Jaunųjų atlikėjų konkursai – tramplinas į ateitį
Kovą sostinės muzikinį peizažą praturtino net penki atlikėjų konkursai, vykę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Keturi iš jų buvo skirti didiesiems Lietuvos ir pasaulio scenos meistrams.
Vienos charizmatiškiausių Lietuvos pianisčių Mūzos Rubackytės iniciatyva startavo naujas pianistų konkursas „Lisztofonija“, sumanytas siekiant mūsų šalyje populiarinti Ferenco Liszto kūrybą.
Stasio Baro dainininkų (tenorų) ir Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursai kaip ir kasmet supažindino su naujais vokalo talentais.
Devintą kartą surengtas Raimundo Katiliaus Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkursas tapo prasmingu akcentu minint per anksti išėjusio žymaus smuikininko 70-metį.
Tarptautinis akordeonistų konkursas „Vilnius 2017“ buvo sukvietęs jaunuosius atlikėjus iš Lietuvos ir daugelio užsienio šalių.
Netrūksta skeptiškų nuomonių, kad konkursai – lyg žirgų lenktynės, kuriose tikram menui, kūrybai lieka nedaug erdvės. Tačiau didesni ir mažesni konkursai pasaulyje nepraranda populiarumo. Pasak LMTA rektoriaus prof. Zbignevo Ibelhaupto, konkursų nugalėtojams dažnai atsiveria didesnės karjeros galimybės. „Šių dienų pasaulyje konkurencija neišvengiama. Galima įvairiai samprotauti apie konkursus, jų skaidrumą, tačiau visa tai nepaneigia, kad pergalė jaunam žmogui suteikia šansą būti pastebėtam, duoda postūmį ryškesnei karjerai, nors nesuteikia garantijų. Tai – galimybė“, – sakė rektorius.
Z. Ibelhauptui antrino prof. Mūza Rubackytė: „Budistai sako, kad lyginimas sukelia kančią. Tačiau tik subrendęs žinai, kas esi, – teigia pianistė. – Jaunas žmogus, ieškodamas savęs, neišvengiamai susiduria su konkurencijos dvasia.“
„Lisztofonija“ vyks kiekvienais metais
Kovo 8 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko pirmasis pianistų konkursas „Lisztofonija“. Konkurso rengėjai – LMTA Fortepijono katedra ir Lietuvos Ferenco Liszto asociacija „LiSZtuania“.
Konkurse dalyvavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai Vincenzo De Martino, Aušrinė Garsonaitė ir Natanas Bairakas, LMTA absolventas Paulius Matuzas, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos abiturientas Ignas Maknickas ir Londono karališkojoje muzikos akademijoje studijuojanti Juozo Naujalio gimnazijos absolventė Gabrielė Sutkutė.
Konkursantus vertino autoritetinga žiuri: prof. Mūza Rubackytė (pirmininkė), LMTA Fortepijono katedros vedėjas prof. Jurgis Karnavičius, prof. Birutė Vainiūnaitė, aktyvios „LiSZtuania“ narės Emilija Žukauskaitė ir Eglė Andrejevaitė.
Nugalėtoju paskelbtas Vincenzo De Martino, antra vieta pripažinta Ignui Maknickui, trečioji – Gabrielei Sutkutei. Visi trys laureatai laimėjo garso įrašų firmos „MAMA Studios“ įsteigtą pagrindinį konkurso prizą – galimybę su garso režisieriumi Arūnu Zujumi parengti profesionalų įrašą. Atlikėjui padovanotas įrašas galės būti viešinamas internetinėje erdvėje. Garso įrašai padaryti kovo 26 d. LMTA Didžiojoje salėje.
Renginio iniciatorė ir žiuri pirmininkė M. Rubackytė konkurso laureatams įteikė savo svarbiausią Ferenco Liszto muzikos įrašą – tarptautinį pripažinimą pelniusį trigubą albumą „Klajonių metai“.
Prizą taip pat įsteigė fortepijonų salonas „Organum“ – gegužės 30 d. atidaromoje „Organum“ salėje bus surengtas „Lisztofonijos“ laureatų koncertas.
Visi konkurso dalyviai apdovanoti diplomais ir Ferenco Liszto medaliu, kuris atkeliavo iš Vokietijos, fortepijonų manufaktūros „Steingraeber&Soehne“.
