Julija Stupnianek-Kalėdienė

Dainininkė, tarptautinių konkursų laureatė, LNOBT solistė, LMTA lektorė
Meno kūrėjo statusas

Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005-11-11

LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-513

Apdovanojimai

1999 tarptautiniame J.Dichlerio konkurse (Viena, Austrija) laimėjo III vietą.
2000 tarptautiniame dainininkų konkurse Maskvoje „Romansiada – 2000“ užėmė III vietą.
2001 ir 2002 V. Jonuškaitės-Zaunienės vardo konkurse įvertinta I premija.
2003 - laureatė nominacijoje „Metų operos viltis“.
2005 Vilniaus Tarptautiniame koncertmeisterių ir dainininkų konkurse laimėjo III-ąją premiją;
2005 Tarptautiniame dainininkų konkurse “XXI a. menas” Kijeve (Ukraina) laimėjo “Grand Prix”.
2006 Tarptautiniame dainininkų konkurse Lempaala (Suomija) taip pat įvertinta “Grand Prix”.
2011 m. konkurse "Musical Perfomanse and Pedagogy" Lonigo mieste Italijoje laimėjo Grand Prix.

Biografija

Julija Stupnianek-Kalėdienė gimė (1971 07 07) ir formavosi muzikinėje aplinkoje. Namuose nuolat skambėjo muzika. Senelė turėjo reto grožio balsą, ir jaunoji atlikėja prisipažįsta, kad iš senelės ji bus paveldėjusi savąjį. Vis dėlto mano, kad jos polinkis į muziką susijęs su austrų kilmės iš Vienos kilusiu seneliu Raimondu Stupnianeku. Muziką pamėgo vaikystėje. Dainavo darželyje, mokyklos chore. Mokėsi ir baigė chorvedybos bei dainavimo studijas Vilniaus konservatorijoje (dėst. Tamaros Kornejevos kl.). 2001 baigė magistro dainavimo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas doc. Ireną Argustienę. 2003 už meno projektą Lietuvos muzikos ir teatro akademija suteikė meno licenciato laipsnį.

Nuo 2005 Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto dainavimą.

Julija Stupnianek-Kalėdienė dar studijų metais aktyviai dalyvavo muzikiniame gyvenime ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Dainavo Lenkijos Baroko muzikos festivalyje (1997), Usedomo (Vokietija) muzikos festivalyje (2000), Baltijos šalių muzikos festivaliuose Rostoke (Vokietija) ir Helsinkyje (Suomija) (2000), šiuolaikinės muzikos Vilniaus „Gaidos” festivalyje (2000), Vilniaus tarptautiniame klasikos festivalyje „Sidabro amžiaus perlai“ (2001), Vilniaus rusų muzikos festivalyje (2002), Pažaislio bei „Sugrįžimų” muzikos festivaliuose.
Koncertavo Italijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Austrijos, Rusijos, Suomijos Slovėnijos, Švedijos, Šveicarijos ir Didžiosios Britanijos koncertų salėse bei bažnyčiose, kur užsienio šalių muzikinę visuomenę supažindino su vokaline Lietuvos kultūra.
Buvo nuolatinė maratonų „Didysis muzikų paradas“, „Atžalynas“ bei „Cantiamo“ koncertų dalyvė.

2001 surengė rečitalį Nacionalinio dailės muziejaus salėje, o 1999 ir 2003 - Vilniaus Rotušėje.
Atliko nemažai koncertų Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje: 2000 m. gruodžio 8 d. dainavo W.A. Mozarto motetą „Exultate, jubilate“ (dirigentas Josef  Wallnig, Austrija); 2001 m. gruodžio 26 d. kalėdinės muzikos koncerte atliko J. Haydno oratorijos „Pasaulio sukūrimas“ soprano partiją.

2001 „Gaidos” festivalio“ metu Rusų dramos teatro salėje dainavo J. Juzeliūno kantatą „Gėlių kalbėjimas“.
Bendradarbiavo su daugeliu žymių dirigentų – T. Voitechovskiu, Josefu Wallnigu, B. Ziberer, Manfredu Honecku, S. Lano, Jonu Aleksa, Gintaru Rinkevičium, Martynu Staškumi, Robertu Šerveniku, Donatu Katkumi.

