Kultūrai mažinamos lėšos

Publikuota: 2017-06-22 Autorius: LRT
Kultūrai mažinamos lėšos

Kultūros įstaigų vadovai skambina pavojaus varpais dėl vyriausybės planų kitais metais kultūros finansavimą sumažinti beveik 18 mln. eurų. Trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje jo vadovas Ramūnas Karbauskis aiškino, kad lėšas mažinti siekiama dėl neva galimos naujos ekonominės krizės, bet kartu ramino, kad sprendimo dėl 18 mln. eurų atėmimo dar nėra. Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson interviu LRT.lt taip pat tikina, kad galutinis skaičius nebus toks drastiškas.

Tačiau žiniasklaidoje pasirodžius publikacijoms, kad Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis trečiadienį šiam komitetui svarstant Kultūros ministerijos finansavimą esą kalbėjo apie galimą ekonomikos krizę, jis jau neigė savo žodžius.

Vyriausybė siekia, kad visos ministerijos, išskyrus Krašto apsaugos, kitų metų biudžetus bendrai susimažintų 616 mln. eurų ir juos sumestų į bendrą „pokyčių krepšelį“. Kultūros ministerijos biudžetą norima nurėžti beveik 18 mln. eurų.

Visų Lietuvos teatrų, koncertinių įstaigų ir muziejų vadovai Kultūros komiteto posėdyje prašė L. Ruokytės-Jonsson ir R. Karbauskio paaiškinti, kokiais kriterijais remiantis kitų metų šalies kultūros biudžetas galėtų sumažėti tokia didele suma, kai kultūros darbuotojai ir taip nesuduria galo su galu.

Kultūros srityje dirbantys finansininkai įsitikinę, kad kitais metais dėl vyriausybės paskelbto taupymo vajaus gali būti mažinami kultūros darbuotojų atlyginimai, nes daugiau nėra ką mažinti.

„Vyriausybė kalba apie socialinės atskirties mažinimą, tačiau, jeigu tiems kultūros darbuotojams, kurie šiuo metu, atskaičius mokesčius, gauna 500 eurų, alga sumažėtų iki 300 eurų, tuomet atsirastų dar keli tūkstančiai pašalpų iš valstybės prašytojų. Ar tokiu keliu reikėtų eiti?“ – klausė Kinematografininkų sąjungos vadovas Arūnas Matelis.

Jam antrino Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis: „Sumažinę ir taip varganą kultūros finansavimą, po kelerių metų žiūrėsim, kaip sugrįžti prie šiandieninio finansavimo lygio.“

R. Karbauskis, kalbėdamas apie finansavimą kultūrai, visus susirinkusiuosius įspėjo, esą diržus reikia veržtis daugelyje sričių, nes neva ekonomika vėl kaista ir Lietuvą gali ištikti nauja finansinė krizė.

Kartu komiteto pirmininkas kultūrininkams žadėjo, kad nebeilgai kalbėsime, jog turime dirbti iš idėjos.

Visų kultūros įstaigų vadovams prieštaraujant, kad taip drastiškai būtų mažinamas finansavimas kultūrai, R. Karbauskis aiškino, kad „tas mechaninis paskaičiavimas būtinas tam, kad prasidėtų reforma, bet sprendimo iš kultūros atimti 18 milijonų dar nėra.“

„Valstiečių“ lyderis pažadėjo dalyvauti kitą savaitę vyksiančiame vyriausybės posėdyje, kurio metu turėtų būti nuspręsta, kiek kiekviena ministerija privalės kitais metais sumažinti savo biudžetą.

Dėl kultūros finansavimo turėtų būti posėdžiaujama birželio 30 dieną.

– Kodėl iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto kitais metais planuojama atimti 6 mln. eurų, o iš Kultūros ministerijos net 18 mln.? – LRT.lt paklausė kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson.

– Manau, kad į kultūrą buvo pasižiūrėta iš paukščio skrydžio, giliau neanalizuojant, kokia jos finansinė padėtis yra šiuo metu. Kol kas tie 18 mln. – tik rekomendacija, o ne – griežtas reikalavimas. Mes atsakėme, kad galime maždaug 2,8 mln. eurų sumažinti tik vadinamąsias VIP lėšas. Dėl to nukentėtų visos savivaldybės, nes nebegautų finansavimo atnaujinti savo kultūros centrus ir įstaigas.