Pirmasis „Lisztofonijos“ konkursas suteikė vilčių, kad Ferenco Liszto fortepijoninei muzikai skirtas jaunųjų pianistų konkursas taps kasmetiniu LMTA renginiu. Konkurso idėja kilo 2016-aisiais, minint 130-ąsias garsaus vengrų pianisto ir kompozitoriaus F. Liszto mirties metines. Ta proga asociacija „LiSZtuania“ ir LMTA Fortepijono katedra sutarė bendradarbiauti – skatinti jaunuosius Lietuvos pianistus atlikti ir įrašyti F. Liszto kūrybą fortepijonui. Pagal konkurso nuostatus, jame kviečiami dalyvauti Lietuvoje studijuojantys ar studijas baigę aukštųjų muzikos mokyklų, konservatorijų ir gimnazijų studentai ir absolventai nuo 16 iki 30 metų. Dalyviai privalo atlikti vieną ar kelis F. Liszto kūrinius fortepijonui, perdirbinius arba transkripcijas.
„Muzika yra gyvenimo širdis. Be jos nieko nebūtų išties gera, o su ja viskas yra gražu“, – kadaise sakė Ferencas Lisztas.
Rytoj jie dainuos didžiosiose operos scenose
Žiniasklaidoje dažnokai skelbiama, kad viena ar kita operos trupė atrado jauną dainininką. Tačiau kaip talentingi debiutantai atsiduria didžiosiose scenose ir kas yra tie, kurie iš tiesų pirmieji pastebi jaunąjį talentą?
Galima drąsiai teigti, kad jau keletą dešimtmečių Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiami Stasio Baro dainininkų (tenorų) ir Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursai daugeliui šiandien garsių atlikėjų padėjo patekti į didesnių trupių ir įtakingų vadybininkų akiratį. Šių metų (kovo 17 ir 18 d.) vokalistų varžytuvės vėl išryškino vardus, kuriuos patartina įsidėmėti ir po kelerių metų ieškoti Lietuvos bei pasaulio teatrų ir koncertų salių afišose.
Prieš 20 metų, 1997-aisiais, žymus išeivijos dainininkas Stasys Baras (1920–2006) įsteigė 1000 dolerių premiją jauniems Lietuvos dainininkams. Ši premija buvo svari paspirtis šiandien žinomų solistų Edgaro Montvido, Kosto Smorigino ir daugelio kitų karjeros pradžiai. Ilgainiui konkurse ėmė varžytis tik tenorai, tarp jo nugalėtojų – Merūnas Vitulskis, Tomas Pavilionis. Šiais metais konkurse dalyvavo 5 tenorai – skaičius nemažas, turint omenyje, kad jame gali varžytis tik LMTA studentai.
Konkurso žiuri sudarė prof. Asta Krikščiūnaitė (pirmininkė), prof. Irena Milkevičiūtė, prof. Virgilijus Noreika ir LNOBT solistas Arūnas Malikėnas.
Šių metų Stasio Baro premiją laimėjo Juozas Janužas, prof. V. Noreikos klasės magistrantas. Jis atliko Juozo Indros dainą „Saulė leidžias“, Stasio Gailevičiaus „Klajūnui“ (pagal konkurso nuostatus būtina atlikti bent vieną išeivijos kompozitoriaus dainą), Vasko da Gamos ariją iš Giacomo Meyerbeerio operos „Afrikietė“ ir Korado ariją iš Amilcareˊs Ponchielli operos „Lietuviai“. Beje, žiuri pirmininkė A. Krikščiūnaitė pabrėžė, kad jei dainuoja žiuri nario studentas, tas narys nebalsuoja.
Pasak A. Krikščiūnaitės, šiek tiek gaila, kad skiriama tik viena premija, nes šiemet konkurencija buvo stipri. Pagal komisijos skirtų balų sumą antras buvo latvis Juris Jope, doc. Algirdo Januto dainavimo klasės magistrantas, jam koncertų salė „Muzikos galerija“ suteikė galimybę surengti solinį koncertą.
Nuo 2000 m. akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo iniciatyva rengiamas V. Jonuškaitės-Zaunienės (1901–1997) konkursas kaskart išryškina pajėgiausias solistes, o klausytojams suteikia galimybę tapti naujųjų žvaigždžių gimimo liudininkais. Tarp konkurso laureačių – Asmik Grigorian, Jurgita Adamonytė, Ona Kolobovaitė, Katerina Tretyakova, Raminta Vaicekauskaitė, Lina Dambrauskaitė ir daugelis kitų šiandien žymių ar sparčiai garsėjančių solisčių.
