kartais muzika padeda bendrauti su vyresne karta ar kitais žmonėmis. Kartais muzika yra žmogaus savęs atradimo kelias. Keistas ir kartu nuostabus dalykas yra ta muzika.

Liepos 18 d., antradienį, 19 val. koncerte „Bachas Afrikoje“ Šv. Kotrynos bažnyčioje gitaristas iš Pietų Afrikos D. Gripperis atliks originalią programą – pradėjęs Baroko genijaus J. S. Bacho kūriniais, spalvingais garsovaizdžiais nukels į tolimąjį Malį.