Vilniaus festivalis 2016. Dienoraštis

Publikuota: 2016-06-17 Autorius: Kultūros ekspertai
Vilniaus festivalis 2016. Dienoraštis

Planetų takas. Birželis danguje ir muzikoje. BIRŽELIO 3–21 d., 
1. Birželio 3 d., penktadienį, 19 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Festivalio pradžios koncertas su Angela Gheorghiu
ANGELA GHEORGHIU (sopranas, Rumunija)
MARIUS BRENCIU (tenoras, Rumunija)
Dirigentas CIPRIAN TEODORASCU (Rumunija)
LIETUVOS NACIONALINIO OPEROS IR BALETO TEATRO SIMFONINIS ORKESTRAS (muzikos vadovas Robertas Šervenikas)
Koncertą vedė  EGLĖ ULIENĖ

Programa:

Gražiausios Giuseppe’s Verdi, Arrigo Boito, Francesco Cilea’os, Giacomo Puccini, Gaetano Donizetti, Georges’o Bizet, Piotro Čaikovskio, Alfredo Catalani, Franzo Leháro operų arijos ir duetai, uvertiūros

Įžanga

Šiais metais rengiamas jubiliejinis – jau dvidešimtasis Vilniaus festivalis. Tad jo atidarymo koncertas – neabejotinai reikšmingas muzikinis įvykis. Lietuvoje pirmą kartą dainavo ryškiausia ir talentingiausia šių dienų solistė, operos superžvaigždė Angela Gheorghiu, neretai vadinama ir viena gražiausių teatro scenoje kuriančių moterų. Iš Rumunijos kilusi garsenybė debiutavo 1990 m. Mimi vaidmeniu G. Puccini operoje „Bohema“. Vėliau jos įspūdinga karjera nusidriekė per pasaulio operos šventoves ir svarbiausias koncertų sales – A. Gheorghiu žvaigždė ryškiai žibėjo Metropolitano operos scenoje Niujorke, Karališkajame operos teatre „Covent Garden“ Londone, Vienos „Staatsoper“, Milano „La Scaloje“. Solistei teko dainuoti Paryžiuje, Berlyne, Romoje, Tokijyje, Čikagoje, Los Andžele, daugybėje kitų Europos ir JAV miestų.

Kartu su A. Gheorghiu dainavo Rumunijos tenoras Marius Brenciu, kurio debiutas operos scenoje įvyko 1997 m. Bukarešte. Pelnęs daugelio tarptautinių konkursų, kaip antai Julieno Gaillardo, Karalienės Elžbietos Briuselyje, „Auditorium“ Niujorke, laurus, 2001 m. jis tapo pirmuoju rumunų solistu, laimėjusiu BBC „Cardiff Singer of the World“ konkursą. Šiuo metu M. Brenciu dainuoja Metropolitano operos scenoje Niujorke, Karališkajame „Covent Garden“ Londone, Vienos „Staatsoper“, operos teatruose Berlyne, Briuselyje, Paryžiuje, Lione, Miunchene, Lisabonoje, Ženevoje, Florencijoje, Romoje, Tel Avive ir daugelyje kitų.

Koncertą, kuriame griežė LNOBT simfoninis orkestras, dirigavo Bukarešto nacionalinės operos teatro dirigentas Ciprianas Teodoraşcu.

Bilietai – 45, 55, 65, 80, 100, 200 Eur

Įspūdis. Drabužiai keitėsi, o kas liko?

Kiekvienos vasaros pradžia ir Vilniaus kultūros laukas jau būtų sunkiai įsivaizduojamas be Vilniaus festivalio. Per du dešimtmečius Vilniaus festivalio orbitoje sukosi ne viena didžiausio ryškumo klasikos ir džiazo žvaigždė – Mstislav Rostropovič, Chick Corea,  Justus Franz, Yehudi Menuhin, Herbie, Hancock, Violeta Urmana, Al Jarreau, Vladimir Fedosejev, Al di Meola, ...  sąrašas būtų ilgas. 

XX-asis Vilniaus festivalis startavo birželio 3-iąją Nacionaliniame operos ir baleto teatre su gala koncertu, kuriame su Teatro orkestru pasirodė viena ryškiausių nūdienos operos žvaigždžių – rumunų dainininkė Agela Gheorghiu. Ji pasaulio operos scenose ryškiai suspindėjo dar 1992-1994 metais su vaidmenimis „Covent Garden‘e“, „Metropolitan Opera“, Vienos „Staatsoper“. Angelos  Gheorghiu išskirtiniai vokaliniai gebėjimai, meistrystė ir ypatingas sceninis žavesys greitai patraukė ne tik operų, bet ir kino prodiuserių dėmesį, primadona nusifilmavo ir ne viename muzikiniame filme-operoje. Ypatingo triumfo A. Gheorghiu sulaukė 2006 metais „La Traviata“ pastatyme („Metropolitan Opera“) ir 2011 metais „Tosca“ pastatyme („Covent Gardden“). Nuo 1995 metų dainininkės įrašus leidžia kompanija „Decca“. Primadonos įrašai ne kartą pelnė daugybę prestižinių apdovanojimų („Gramophone“, „Diapason d‘Or“, „Cecilia“, „Deutsche Schalplattenkritik-Preis“ ir kt.)

Šiųmečio Vilniaus festivalio atidarymo koncerto programos pagrindą sudarė populiariausių operų arijos, duetais, uvertiūros, išgirdome ir ne operinio žanro J. S. Brahmso Vengrų šokio Nr.5 orkestrinę versiją. Net ir prastokos akustikos LNOBT salėje turėjome progą įsitikinti išskirtiniu Angelos Gheorghiu vokaliniu talentu. Jos balsas vienodai subtiliai ir galingai skamba bet kurioje tesitūroje, jos vaidybinė plastika tiesiog liejasi per kraštus. Gal tai nuskambės banaliai, bet kiekviena jos atliekama arija yra mažas spektaklis. Labai vaidybiškas ir jos partneris tenoras Marius Brenciu, tačiau jo vokalo galimybės ženkliai silpnesnės, kas ypač buvo juntama populiariojoje Lenskio arijoje iš P.Čaikovskio „Eugenijaus Onegino“ 2-ojo veiksmo. Manau, kad šis numeris buvo silpniausias – vokalo technikos problemos, iki pabaigos neišlaikyta dramatinė įtampa, netaisyklinga tartis. Daug užtikrinčiau atrodė abiejų dainininkų duetai – G.Verdi „Parigi o cara“ iš „Traviatos“, G.Puccini „O soave fanciulla“ iš „Bohemos“, G.Donizetti „Caro elisir“ iš „Meilės eliksyro“, F.Leharo „Lippen schweigen“ iš „Linksmosios našlės“. Teatro orkestrui dirigavo taip pat svečias iš Rumunijos – Ciprian Teodoraşcu. Nuo pirmųjų taktų įsidėmėjo labai geras dirigento ir orkestro kontaktas. Apskritai galima pasidžiaugti išaugusia LNOBT orkestro kokybe, apie tai bylojo gerai nuskambėję orkestriniai numeriai – „Karmen“ uvertiūra, Polonezas iš „Eugenijaus Onegino“, Antraktas iš „Karmen“ IV veiksmo, J. Brahmso „Vengrų šokis Nr.2, tad linkėtina šiam orkestrui dažniau išlipti „iš duobės“. Vis dėl to koncepcijos požiūriu programos sudėliojimas sudarė šiupinio įspūdį, ypač neskaniai po savo jaunas dienas apraudančio Lenskio nuskambėjo „Vengrų šokis“, nors orkestras grojo tikrai puikiai.