Julija Stupnianek Lietuvą atstovavo Europos Sąjungai skirtame gala koncerte Slovėnijoje 2005.
Jaunoji solistė daug dirba, propaguodama rimtąją muziką Lietuvoje. Ji tiek viena, tiek su ansambliu „Trio voce”, kurį sudaro Julija, pianistas ir aranžuotojas Mantautas Krukauskas ir jos vyras smuikininkas Jonas Kalėda, lankosi įvairiuose šalies rajonuose, populiarindami rimtąją muziką, atlikdami švietėjišką darbą, turėdami tikslą periferijos klausytoją, ypač jaunimą, sudominti gera muzika ir pritraukti į koncertų sales. Programą parenka tokią, kad klausytojui būtų nesunkiai prieinama: J. S. Bacho-CH. Gounod „Ave Maria”, ištraukas iš G. Rodgerso miuziklo „Muzikos garsai”, Andrew Lloyd Webberio „Requiem” bei „Operos fantomo” bei kitus populiarius kūrinius. Ši jaunos solistės iniciatyva dainuoti ir propaguoti kamerinę muziką yra ypač sveikintina.

Didelio publikos dėmesio sulaukė jaunosios solistės rečitalis Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje 2005. Rečitalio programą sudarė retai Lietuvoje atliekami ar visai neatliekami kūriniai, kaip: E.Wolfo-Ferrari Aštuonių dainų ciklas, šešios G.Verdi dainos, S.Prokofjevo, S.Rachmaninovo bei P.Čaikovskio kūriniai (koncertmeisterė Rūta Rudvalytė).
Muzikos kritikai pabrėžia solistės muzikalumą ir sceninį žavesį, platų balso diapazoną, spalvingą ir išraiškingą muzikos frazuotę.

Solistė debiutavo 2000 Violetos vaidmeniu G.Verdi operoje „Traviata“ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Šiuo vaidmeniu ji užbaigė magistratūros studijas. Po to LNOBT sekė kitos reikšmingos ir sudėtingos solo partijos: 2002 Agata (K.M.Weberio operoje „Laisvasis šaulys“). Tų pačių metų kovo 10 d. P.Čaikovskio operos „Pikų dama“ premjeroje atliko Priliepos vaidmenį. 2002 m. gegužės mėn. atliko Francinos vaidmenį J.Strausso operetėje „Vienos kraujas“. 2003 paruošė ir atliko Donos Anos partiją W.A.Mozarto operoje „Don Žuanas“, Liu partiją G.Puccini operoje „Turandot“. Tais pačiais metais Kauno muzikiniame teatre sukūrė Džiuljetos vaidmenį Ch.Gounod operoje „Romeo ir Džiuljeta“. 2004 dainavo premjeriniuose spektakliuose F.Halevy „Žydė“ (Eudoksijos vaidmuo) ir B.Dvariono „Dalia“ (Dalios vaidmuo) nacionaliniame operos ir baleto teatre. 2007 vasarą dalyvavo R.Wagnerio operos „Valkirija” atlikimuose Slovėnijoje ir Italijoje.
Julija Stupnianek-Kalėdienė yra pažįstama ir Europos publikai. 2002 m. rugsėjo mėn. atliko Fiordilidži vaidmenį W.A.Mozarto operoje „Visos jos tokios“ (Ronne teatras, Bornholmas, Danija). 2004 m. sausio mėn. Rygos operoje (Latvija) dainavo Liu partiją G.Puccini operoje „Turandot“, o spalio mėnesį šiame teatre atliko Donos Anos vaidmenį W.A.Mozarto operoje „Don Žuanas“. Atlikėja dirba labai intensyviai – per penkerius metus sukūrė dešimt reikšmingų vaidmenų.

Stažuotės
1999 m. rugpjūčio mėn. dalyvavo meistriškumo kursuose Vienoje (Austrija) pas prof. Ingeborg Wamser. 2000 m. liepos mėn. tobulinosi pas žymų švedų baritoną H. Hagegordą (Švedija). Be to, 2000 dalyvavo rusų romansų interpretacijos kursuose pas G.Preobraženskają.

Repertuaras

Vaidmenys operose:

Rita (G. Donizetti „Rita“)
Franciska Kaljari (J. Strauss „Vienos kraujas“)
Violeta (G. Verdi „Traviata“)
Fjordilidži (W. A. Mozart „Visos jos tokios“)
Dona Ana (W. A. Mozart „Don Žuanas“)
Agata (C. M. von Weber „Laisvasis šaulys“)
Prilepa (P. Čaikovskij „Pikų dama“)
Liu (G. Puccini „Turandot“)
Džuljeta (Ch. Gounod „Romeo ir Džuljeta“)
Apolonija (E. Geist „Dionizo sugrįžimas“) 
Eudoksija (J. F. Halévy „Žydė“)
Dalia (B. Dvariono „Dalia“)
Gerhilda (R. Wagner „Valkirija“)
Vanduo (R. Portman „Mažasis princas“)
Amelija (G. Verdi „Kaukių balius“)
Adina (G. Donizetti „Meilės eliksyras“)
Eglė (V. Klova „Pilėnai“)
Mersedes (G. Bizet „Karmen“)
Marcelina (W. A. Mozart „Figaro vedybos“)
Uogelė Bruknelė (J. Tamulionio „Bruknelė“)
Tatjana (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas")
Rozalinda (J. Strauss „Šikšnosparnis")
Rozina (G. Rossini "Sevilijos kirpėjas") ir kt.