XVIII Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas šį kartą vyko net dvi dienas, nes sulaukė 18 dalyvių. Vertinimo komisiją sudarė Justina Gringytė (pirmininkė), prof. A. Krikščiūnaitė, doc. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, doc. dr. Jolita Buzinaitė-Kašalynienė (Vydūno jaunimo fondo atstovė), LMTA dėstytojas ir LNOBT solistas Liudas Norvaišas, ilgametė LNOBT solistė Sofija Jonaitytė.
Pasak žiuri pirmininkės, garsios solistės J. Gringytės, konkursantės buvo vertinamos pagal keletą kriterijų. Pirmasis jų – gebėjimas atsiverti, perteikti kūrinio prasmę, nes scenos žmogui itin svarbus kontaktas su publika. Neabejotinai svarbi ir atlikimo technika. Kaip sakė J. Gringytė, dainininkai privalo tobulinti savo instrumentą, dirbti labai daug valandų ir metų, ir tas darbas niekada nesibaigia. Solistė pabrėžė ir sceninės išvaizdos reikšmę – dainininkų ne tik klausomasi, į juos ir žiūrima.
XVIII Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurse I vietą laimėjo Eglė Šlimaitė, prof. A. Krikščiūnaitės dainavimo klasės magistrantė. II vieta paskirta Gabrielei Kupšytei, prof. Sigutės Stonytės dainavimo klasės magistrantei, jai akompanavęs Jurgis Karnavičius pripažintas geriausiu konkurso pianistu. III vietos laimėtoja – Aurelija Stasiulytė, prof. Reginos Maciūtės klasės magistrantė.
Tradiciškai teikiama premija už geriausią lietuvių liaudies dainos atlikimą, šiemet ji teko Mildai Baronaitei (prof. A. Krikščiūnaitės kl.), atlikusiai dzūkų krašto dainą „Tai gražiai gieda lakštingalėlė“.
Prizinis konkurso fondas – 1230 eurų. Šiemet Lietuvos muzikų sąjunga ir LMTA Dainavimo katedra įsteigė specialųjį prizą – kvietimą tobulintis Birštono vasaros menų akademijoje. Juo apdovanotos Vismantė Vasaitytė (doc. Jolantos Čiurilaitės kl.), Rasa Dzimidaitė (doc. Aušros Stasiūnaitės kl.) ir Gabrielė Pintukaitė (prof. Irenos Milkevičiūtės kl.).
Konkurso dalyvius ir svečius pasveikino Vydūno jaunimo fondo įgaliotinė Lietuvoje doc. dr. J. Buzinaitė-Kašalynienė. V. Jonuškaitės-Zaunienės konkursas – viena iš gražių fondo, švenčiančio 65 metų sukaktį, iniciatyvų.
Stygininkai varžėsi Raimundo Katiliaus konkurse
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kongresų rūmų Kamerinėje salėje kovo 25 ir 26 d. vyko IX Raimundo Katiliaus Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkursas, skirtas vieno ryškiausių Lietuvos smuikininkų 70-mečiui.
Raimundas Katilius (1947–2000) – smuikininkas virtuozas, šiuolaikinės lietuvių muzikos interpretatorius, pedagogas. 1970 m. baigė Maskvos konservatorijos Igorio Bezrodno klasę, 1972 m. – aspirantūrą. Nuo 1975 m. Lietuvos konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytojas, nuo 1989 m. profesorius. R. Katilius išugdė apie 60 mokinių, tarp kurių – Leonidas Binderis, Darius Dikšaitis, Martynas Švėgžda von Bekkeris, Zbignevas Levickis, Dalia Suraučiūtė, Irma Belickaitė, Aidas Strimaitis, Džeraldas Bidva, Rūta Lipinaitytė ir kt.
Smuikininkas koncertavo kaip solistas ir kamerinių ansamblių narys. 1971–1975 m. griežė Maskvos konservatorijos aspirantų styginių kvartete. Daugiausia koncertų surengė su ilgamete kūrybine partnere pianiste Larisa Lobkova, koncertavo su pianistais Leonidu Dorfmanu, Golda Vainberg-Tatz, Petru Geniušu. Taip pat grojo solo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, kitais orkestrais Europos, Amerikos, Azijos, Afrikos šalyse. Dalyvavo žymiausiuose tarptautiniuose muzikos festivaliuose. 2000 m. balandžio 4 d. mirė scenoje, grieždamas Mauriceˊo Ravelio sonatą smuikui ir fortepijonui koncerte Bad Kisingene (Vokietija).