Na ir paskutinis pastebėjimas iš kultūros politikos srities. 200 Eurų bilietas pakankamai iš mokesčių mokėtojų remiame festivalyje (tegu ir atidarymo koncerte) niekaip neatitinka valdžios deklaruojamų kultūros sklaidos prioritetų. Kitą vertus, jei šiupinys skirtas liaudžiai, tai gal ir kaina turėtų būti „liaudiška“, bet jei koncertas taiko į elitinę kultūrą, tai gal mūsų elitas yra toks, kad mene ir kultūroje tenkinasi tik šiupiniu....?

Tomas Bakučionis

 

2. Birželio 5 d., sekmadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
Faustas Latėnas. Muzika kaip teatras
Kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės premijos laureato FAUSTO LATĖNO 60-mečio autorinis koncertas

INDRĖ BAIKŠTYTĖ (fortepijonas), RŪTA LIPINAITYTĖ (smuikas), TOMAS PETRIKIS (altas), DAVID GERINGAS (violončelė), GIEDRIUS GELGOTAS (fleita), RENATA MARCINKUTĖ-LESIEUR (vargonai)
Fortepijoninis trio FORTVIO. Styginių kvartetas ARTVIO
ČIURLIONIO KVARTETAS 
Valstybinis choras VILNIUS (vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas)
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
Koncertą veda VIKTORAS GERULAITIS
Koncerto programos sudarytoja DALIA BALSYTĖ

Programa:

FAUSTO LATĖNO kūriniai: pjesė styginių kvartetui „...in extremis...“; Sonata smuikui ir fortepijonui; fortepijoninis trio „Žvilgsnis pro aštunto aukšto langą“; Sonata fleitai ir fortepijonui; „Samba lacrimarum“ smuikui ir fortepijonui; „Pasodoblis“ altui ir fortepijonui; Sonata violončelei ir fortepijonui; „Agnus Dei“ chorui, vargonams ir orkestrui; styginių kvartetas Nr. 2 „Šviesiam atminimui“

Įžanga

Fausto Latėno kūrybinėje biografijoje – daugiau nei 200 darbų Lietuvos ir užsienio teatruose, meniniuose, dokumentiniuose ir TV filmuose, apie pusšimtis kūrinių orkestrui, gausu kamerinės muzikos. 2015 m. kompozitorius pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už „Lietuvos teatro skambesį, už muziką, kaip visavertę teatrinio vyksmo dalyvę.“

Giliausiai F. Latėnas įleidęs šaknis į teatro pasaulį. Net ir koncertinėje kamerinėje jo muzikoje ryškus teatriškumas – įtaigus pasakojimas, emocijos, „juokas pro ašaras“. Pasak muzikologo Viktoro Gerulaičio, F. Latėno kameriniai instrumentiniai kūriniai klausomi kaip nedideli muzikiniai spektakliai, kuriuose kiekvienas muzikinis gestas turi tam tikrą, dažnai tik autoriui žinomą, reikšmę. Kompozitorius visai nesibaimina banalybių ar įvairių atpažįstamos muzikos reminiscencijų, keisčiausių hipertrofuotų kulminacijų ar provokuojančių junginių. Jis įsitikinęs, kad „vidinei įtaigai užkoduoti nebūtina dėlioti daugybės natų, nereikia daug arba įmantriai kalbėti. Viską galima sudėti į paprastus ir žinomus dalykus, į paprastą harmoniją“.

Šiais metais viename interviu F. Latėnas sakė: „Man atrodo, kad visą savo koncertinę muziką aš jau sukūriau. Parašiau ją, kaip ir daugelis kitų kūrėjų, iki 35–36 metų. Vėliau dažnas tik tobulina, ką jau yra sukūręs. Nesiskundžiu – mano koncertinė muzika iki šiol skamba. Ir ne tik Lietuvoje. Teatro muzika man įdomi tuo, kad ją rašydamas esu nuolatinėje gyvenimo ir kūrybos kelionėje: naujos pjesės, repeticijos, nauji aktoriai, ieškojimai.“ Tad F. Latėno 60-mečio koncerte vėl skamba ankstyvieji, 1977–1990 metais parašyti kūriniai, atliepiantys teatro dvasią ir aistringą Astoro Piazzollos koloritą, o juos perteikia ir ilgamečiai, ir jaunesnės kartos Jubiliato kūrybos atlikėjai. Vakaro kulminacija – bene žymiausias F. Latėno opusas – styginių kvartetas „Šviesiam atminimui“, aranžuotas simfoniniam orkestrui.

Bilietai – 14, 20, 30, 40 Eur

Įspūdis

Fausto Latėno kūryba mūsų kultūroje užima ypatingą nišą. Jo muzikinę kalbą galima lyginti su Philipo Glasso, sakyčiau Lietuva Fausto Latėno asmenyje turi savąjį Philippą Glassą (o gal pas amerikiečius atvirkščiai...?). Tačiau bent man Fausto Latėno muzika be jai būdingo kalbos paprastumo ir atpažįstamumo visados dvelkdavo ir dvelkia žmogiška šiluma. Dar kūrybinio kelio pradžioje F.Latėnui matyt kultūros nomenklatūriniai veikėjai prikabino „muzikos chuligano“ etiketę, kuri nesutrukdė vėliau F.Latėnui išsiskleisti ir politiko amplua - jis du kartus dirbo Kultūros viceministru, Premjero patarėju, vadovavo teatrui, tačiau kaip sakoma, daina ne apie tai... Vis dėl to jo kūrybos laukas pirmiausia apima teatrą. Jo kamerinėje muzikoje taip pat gausu teatrališkumo, todėl ir jubiliejinis kompozitoriaus koncertas pavadintas „Muzika kaip teatras“. Ypatingas F.Latėno santykis ir su Vilniaus festivaliu, nes 1998-aisiais Vilniaus festivalyje jau skambėjo jo kūryba, taigi – sugrįžimas beveik po 20 metų.