 

 

Publikacijos

Liu vaidmenį pirmąjį vakarą atliko Sigutė Stonytė, antrąjį - Julija Stupnianek. Julijos Stupnianek Liu žavi pirmiausiai vokališkai. Liu yra vienas sudėtingiausių vaidmenų operos istorijoje, ši partija reikalauja virtuoziškumo, o J. Stupnianek ją atliko tarsi be jokių pastangų, visas "baisiąsias" viršūnes išdainuodama visiškai natūraliai.

Beata Leščinska, Turandot žabangose, Giacomo Puccini operos pastatymo premjera Lietuvoje,
7 meno dienos, 2003 04 11

J. Stupnianek gebėjo stilistiškai skirtingų operų epizoduose išryškinti kontrastus, pavyzdžiui, įtikinamai perteikti nuoširdžią Kerubino lyriką ir čia pat – Cerlinos baimę ir naivumą.(...) Labai spalvingai ir prasmingai J. Stupnianek atliko sausuosius (secco)rečitatyvus. Jie – paprastos kalbos muzikinė stilizacija – gražiai įprasmino veiksmą. Per juos išryškėjo ir tikslingai panaudoti bufonados elementai.(...) Operų „Visos jos tokios“ ir „Užburtoji fleita“ fragmentuose įsitikome J. Stupnianek dainavimo technikos stabilumu ir mokėjimu valdyti balsą.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, Skamba Mozarto muzika,
7 meno dienos, 2006 10 27

Gražus ir profesionaliai valdomas balsas, savitvarda ir įtaiga, jaunystė sausio 15 d. lydėjo kiekvieną atliekamą kūrinį. Stilingai buvo padainuota G.F.Händelio Kleopatros arija iš operos "Julijus Cezaris", Fiordilidži arijos iš W.A.Mozarto operos "Cosi fan tutte", puiki kantilena ženklino Adrianos Lekuvrer ariją iš to paties pavadinimo F.Cilea operos, jaudino dramatiška Amelijos scena ir arija iš G.Verdi operos "Kaukių balius", nuoširdžių emocijų buvo kupini rusų kompozitorių romansai ir žavios J.Gruodžio miniatiūros.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, Jaunų menininkų balsai,
Literatūra ir menas, 2003 01 24

Rusų romansų vakaras "Rusų klasika" - rusų bendrijos, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento remiamo projekto dalis. Scenoje - žavi Julija Stupnianek. Suskambo jau primiršti N.Rimskio-Korsakovo, A.Vlasovo, kitų autorių romansai. Jauna dainininkė gražiu, gerai valdomu balsu perteikė ilgesingą, lyg Rusijos lygumų balkšva beržų juosta tolin nutįstančią, S.Rachmaninovo "Čia gera" melodiją, akvarelišką paveikslą "Bachčisarajaus rūmų fontanui", žmogaus dramos fragmentą romanse "Ne aš lauke žolelė buvau".

Rytis Jokūbaitis, Rusų romansų vakaras,
Literatūra ir menas, 2002 12 13 nr. 2929

Juliją visada scenoje malonu girdėti. (...) Jos Dona Ana - santūri, kilni aristokratė. Kaip ir buvo W.A.Mozartas sumanęs, tai - ne patetiška herojė. Jau duete su Otavijumi ryškesnę emociją ji suteikia žodžiams nostro amor (mūsų meilė) nei tėvo žudiko prakeiksmui. Gražiai čia derėjo tikslūs secco rečitatyvai ir psichologizmo, o ne išorinio blizgesio prisodrinta melodika. Daugiau aistros buvo juntama antrojoje Donos Anos arijoje. J.Stupnianek geba neforsuodama, perteikdama piano grožį, dainuoti ir koloratūras.

Rytis Jokūbaitis, Menas dainuoti,
Literatūra ir menas, 2003 04 04

Užtat stiprių teatro profesionalių darbu, puikiu dainavimu galima buvo mėgautis, klausantis Laimos Jonutytės ir Julijos Stupnianek, parengusių Marcelinos vaidmenį. Beje, viena yra mecosopranas, kita – sopranas, ir abi sėkmingai dainuoja Marceliną.

Beata Leščinska, Trigubos „Figaro vedybos“,
Literatūra ir menas, 2010 03 05