„Muzikantų aukštumos – kaip tas horizontas: kad ir kiek į jį artėtum, vis traukiasi ir tolsta nuo tavęs. Gali nutapyti paveikslą, parašyti knygą, tik muzika niekada nesibaigia“, – yra sakęs Raimundas Katilius.
LMTA Styginių instrumentų katedra kelis dešimtmečius rengė jaunųjų styginių instrumentų atlikėjų konkursą, jam 2001 metais buvo suteiktas Raimundo Katiliaus vardas.
Šiemet konkurso dalyvius vertino prof. Petras Radzevičius (komisijos pirmininkas), prof. Rimantas Armonas, prof. Rusnė Mataitytė, doc. dr. Rūta Lipinaitytė, lekt. Donatas Bagurskas, mokytoja ekspertė Ramunė Bandzaitytė ir mokytoja metodininkė Kristina Kupšienė. Konkurse dalyvavo smuiko, alto, violončelės ir kontraboso specialybių moksleiviai iš Lietuvos muzikos mokyklų, konservatorijų ir gimnazijų. Pasak prof. Petro Radzevičiaus, pagrindinis konkurso tikslas – apžvelgti ateinančiųjų muzikų pajėgas ir perspektyvas.
Dalyviai atliko etiudą arba kapričą, stambios formos kūrinį bei dvi skirtingo pobūdžio pjeses. Raimundas Katilius buvo daugybės naujų lietuviškų opusų įkvėpėjas ir pirmasis atlikėjas, todėl ir jo vardu pavadinto konkurso dalyviai turėjo atlikti pasirinktą lietuvių kompozitoriaus kūrinį.
I vietą laimėjo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos vienuoliktos klasės mokinys Jokūbas Švambaris (smuikas; mokytoja Rūta Lipinaitytė) ir Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos dvyliktokė Marija Räisänen (smuikas; mokytoja Milda Pupelienė).
II vieta paskirta Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos smuikininkams Paulinai Jankovskytei (10 kl., mokytoja Ingrida Armonaitė-Galinienė), Ugnei Katinskaitei (7 kl., mokytoja Rusnė Mataitytė) ir Kamiliai Boris (12 kl., mokytoja Asia Kacaitė).
III vieta pripažinta Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos 11 klasės mokinei Viktei Rimšaitei (altas; mokytoja Auksė Kaziukaitienė) ir tos pačios mokyklos 11 klasės mokiniui Ignui Bazarui (violončelė; mokytojas Vidmantas Sadauskas).
Tarptautinis akordeonistų konkursas „Vilnius 2017“
Kovo 30–31 d. vyko Lietuvos akordeonistų asociacijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rengiamas Tarptautinis akordeonistų konkursas „Vilnius 2017“. Šiemet sulaukta svečių iš Suomijos, Danijos, Italijos, Kinijos, Slovakijos, Vokietijos, Portugalijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Austrijos, Serbijos, Juodkalnijos, Kroatijos, Baltarusijos, Čekijos, Bosnijos ir Hercegovinos.
Nuo 1994-ųjų kas antrus metus vykstantis konkursas iš pradžių nepuoselėjo tarptautinių ambicijų, tačiau tiek Lietuvoje, tiek svetur populiarėjanti akordeono muzika paskatino išplėsti konkurso dalyvių geografiją. LMTA Akordeono katedros vedėjas doc. Raimondas Sviackevičius, pats labai aktyvus naujosios akordeono muzikos propaguotojas, neslepia, kad konkurso programos nelengvos, o pergalė Vilniuje vertinama labiau nei laimėjimas gana rimtuose užsienio, pavyzdžiui, Vokietijos, konkursuose. Į Vilnių atvyksta gabiausi Lietuvos ir užsienio jaunieji atlikėjai, čia jiems suteikiama galimybė pademonstruoti savo meninius ir techninius gebėjimus, pasisemti patirties iš kitų konkurso dalyvių.
R. Sviackevičiaus nuomone, tiek atlikėjams, tiek jų mokytojams šis konkursas – muzikinė šventė, skatinanti jaunosios kartos akordeonistų aktyvumą, atskleidžianti jų pasiekimus. Konkurse dalyvauja atlikėjai, prieš tai perėję atranką regionuose, jie pagal amžių ir pasirinktą atlikimo žanrą skirstomi į 12 kategorijų.
Šiais metais pagrindinės E kategorijos laureatais tapo svečiai iš Lenkijos Adamas Maksymienko (I vieta), Bartoszas Kołsutas (II vieta) ir Dawidas Rydzis (III vieta).