Šįsyk išgirdome visą pluoštą F.Latėno kamerinių kūrinių. Tada, 1998-ais jo kūrybą atliko šviesios atminties Maestro Raimundas Katilius su pianiste Dalia Balsyte, kuri yra tikroji Fausto Latėno kūrybos puoselėtoja. Šiemet prof. Dalios Balsytės inciatyva F.Latėno kūrybos ėmėsi jaunesnioji karta – pianistė Indrė Baikštytė, smuikininkės Rūta Lipinaitytė ir Ingrida Ruipaitė-Petrikienė, violončelininkas Povilas Jacunskas, fleitininkas Giedrius Gelgotas, altininkas Tomas Petrikis, fortepijoninis trio „Fortvio“ ir styginių kvartetas „Artvio“  Šie atlikėjai „vežė“ pagrindinį programos krūvį. Visi man jie žinomi, kaip puikūs vidurinės ir jaunesniosios kartos atlikėjai, tačiau prisipažinsiu, kad jų interpretacijos kokybė pranoko mano lūkesčius, o programos kūrinių išdėstymas pasižymėjo ir įvairove, ir vidine logika – Pjesė styginių kvartetui, Sonata smuikui ir fortepijonui, Fortepijoninis trio, Sonata fleitai ir fortepijonui bei dar viena Sonata smuikui ir fortepijonui, tai – tik pirmoji koncerto dalis, trukusi virš valandos. Antroji koncerto dalis prasidėjo dar vienu puikiu atradimu, tai  - „Pasadoblio“ altui ir fortepijonui autoriaus orkestrinė versija, bet tikrasis atradimas – solistas altininkas Tomas Petrikis, nes taip tiksliai, stabiliai ir virtuoziškai griežiančių altininkų tikai nėra daug, tad nežinau, ką sau galvoja Nacionalinė filharmonija ir kiti koncertų organizatoriai... Gražu ir prasminga, kad prie jaunesniosios kartos prisijungė Maestro David Geringas, kuris kartu su LNSO atliko Sonatą violončelei ir fortepijonui (Rimanto Giedraičio aranžuotė orkestrui). Visi skambėję kompozitoriaus kūriniai sukurti tarp 1978-ųjų ir 1990-ųjų, tad šiuo aspektu – jubiliejinis koncertas buvo grynai retrospektyvinis. Vėliausias – „Agnus Dei“ chorui vargonams ir orkestrui ( su LNSO pasirodė choras „Vilnius“ ir vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur) dramaturgiškai tapo tarsi viso koncerto smaigaliu, į kurį buvo nuosekliai einama, nors pagal pirminį sumanymą kulminacija turėjo tapti koncerto pabaigoje nuskambėjęs Styginių kvartetas „Šviesiam atminimui“, kuris buvo aranžuotas net du kartus – pirmąsyk orkestrui, antrąsyk – dviem styginių kvartetams ir orkestrui, ir tai man sukėlė abejonių – ar prasminga Kvarteto partitūra perkelti dviem kvartetams ir orkestrui? Nebent sąmoningai siekiant atskleisti F.Latėno muzikos teatrališką žaidybiškumą?  

Tomas Bakučionis

 

3. Birželio 7 d., antradienį, 19 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Budapešto festivalio orkestras sveikina Vilnių 
BUDAPEŠTO FESTIVALIO ORKESTRAS (Vengrija)

Muzikos vadovas ir dirigentas IVÁN FISCHER (Vengrija)
Solistas DÉNES VÁRJON (fortepijonas, Vengrija)
Koncertą veda  EGLĖ ULIENĖ

Programa:

IGOR STRAVINSKIJ – „Kortų žaidimas“ („Jeu de cartes“)
FERENC LISZT – Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 A-dur, S. 125 / R. 456
ANTONÍN DVOŘÁK – Simfonija Nr. 8 G-dur, op. 88

Įžanga

Tarptautinėse scenose pripažinimą pelnęs Budapešto festivalio orkestras („Budapest Festival Orchestra“) pirmą kartą atvyksta į Vilniaus festivalį. Daugiau kaip tridešimt metų gyvuojantis kolektyvas yra dažnas svečias tokiose scenose kaip Vienos „Musikverein“ ir „Konzerthaus“, Zalcburgo vasaros festivalis, Niujorko „Carnegie Hall“, Paryžiaus „Théâtre des Champs-Elysées“, Los Andželo „Hollywood Bowl“, Frankfurto „Alte Oper“, Tokijo „Suntory Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Londono „Royal Festival Hall“. Su Budapešto festivalio orkestru yra pasirodę seras Georgas Solti, lordas Yehudi Menuhinas, Kurtas Sanderlingas, Charlesas Dutoit, Gidonas Kremeris, Martha Argerich, Agnes Baltsa, Kiri Te Kanawa, Radu Lupu ir kitos muzikos įžymybės.

Koncerte diriguos vienas orkestro įkūrėjų, jo meno vadovas Ivánas Fischeris, jau 30 metų sėkmingai vadovaujantis šiam kolektyvui. I. Fischeris dažnai koncertuoja su Berlyno filharmonijos, Amsterdamo Karališkuoju „Concertgebouw“, įvairiais JAV orkestrais, 2008–2010 m. jis buvo Vašingtono nacionalinio simfoninio orkestro vyr. dirigentas, o šiuo metu – ir Berlyno „Konzerthausorchester“ muzikos vadovas.

Pianistas Dénesas Várjonas vadinamas universaliu muziku – tai puikus solistas, kamerinės muzikos atlikėjas, pedagogas ir festivalių meno vadovas. Kaip solistas D. Várjonas pasirodo su Berlyno radijo, Ciuricho „Tonhalle“, Sankt Peterburgo filharmonijos, Europos kameriniu, „Kremerata Baltica“, Londono „St. Martin in the Fields“ akademijos ir kitais orkestrais. Pianistas bendradarbiauja su garsiomis įrašų kompanijomis: „Naxos“, ECM, „Teldec“, „Capriccio“; groja įvairiuose festivaliuose nuo Edinburgo iki Zalcburgo.

Bilietai – 35, 40, 50, 70, 80, 120 Eur

Įspūdis. Vengriškas pasveikinimas.