– Tačiau juk Finansų ministerija siūlo derybas su Kultūros ministerija pradėti nuo 18 mln. eurų.

– Ant stalo dar nieko nepadėta. Manau, kad birželio 30 d. kalbą pradėsime nuo kitų skaičių.

– Jeigu kitais metais taip stipriai vyriausybė nori sumažinti finansavimą kultūrai, iš kur prasimanysite pinigų griūvančiam Gedimino kalnui gelbėti?

– Tam, kad būtų pabaigti šiuo metu pradėti kalno šlaito tvarkymo darbai, papildomai reikia 1,5 mln. eurų. Kitam šlaitui sutvarkyti reikėtų daugiau nei 5 mln. eurų. Darbai turėtų prasidėti iki šių metų rugsėjo. Mums sutiko padėti Lenkijos specialistai. Tačiau kalno tvarkymo finansavimo problemos dar neišspręstos, bet, manau, premjeras Saulius Skvernelis jų nuošalyje nepaliks ir spręs valstybiniu lygiu.


Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad siūlymas ministerijoms susiveržti diržus neturi nieko bendro su nerimu dėl galimos krizės, apie kurią prabilo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
 

Pasak ministro pirmininko, tokiu būdu ieškoma lėšų šaltinių finansuoti vyriausybės prioritetus.

„Aš manyčiau, kad reikėtų pirmiausiai įsiklausyti į vyriausybės poziciją ir būti pakankamai tiksliems. Kalbant apie pokyčių krepšelį, tai yra numatyta mūsų veiksmų plane naujas valstybės biudžeto principas, kada nevyksta taip vadinamas pageidavimų koncertas – duokite mums vis daugiau. Tačiau yra patvirtinti artimiausių poros metų vyriausybės veiklos prioritetai, kuriems reikalingas papildomas finansavimas. Ir šitiems 33 prioritetams finansuoti reikia turėti pokyčių krepšelį“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Anot jo, pokyčių krepšeliui ministerijos turi surasti apie 180 mln. eurų.

„Pokyčių krepšelis nėra 600 mln. eurų, tai yra visas padidėjimas kartu su socialiniais įsipareigojimais, mokestine pertvarka, pensijomis. Pokyčių krepšeliui reikalinga finansuoti apie 180 mln. eurų, tai yra priimtas bendras sprendimas, kalbant apie ministerijų veiklos efektyvinimą, pabandyti tas sumas surasti. Tai neturi nieko bendro su jokia krize“, – pridūrė jis.

Anot jo, prielaidų finansinei krizei Lietuvoje nėra, mat ekonomika auga, gerėja prognozės.

„Ekonomika Lietuvos auga, prognozės kinta į gerą pusę“, – sakė S. S kvernelis.

Trečiadienį Seimo Kultūros komitetui svarstant Kultūros ministerijos finansavimą, R. Karbauskis teigė, kad valdantieji atsisako planų jį atsieti nuo alkoholio ir tabako akcizų surinkimo, nes „netrukus galime susidurti su dar viena krize, ekonomikos krize pasauline“, skelbė portalas 15min.lt.

Seimo komitetas opozicijos iniciatyva svarstė vyriausybės planus kitais metais mažinti kultūros finansavimą, kad būtų galima suformuoti „pokyčių krepšelį“.

Anksčiau skelbta, kad 2018 metų biudžetą planuojanti vyriausybė visoms ministerijoms, išskyrus Krašto apsaugos, pasiūlė nusirėžti 616 mln. eurų ir juos sumesti į bendrą „pokyčių krepšelį “. Papildomus 240 mln. eurų į krepšelį planuojama skirti iš ES lėšų, tad bendra „pokyčių krepšelio“ suma išauga iki 856 mln. eurų.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas turėtų augti 3,3 proc., o kitąmet augimas sulėtės iki 2,8 procento. Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet BVP augs 2,7 proc., o 2018 metais – 2,6 proc. Europos Komisijos analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,9 proc., o kitąmet – 3,1 proc.

Komentarai