Birželio 7-ąją festivalis žengė vėl į LNOBT sceną. Vilnių pasveikinęs Budapešto festivalio orkestras nominuojamas tarp pasaulio geriausiųjų. Vilniuje orkestras pasirodė pirmą kartą. Prie dirigento pulto išvydome ir patį orkestro įkūrėją bei ilgametį vadovą Iváną Fischerį. Koncerte išgirdome du monumentalius kūrinius  - F.Liszto 2-ąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui bei A.Dvořáko Simfoniją Nr. 8 G-dur. Koncerto pradžioje dar skambėjo I. Stravinskio baleto muzika „Kortų žaidimas“ , kuri šalia minėtų opusų šiek tiek iškrito iš stilistinio konteksto kaip chronometražo „papildas“, kurio galėjo ir nebūti, tačiau bendras koncerto įspūdis – išties pritrenkiantis net ir LNOBT scenoje visų pirma orkestro darnos ir skambėjimo prasme, taigi nominacija tarp pasaulio geriausiųjų yra tikrai pagrįsta. F. Liszto 2-asis fortepijono koncertas  užima ypatingą vietą pasaulio pianistų repertuare. Koncerto solistas vengrų pianistas Dénesas Várjonas laikomas labai universaliu atlikėju, kuriam „pavaldūs“ įvairūs žanrai ir veiklos. Ar Liszto antrasis koncertas yra tikrai „tas“ kūrinys jo repertuare, atsakyti būtų sunku, tačiau D.Várjonas su pasitikėjimui ir ekspresyviai atskleidė visus didingus Liszto koncerto klodus. 

Tomas Bakučionis

 

4. Birželio 9 d., ketvirtadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
Simfonija Mstislavo Rostropovičiaus atminimui
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)
Solistas ŽILVINAS BRAZAUSKAS (klarnetas)
Dirigentė KERI-LYNN WILSON (Kanada)
Koncertą veda  GERŪTA GRINIŪTĖ

Programa:

JEAN FRANÇAIX – Koncertas klarnetui ir orkestrui
GUSTAV MAHLER – Simfonija Nr. 5

Įžanga

Šis festivalio koncertas buvo skirtas Lietuvos muzikų ilgamečio bičiulio ir bendraminčio, legendinio violončelininko, pasaulinio garso menininko ir humanisto Mstislavo Rostropovičiaus (1927–2007) atminimui. M. Rostropovičių pelnytai galėtume vadinti Vilniaus festivalio, kuris prasidėjo 1997 m. birželio 2 d. jo diriguojamu Lietuvos baleto spektakliu „Romeo ir Džuljeta“, krikštatėviu. Su Lietuvos muzikais M. Rostropovičių siejo ypatinga draugystė. Prieš emigruodamas iš SSRS jis gana dažnai koncertavo Vilniuje: XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje LNOBT scenoje dirigavo „Toską“ (spektaklyje dainavo V. Noreika ir G. Višnevskaja), 1991 m. dirigavo Ispanijoje gastroliuojančiam Lietuvos kameriniam orkestrui. Tada jis, inicijavęs labdaros koncertą Lietuvos nepriklausomybei paremti, sakė: „Man brangu visa, kas susiję su Lietuva“. Jau į nepriklausomą Lietuvą sugrįžęs Maestro 1993 m. spalio 2 d. LNOBT surengė koncertą su Vašingtono simfoniniu orkestru, po metų su mūsų teatro trupe – gastroles Vokietijoje, 1995 m. LNF scenoje griežė garsųjį A. Dvořáko koncertą violončelei, o 2001 m. prestižinėje Paryžiaus koncertų salėje „Champs-Élysées“ su LNSO atliko programą, skirtą M. K. Čiurlionio gimimo 125-osioms metinėms.

Vakaro solistas - 2007–2011 m. buvęs M. Rostropovičiaus labdaros bei paramos fondo stipendininkas, Lietuvos ir tarptautinių konkursų laureatas bei festivalių dalyvis, Liubeko ir Berlyno aukštosiose muzikos mokyklose studijavęs klarnetininkas Žilvinas Brazauskas.

Prie dirigento pulto stojo Kanados dirigentė Keri-Lynn Wilson, Zalcburgo festivalyje buvusi legendinio batutos meistro C. Abbado asistentė, pelniusi muzikos centro „Tanglewood“ stipendiją.

Bilietai – 14, 20, 30, 40 Eur

Įspūdis

 

5. Birželio 10 d., penktadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje

Mozartas pagal B’Rocką
Baroko orkestras B’ROCK (Belgija)
Solistas ir meno vadovas ALEXANDER MELNIKOV (istorinis fortepijonas, Rusija)
Koncertą veda  GERŪTA GRINIŪTĖ

Programa:

WOLFGANG AMADEUS MOZART – Serenada orkestrui Nr. 6 D-dur, KV 239 („Serenata notturna“); Simfonija Nr. 36 C-dur, KV 425 („Linco“); Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 17 G-dur, KV 453

Belgijos baroko orkestras „B’Rock“ įkurtas 2005 m. ir yra vienas garsiausių pasaulyje tokią muziką atliekančių kolektyvų. Jame groja daugiau kaip dvidešimt įvairių tautybių atlikėjų. Orkestras per sezoną surengia apie 45 koncertus įvairiose šalyse – jo pasirodymai visada teatrališki, nuotaikingi ir kupini staigmenų. Repertuaro pagrindas – žinomi ar rečiau skambantys XVII–XVIII a. kūriniai, tačiau nevengiama atlikti ir šiuolaikinę muziką.

Baroko orkestras pasirodo įvairiose koncertų salėse ir festivaliuose: Amsterdamo „Concertgebouw“, „Cité de la Musique Paris“, Kelno filharmonijoje, „Konzerthaus Berlin“, Londono „Wigmore Hall“, „Holland Festival“, „Wiener Festwochen“, „Operadagen Rotterdam“, „Bremen Musikfest“ ir kt., bendradarbiauja su garsiais solistais ir chorais.

Koncerto solistas – rusų pianistas Aleksandras Melnikovas, žinomas senosios muzikos interpretatorius, daug metų grojantis istoriniais instrumentais (susidomėti tuo jį paakino Andreasas Staieris ir Aleksejus Liubimovas). Pianistas bendradarbiauja su ansambliais „Concerto Köln“ ir „Akademie für alte Musik Berlin“; yra pelnęs nemažai apdovanojimų už Beethoveno, Šostakovičiaus, Weberio kūrinių įrašus; koncertuoja su Karališkuoju „Concertgebouw“, Leipcigo „Gewandhaus“, Filadelfijos, NDR, Rusijos nacionaliniu, Miuncheno, Roterdamo filharmonijų ir kitais simfoniniais orkestrais.

Bilietai – 14, 20, 30, 40 Eur

Įspūdis. Kitoks Mozartas pagal B‘ROCK

Jau daugelį metų kiekviename Vilniaus festivalyje pasirodo bent vienas kolektyvas, grojantis ar dainuojantis senąją muziką istorinio laikotarpio instrumentais ir istorine maniera. Per du dešimtmečius šioje festivalio rubrikoje išgirdome viduramžių, renesanso ir daugiausia baroko epochos muzikos. Vakarų Europoje Mozarto muzika jo laikotarpio instrumentais grojama jau daugel metų. Prisiminkime, kad ir kitą didį austrų muziką, šiemet kovo pradžioje Anapilin išėjusį Nikolausą Harnoncourtą, kurio dėka nūdinos muzikos kultūroje apskritai turime tokį reiškinį kaip istoriniai instrumentai ir istorinė interpretacija,  tačiau „istorinės“ Mozarto interpretacijos Vilniaus festivalyje kaip ir nebuvo. Galbūt todėl, kad Mozarto kūryba labai ryškią ir svarbią vietą užėmė Lietuvos kamerinio orkestro repertuare ir būtent šio orkestro interpretacija buvo aukštai vertinama tiek Lietuvoje, tiek užsienyje jau nekalbant apie  LKO ilgamečio vadovo, taip pat šiemet, mėnesiu anksčiau nei N.Harnoncourtas Anapilin išėjusio Maestro Sauliaus Sondeckio įdirbį interpretuojant Mozartą.

Tad klausimas esminis. Ar gali Mozartas būti „kitoks“, nei esame įpratę girdėti? Tai įrodyti pirmą kartą Vilniuje viešėjęs baroko orkestras B‘ROCK iš Belgijos bei istoriniu fortepijonu skambinęs rusas Aleksandras Melnikovas. Tiesa, grojančio istorinio fortepijono Lietuvoje nerasta, todėl jį teko atgabenti net iš Estijos.... Ir vėl tie estai mums nosis nušluostė.

Iš istorijos žinome, kad savo pirmuosius klavyrinius įgūdžius mažasis Volfis (taip vaikystėje vadino W.A.Mozartą) įgijo grodamas klavesinu. Istorinis Mozarto laikų fortepijonas koncertų salėse įsitvirtino tik apie 1760-1770 metus, nors patį plaktukinį mechanizmą, kaip žinia sukūrė dar apie 1710 metus italas Bratolomeo Kristofori. Taigi, netrumpas buvo istorinio fortepijono kelias iki rampos šviesų, vadintas naujasis instrumentas buvo labai įvairiai – Grande cembalo col piano e forte, Hammerklavier, Hammerflügel, jau vėliau apyvartoje įsitvirtino „fortepiano“. Mozarto laikais populiariausias šio instrumento gamintojas buvo Johannas Andreas Steinas, kuris tiems laikams ypač ištobulino fortepijono mechaniką, nors apie dvigubos repeticijos mechanizmą ar špižinį rėmą tada dar niekas net negalvojo. Nebuvo tam estetinio poreikio. Iš koncerte stovėjusio instrumento išvaizdos spėju, kad būtent vieno iš J.A.Steino modelio kopija iš Estijos buvo atgabenta ir į Vilnių šiam koncertui.

Kai kurie muzikai klaidingai mano, kad pati grojimo technika hamerklavyru labiau primena klavesino technika. Taip nėra. Nesigilinant į detales, galiu pasakyti tik tiek, kad į klavesininę techniką panašu nebent tuo, kad nereikalingos jokios fizinės pastangos „iš pečių“ ir „iš alkūnių“. Visa skambinimo jėga yra koncentruojama plaštakoje ir pirštuose.  Gaila, kad iš Estijos atgabentas instrumentas mano ausimis nebuvo pačios geriausios kokybės. Ir nors Filharmonijos salė idealiai akustiškai tinka Mozarto muzikai ir šiam instrumentui, fortepijono skambesio man pritrūko. Manau, kad statyti instrumentą visiškai be dangčio (kuris taip pat yra rezonatorius) scenos gilumoje nereikėjo. Tačiau visą kita buvo aukščiausio lygio. Puikiai parinkti kūriniai – Serenada Nr.6 D-dur, Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.17 G-dur ir Simfonija Nr.36 („Linco“). Belgų orkestras yra tiesiog puikus, tokią tobulą ansamblinę darną grojant istoriniais instrumentais, be dirigento, daug improvizuojant ir šiaip šmaikštaujant, tiesiog sunku įsivaizduoti. O kolektyvas palyginus jaunas, įkurtas tik 2005 metais. Rusų pianistas Aleksandras Melnikovas taip pat parodė puikų skonį ir stilių bei techniką. Beje domėtis istorine interpretacija jis buvo paskatintas kito žymaus rusų pianisto Aleksejaus Liubimovo, kuris savo istoriniu fortepijonu ne kartą skambino ir Vilniuje. Tad ar gali Mozartą groti baroko orkestras? Manau, kad taip, nes juk Mozartas taip arti baroko, juk jis įdėmiai studijavo didžiojo baroko genijaus J.S. Bacho kūryba. Jei paklausytumėme senesnius minėto N.Harnoncourto įrašus, tai išgirstume, kad tiek grynai baroko epochoje, tiek Mozarto laikais styginių garsas buvo formuojamas remiantis analogiškais estetiniais principais, apie ką savo traktate „Versuch einer gründlichen Violinschule“ rašė dar Leopoldas Mozartas. Manau, kad belgai įrodė, jog Mozarto muzika yra arti baroko.

Tomas Bakučionis

 

  

6. Birželio 12 d., sekmadienį, 19 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Jules Massenet. Opera „Manon“
Muzikos vadovas ir dirigentas CYRIL DIEDERICH (Prancūzija)

Atlieka: Viktorija Miškūnaitė, Michael Spadaccini (Belgija), Eugenijus Chrebtovas, Julija Karaliūnaitė, Vilhelma Mončytė, Joana Stanelytė, Liudas Mikalauskas, Šarūnas Šapalas, Rafailas Karpis, Vladas Bagdonas

Publikos numylėtinė J. Massenet opera „Manon“ kartu su Gounod „Faustu“ ir Bizet „Karmen“ yra viena populiariausių prancūzų operų teatrų repertuare. LNOBT „Manon“ premjera įvyko 2015 m. rugsėjo 18 d. Spektaklis iš karto patraukė visų dėmesį, sulaukė itin palankių publikos ir kritikų įvertinimų. Pasak teatro generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo, renkantis statytojus šiam spektakliui, svarbiausias kriterijus buvo artimumas prancūzų operos tradicijai. Tad scenoje iš tiesų šurmuliuoja Paryžiaus gatvės, sklinda La Belle Époque žavesys.

Kuo šis veikalas tebežavi, prabėgus net 130 metų nuo jo premjeros 1884-ųjų sausio 19 d. „Opéra Comique“ teatre Paryžiuje? Jau pats „Manon“ siužetas aprėpia gausybę istorinių, psichologinių, socialinių prasmių, kurios pasiekia ir dabarties žmogaus sąmonę, paveikia kiekvieno jausmus. Vis dėlto centrinė operoje – moters asmenybės drama, jos prieštaringų išgyvenimų, regis, nekintančių šimtmečiais, „partitūra“. Talentingas melodijos kūrėjas bei lyrikas Massenet buvo ir įžvalgus psichologas, gebantis perteikti jausmus, subtiliai piešti herojų, ypač moterų, portretus. Jautriai niuansuota ir nuoširdaus intymumo kupina jo muzika iki šiol verčia publiką jaudintis dėl veikėjų likimo.

Massenet be didesnės instrumentų gausos kuria efektingą skambesį. Jis gebėjo prancūziškam tekstui pritaikyti lanksčias melodijas, jo muzika palanki solistų balsams. Mus žavi švelni, rami, rafinuota ir subtili, žmogiškų jausmų sklidina jo muzika, orkestrinis virtuoziškumas, kuriame dera žaižaruojanti energija ir skaidrumas, jo neklystantis teatrinis instinktas. Visos jo operos tebėra gražiausi ir intelektualiausi vieno kultūriškai turtingiausių istorijos laikotarpių, La Belle Époque, pavyzdžiai. „Manon“, populiariausia iš jų, turėjo milžinišką pasisekimą – didžiuosiuose Europos ir Amerikos operos teatruose viena premjera ėjo paskui kitą. 1885 m. ji buvo pastatyta Liverpulyje ir Niujorke, 1891 m. – Londono „Royal Opera House“, 1895 m. – „Metropolitan Opera“ (čia parodyta per 300 įvairių jos pastatymų spektaklių!), 1924 m. – San Francisko operos teatre. Iki mūsų dienų „Manon“ spektakliai skaičiuojami tūkstančiais. Vien „Opéra Comique“ dar 1919 m. parodė 1000-ąjį, o 1952 m. – 2000-ąjį spektaklį.

Lietuvoje „Manon“ 1939 m. pastatyta Kaune, 1964 m. – Vilniuje. Operabase duomenimis, 2012–2013 m. Massenet buvo dvidešimtas pagal populiarumą pasaulyje operos kompozitorius ir ketvirtas iš kūrėjų prancūzų – po G. Bizet, J. Offenbacho ir Ch. Gounod.                               

Bilietai – 10, 12, 15, 18, 22, 38 Eur

Įspūdis

 

 

7. Birželio 13 d., pirmadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje 
„Metų laikai“ lordo Yehudi Menuhino 100-mečiui
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
Meno vadovas, dirigentas ir solistas SERGEJ KRYLOV (smuikas, Italija)
Koncertą veda  GERŪTA GRINIŪTĖ

Programa:

LORETA NARVILAITĖ – „Į krantą jūra krenta“ styginių orkestrui (2016, festivalio premjera)
ANTONÍN DVOŘÁK – Serenada styginiams E-dur, op. 22
ANTONIO VIVALDI – „Metų laikai“, keturi koncertai smuikui ir styginių orkestrui:
Nr. 1 E-dur, „Pavasaris“, RV 269; Nr. 2 g-moll, „Vasara“, RV 315;
Nr. 3 F-dur, „Ruduo“, RV 293; Nr. 4 f-moll, „Žiema“, RV 297

Šis festivalio koncertas buvo skiritas legendinio smuikininko ir dirigento, Lietuvos muzikų bičiulio, didžiojo humanisto lordo Yehudi Menuhino (1916–1999) gimimo 100-mečiui. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaras Y. Menuhinas bendradarbiavo su daugeliu mūsų šalies muzikų bei kolektyvų. Vien su Lietuvos kameriniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru buvo surengti 59 koncertai, įrašytos dvi oratorijos – G. F. Händelio „Mesijas“ ir J. Haydno „Pasaulio sukūrimas“. Stovėdama po koncertų plojo publika Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Egipte. Lietuvos kamerinio orkestro muzikantus ir Kauno choristus Y. Menuhinas švelniai vadindavo „mano lietuviai“, o savo atsiminimų knygoje „Unterwegs“ LKO įvardija kaip nuostabų.

Koncerto programoje – Antonio Vivaldi „Metų laikai“, kuriuos solo grieš visuomet unikalių idėjų kupinas orkestro meno vadovas Sergejus Krylovas, Antoníno Dvořáko Serenada styginiams E-dur, op. 22, ir Vilniaus festivalio premjera – Loretos Narvilaitės opusas „Į krantą jūra krenta“ styginių orkestrui. „Kūrinys pavadintas pagal Antano A. Jonyno eilėraštį. Jūra – tai judėjimas, energija, krantas – statika. Jūra – galinga jėga, ji keičia krantą, išplauna kopas. Rašant kūrinį iškildavo vaizdinys – Olandų kepurės kalnas, nuolat ardomas bangų mūšos. Kito tokio aukšto skardingo jūros kranto Lietuvos pajūryje nėra. Ant jo buvo statomi įspėjamieji ženklai laivams. Jų signalai girdėti kūrinyje, kaip ir aukštai skraidančių žuvėdrų klyksmas. Banguojančios sekundinės balsų linijos primena sutartines,“ – pasakoja kompozitorė.  
 

Bilietai – 14, 20, 30, 40, 50 Eur

Įspūdis

 

8. Birželio 15 d., trečiadienį, 19 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 
Hectoro Berliozo Requiem. Prabilkite, dangūs 
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS 
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) 
Solistas GUSTAVO PORTA (tenoras, Italija) 
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS 
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis) 
LIETUVOS NACIONALINIO OPEROS IR BALETO TEATRO CHORAS 
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Česlovas Radžiūnas) 
LIETUVOS KARIUOMENĖS ORKESTRO GRUPĖ 
(vadovas majoras Egidijus Ališauskas) 
Dirigentas CYRIL DIEDERICH (Prancūzija) 
Koncertą veda  EGLĖ ULIENĖ

Programa:

HECTOR BERLIOZ – Requiem (Grande Messe des morts), op. 5

Minint Gedulo ir vilties dieną, Vilniaus festivalyje skamba Hectoro Berliozo „Requiem“, kurį kompozitorius sukūrė 1837 m., sulaukęs prašymo parašyti muziką 1830-ųjų revoliucijos aukų atminimui. Savo seseriai jis rašė: „Pirmosiomis dienomis ši mirusiųjų prozos poezija taip svaigino mane, kad visai neliko vietos jokiam šviesos spinduliui.“ Berliozas „Requiem“ laikė geriausiu savo kūriniu. Dramatiška muzikos paskirtis, veikiau katastrofos, o ne palaimingos ramybės nuojauta, nervingo jaudulio ir ryškių kontrastų prisodrintas skambesys lėmė tai, kad Berliozo kompozicija labai skiriasi nuo santūrių ir lyriškų pirmtakų – Mozarto ir Verdi „Requiem“.

Berliozas šią kompoziciją nuo pat pradžių buvo sumanęs grandiozinei sudėčiai – 500 ar 600 muzikantų. Monumentalų kūrinį šį vakarą atlieka didžiulės muzikantų pajėgos, jungiančios du – LNSO ir Lietuvos kariuomenės orkestrus, Kauno valstybinį ir LNOBT chorus. Solistas – tenoras Gustavo Porta, kviečiamas dainuoti įvairiuose pasaulio operos teatruose, diriguoja prancūzų maestro Cyrilas Diederichas, kurį Lietuvos publika pastarąjį kartą matė 2015-ųjų rudenį operos „Manon“ premjeroje LNOBT.

Bilietai – 10, 12, 15, 18, 22, 38 Eur

Įspūdis

 

9. Birželio 18 d., šeštadienį, 19 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 
Giuseppe Verdi. Opera „Don Karlas“ 
Muzikos vadovas ir dirigentas PIERRE VALLET (Prancūzija)

Atlieka: Askar Abdrazakov (Rusija), Adam Diegel (JAV), Kostas Smoriginas arba Eugenijus Chrebtovas, Liudas Mikalauskas, Česlovas Nausėda, Viktorija Miškūnaitė, Eglė Šidlauskaitė, Gunta Gelgotė, Ina Tervydytė, Vladas Bagdonas, Žygimantas Galinis, Arūnas Malikėnas, Deividas Staponkus, Šarūnas Šapalas, Rokas Šveisteris

Paskutinė pastarojo sezono operos premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – Giuseppe’s Verdi „Don Karlas“ – vienas reikšmingiausių teatro pastatymų ir nepaisant itin prieštaringų nuomonių – labai įtaigus spektaklis. O ar galėtų būti kitaip? Juk šis veikalas priskiriamas „didžiosios operos“ (grand opéra) žanrui – nuostabi jo muzika, stiprūs istorinių personažų charakteriai, dramatiškas siužetas. Statytojai, sukūrę savąją šios operos versiją, irgi siekė ne iliustratyviai perteikti dramą, bet atskleisti giliausius jos klodus.

„Don Karlą“ Lietuvos operoje pastatė originaliu sceniniu mąstymu pasižymintis iškilus vokiečių režisierius Günteris Krämeris ir daugelyje pasaulio teatrų diriguojantis Pierre’as Vallet, scenografas bei dramaturgas Herbertas Schäferis.

G. Verdi „Don Karlo“ premjera įvyko 1867 m. Paryžiuje. Operos libretui pasirinkta Friedricho Schillerio pjesė. Šioje Schillerio dramoje glūdėjo tai, ko Verdi ieškojo savo vėlyvosioms operoms: palikęs teatrališkas paviršutiniškas dramas ir romantiškų aistrų kupinus libretus, kompozitorius pasuko vidinio tragizmo link; išorinio veiksmo šiuose kūriniuose maža, juose siekiama perteikti vidinius išgyvenimus, tiesos paieškas ir žmogiškumo ilgesį.

Būdamas genialus muzikos dramaturgas, Verdi puikiai suprato, kad politinė Schillerio drama teikia kur kas mažiau galimybių pavaizduoti žiūrovų taip mėgstamas aistras ir jausmų kolizijas nei šeimos santykių drama. Tad abi jas sujungė į vieną tobulą asmeninių, politinių ir ideologinių konfliktų dramą. Kai baigė kurti partitūrą Paryžiaus operai, Verdi tebuvo 53-ejų, ir dar 20 metų jis sugaišo šį kūrinį taisydamas, trumpindamas, čia išimdamas iš jo arijas ar scenas, čia vėl jas grąžindamas… Jokia kita opera neturėjo tiek redakcijų.

„Don Karlo“ partitūroje labai aiškiai girdėti, kuriose vietose Verdi nusilenkė Paryžiaus operos konvencijai, o kur pats buvo savo darbo šeimininkas. Natūraliai kyla klausimas, kaip ši opera būtų skambėjusi, jeigu jai nebūtų pritaikyti jokie apribojimai. Tai išsiaiškinti pasiryžome mudu su Günteriu. Mes pabandėme įelektrinti operos vyksmą, suteikti draminei kūrinio medžiagai dar daugiau įtampos. Padarėme kai kurias muzikines kupiūras, siekdami sustiprinti muzikos poveikį, taip pat apkeitėme vietomis kai kurias scenas dėl darnesnės įvykių tėkmės. Esame tikri, kad pačiam Verdi ši „Don Karlo“ versija būtų pasirodžiusi artima ir intriguojanti,“ – pasakoja dirigentas Pierre’as Vallet.

Režisieriaus pagrindinis tikslas taip pat buvo įsigilinti į G. Verdi veikalą ir panaikinti klišes, kurios jį lydėjo nuo pat XIX a. Paryžiaus scenos. Pasak G. Krämerio, klausantis „Don Karlo“ baleto scenos ir eisenos muzikos, nesunku pajusti, kad tai – „tuščia muzika“. Verdi parengė aštuonias šios operos versijas, tai rodo, kad jis nebuvo patenkintas rezultatu, kūrinio forma. Šiame pastatyme G. Krämeris pateikė ir netikėtų sprendimų bei sąsajų. Režisierių paveikė ir inspiravo roko kultūros žvaigždės Davido Bowie priešmirtinė atsisveikinimo žinutė – dainos „Blackstar“ vaizdo klipas ir jo prasmės. Statant „Don Karlą“, kurio viena centrinių scenų yra Ispanijos inkvizicijos autodafė, „Blackstar“ įvaizdžiai tapo nelyginant atspirties tašku. Visos šios inspiracijos spektaklyje kuria itin paveikų reginį.

Bilietai – 10, 12, 15, 18, 22, 38 Eur

 

Birželio 20 d., pirmadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje

Rečitalis „Dvilypumas“

MŪZA RUBACKYTĖ (fortepijonas; Lietuva, Prancūzija, Šveicarija)

Koncertą veda  GERŪTA GRINIŪTĖ

Programa:

ROBERT SCHUMANN – „Arabeska“, op. 18; „Karnavalas“, op. 9

MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS – Preliudai: b-moll, VL 169; d-moll, VL 294; f-moll, VL 197; Noktiurnai: fis-moll, VL 178; cis-moll, VL 183
SERGEJ PROKOFJEV – Sonata fortepijonui Nr. 6 A-dur, op. 82
Šiemet Vilniaus festivalyje pianistė Mūza Rubackytė groja rečitalį mįslingu pavadinimu „Dvilypumas“. Jos pasirinkti autoriai – tai vidinių prieštaravimų kupinas, besiblaškantis Robertas Schumannas, dvilypei muzikos ir dailes aistrai atsidavęs Mikalojus Konstantinas Čiurlionis bei totalitarinio režimo žlugdomas, laisvame pasaulyje subrendęs Sergejus Prokofjevas. Pianistė cituoja poetą Charles’į Baudelaire’ą: „Artistas – ne artistas, jei jis nėra dvilypis ir suprantantis šio dvilypumo fenomeną“.

Kiekvienas M. Rubackytės koncertas leidžia pažvelgti į turtingą, gyvenimo bei meninės patirties sklidiną atlikėjos pasaulį. Regis, ji paima mus už rankos ir veda į neatrastus tolius, gerai žinomiems kūriniams suteikdama išskirtines, savitas prasmes.

Lietuvos nacionalinės premijos laureatė, apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, tarptautinį pripažinimą pelniusi pianistė koncertuoja visuose žemynuose, jos rečitaliai rengiami garsiose koncertų salėse, kaip antai Londono „Wigmore Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Bonos „Beethoven Haus“, Paryžiaus opera ir „Salle Gaveau“, Tivolio „Villa d’Este“, Buenos Airių „Teatro Colón“, Meksiko „Auditorio Blas Galant“, Santjago, Rio de Žaneiro „Teatro Municipal“, Tokijo „Casals Hall“ ir kt.

M. Rubackytė yra tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, kviečiama vadovauti meistriškumo kursams visame pasaulyje.

Bilietai – 14, 20, 30, 40, 50 Eur

 

Birželio 21 d., antradienį, 19 val. „Compensa“ koncertų salėje

„Maraca & his Latin Jazz All Stars Septet“

(„Maraca ir jo Lotynų Amerikos džiazo žvaigždžių septetas“)

Trumpoji džiazo naktis

ORLANDO VALLE MARACA (fleita, grupės vadovas, aranžuotojas)

STEVE TURRE (trombonas, kriauklės)

ROBBY AMEEN (perkusija)

MARIO CANONGE (fortepijonas)

ORLANDO POLEO (perkusija)

FELIPE CABRERA (kontrabosas)

TIM MAYER (saksofonas)

Koncertą veda  JULIJUS GRICKEVIČIUS

Ugningasis fleitininkas Orlando Valle Maraca ir jo „Lotynų Amerikos džiazo žvaigždžių septetas“ tęsia turą Europoje! Po pastarųjų koncertų Meksikoje ir garsiajame Paryžiaus „Théâtre du Châtelet“ Maraca – Lietuvoje! Beje, su džiazo grupe „Otra Vision“ atlikėjas jau kartą viešėjo Vilniaus festivalyje 2003 metais. Orlando Valle Maraca yra vienas garsiausių Lotynų Amerikos fleitininkų, taip pat pianistas, kompozitorius bei aranžuotojas, „Grammy“ apdovanojimų nominantas, anot leidinio „Island Beat“ (2000), kubiečių muzikos evoliucijoje vaidinantis pagrindinį vaidmenį. Karjerą Maraca pradėjo Emiliano Salvadoro ir Bobby Carcassèso ansambliuose, buvo Chucho Valdéso vadovaujamos pasaulinio garso grupės „Irakere“ atlikėjas ir aranžuotojas. Netrukus susidomėjo bendrais amerikiečių ir kubiečių muzikos aspektais, teigdamas, jog džiazą ir kubietišką muziką suartina iš Afrikos kilę ritmo bei intonacijų dariniai. „Daugiausia išmokau muzikuodamas su kitais: žavėjausi jų energija – juk drauge grodami, dalijamės ja, – sako Maraca. – Kubietiškoje muzikoje išskiriu trijų kultūrų – Afrikos, Ispanijos ir Prancūzijos – elementus. Juos sujungus ir atsirado ta muzika. Šiandien Kubos menininkai mažai tesidomi savo šaknimis, o man grįžti prie jų labai svarbu.“ Fleitos virtuozas ir improvizatorius Maraca šį kartą kviečia į muzikinę kelionę su „Lotynų Amerikos džiazo žvaigždžių septetu“, koncertavusiu bemaž visame pasaulyje. Jų muzika, inspiruota žymiausių Kubos kompozitorių kūrybos bei tradicijos, yra įdomus ir intriguojantis džiazo ir afrokubietiško stiliaus lydinys, kuriame fenomenaliai įterpiamas gaivus Maracos kubietiškos fleitos solo. Tą nepakartojamą vyksmą praturtina ir Maracos partnerių meistriškumas. Tai vieni įdomiausių džiazo muzikantų, „Grammy“ apdovanojimų laureatai bei nominantai, džiazo novatoriai: JAV scenos žvaigždės Steve’as Turre (trombonas, kriauklės), Robby Ameen (perkusija) ir Timas Mayeris (saksofonas), garsėjantis Venesuelos perkusininkas Orlando Poleo, puikus Martinikos pianistas Mario Canonge ir talentingas Kubos kontrabosininkas Felipe Cabrera. Vilniuje pateikiama programa, grįsta žinomiausio Maracos ir jo kolegų DVD („Reencuentros, live at the Grand Theater of Havana“), įrašytu per gyvą koncertą Havanoje ir pripažintu metų įrašu, repertuaru. Anot pasaulio spaudos, ši muzika – tai sapnas, istorija, teigimas, kad mūsų skirtumai gali tapti bendrumais ir įveikti išankstinį priešiškumą. Šių talentingų muzikantų koncertuose, kad ir kur jie vyktų, išnyksta sienos, o lieka tik muzika, šypsenos ir kūrybinė laisvė.

Bilietai – 18, 25, 33 Eur

 

***

Festivalio rengėjai:

Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras,

VšĮ „Vilniaus festivaliai“, Vilniaus miesto savivaldybė

 

www.vilniusfestival.lt

Festivalio rengėjai turi teisę keisti koncertų programas ir jų atlikėjus. Spausdinimo metu informacija teisinga. 2016 05 10

 

 

BILIETUS GALIMA ĮSIGYTI

Internetu – visą parą, vos per kelias minutes ir be bilieto įsigijimo mokesčio (bankai gali taikyti pervedimo mokesčius). Pirkti bilietus -->

Lietuvos nacionalinės filharmonijos kasose (į birželio 5, 7, 9, 10, 13, 15, 20 d. festivalio renginius). Kasa dirba I–VI nuo 10.00 iki 19.00 val. (pietų pertrauka nuo 13.30 iki 14.00 val.), VII nuo 10.00 iki 12.00 val. Informacija ir bilietų užsakymas tel.: (8 5) 266 5233, (8 5) 266 5216; mob. 8 698 52 075, 8 698 51 954, el. p. bilietai@filharmonija.lt.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro kasose (į birželio 3, 7, 12, 15, 18 d. renginius). Kasos dirba 10.00–19.00 val., šeštadienį 10.00–18.30 val., sekmadienį 10.00–15.00 val. Jei sekmadienį vakare rodomas spektaklis, kasos dirba iki spektaklio pradžios. Informacija ir bilietų užsakymas tel. 262 07 27, (+370) 615 51 000, (+370) 612 46 614, www.opera.lt.

Nacionalinio bilietų platintojo sistemoje BILIETAI LT. Informacija ir bilietų užsakymas interneto svetainėje www.bilietai.lt arba sistemos kasose. Taikomi aptarnavimo mokesčiai. 

Komentarai