Petras Skirmantas

Baleto artistas, pedagogas, šokio kritikas ir baletmeisteris
Gimimo data: 1957-03-05
Gimimo vieta: Užventis
Biografija

IŠSILAVINIMAS

1966-1974 M.K.Čiurlionio Choreografijos skyrius, specialybė - baleto artistas
1998-2000 Klaipėdos universiteto Menų fakultetas, specialybė - choreografas-pedagogas

DARBINĖ PATIRTIS

1974 – 1994 Lietuvos operos ir baleto teatro baleto solistas

Repertuaras: 
“Žizel” - Albertas, "Gulbių ežeras" - Zygfridas, "Spragtukas" - Princas, “Don Kichotas” - Bazilis, Espada, "Kopelija" - Francas, "Silfidė" - Džeimsas, "Miegančioji gražuolė" - Princas Dezirė ir Mėlynasis paukštis, "Raimonda" - Jean de Breein, M. Bejart'o, R. Petit K. MacMillan'o choreografinės kompozicijos, Pas de Deux iš baletų “Korsaras", “Esmeralda”, D.F.Obero "Grand Pas Clasique"

1995 Tokijo festivalio “Classical and Antiquity” užsakymu pastatytas choreografės V.Smirnovos baletas "Fedra" Ilzei Liepai ir Petrui Skirmantui (1995)
1997 - 1998 Europos reikalų ministerijos Informacijos politikos skyriaus viršininkas
1998 - 2000 LR Seimo Tarptautinių ryšių skyriaus konsultantas
2001-2007 Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotojas baleto skyriui
2001 - Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus mokytojas ekspertas
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šokio ir judesio katedros docentas

KVIEČIAMAS SOLISTAS

Kirovo operos ir baleto teatras (Peterburgas, Rusija), Didysis teatras (Maskva, Rusija), Ruth Page Baleto Kompanija (JAV), Latvijos nacionalinis operos teatras, Estijos nacionalinis operos teatras, Ukrainos nacionalinis operos ir baleto teatras, Rumunijos baleto teatrai, Jugoslavijos baleto teatrai

APDOVANOJIMAI

2005 Kultūros ministerijos premijos ir atminimo ženklo “Auksinis scenos kryžius” už geriausią 2004/2005 metų sezono choreografiją laureatas
2011 BALTIJOS ASAMBLEJOS MEDALIU  už indėlį į Baltijos šalių vienybės stiprinimą ir bendradarbiavimą

STAŽUOTĖS

1976-1977 Leningrado mažasis operos ir baleto teatras, pedagogas N.Morozovas (Rusija)

TRUMPALAIKĖS STAŽUOTĖS

Peterburgo Marijos operos ir baleto teatras, pedagogas V.Guliajevas (Rusija)
Didysis teatras, pedagogai A.Mesereras, N.Azarinas, V.Bovt, B.Akimovas (Rusija)
Ruth Page baleto mokykla, pedagogas L.Long (JAV)

PEDAGOGINĖ - METODINĖ PATIRTIS

Baleto pamokų dėstymas ir parengimas gala koncertams, "Matsuyama city Ballet studio",  Japonija, (1992) 
Baleto pamokų dėstymas ir baleto solistų parengimas I-jam tarptautiniam baleto artistų konkursui Nagojoje, Japonija, "Nagoya city Ballet Studio", (1994) 
Baleto pamokų dėstymas "Ilzės Liepos baleto" gastrolių metu Argentinoje, Meksikoje, Suomijoje, Slovakijoje, Japonijoje, Rusijoje, (1996-1998)
Meistriškumo klasių dėstymas Estijos nacionaliniame operos teatre, (2000-2001)
Klasikinio šokio pedagogas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriuje nuo 2001
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius nuo 2001
Respublikiniai seminarai “Klasikinio šokio technika” (2003/2004/2006)
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus moksleiviams ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams pravesti seminarai “klasikinio šokio technika I-je ir II-je profesinio ugdymo pakopose” (2003/2004), “A. Burnonvilio šokio sistemos pagrindai “(2006/2007) 
Mokinys Voicech Žuromskas tapo dviejų tarptautinių jaunųjų baleto artistų konkursų laureatu ir II-sios vietos bei  sidabro medalių laimėtoju Mora (Švedija) 2008, Grasse (Prancūzija) 2008
Dalyvavimas Australijos baleto kompanijos edukacinėje programoje Sidnėjuje (2008)
Dalyvavimas tarptautiniame seminare „Ballet at Crossroads- International Seminaro n Ballet Pedagogy“, Suomija, Helsinkio teatro akademija (2009 10 23-25).
Dalyvavau mokslinėje konferencijoje „LMTA 75-metis: meno, kūrybos, mokslo ir pedagogikos raida“. Paruošiau pranešimą „Baleto artistų aukštojo mokslo studijų raida“ (2008 04 01). 
Parengtos „Aktoriaus ir režisieriaus (choreografo) bendrosios psichologijos programos“ aprašas (2010) ir „Šiuolaikinės choreografijos raida“ programos aprašas (2010). 
„F. Šopeno 200-osioms gimimo metinėms paminėti“. Paruošiau pranešimą „ Šopeno muzika balete“, Vilniaus konservatorija (2010 10 24).
Dalyvavau Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos baletui 85“ (2010 12 03)
Dalyvavau seminare „Angliškosios Karališkosios baleto mokyklos ( Royal Academy of Dance) metodika jaunesnėse klasėse“ (2010 05 17-25)

SCENOS PARTNERĖS

Nelė Beredina, Loreta Bartusevičiūtė, Leokadija Aškelovičiūtė, Jolanta Valeikaitė, Eglė Špokaitė (LNOBT) 
Liudmila Semeniaka, Ilze Liepa (Didysis teatras)
Liubovė Kunakova (Peterburgo Marijos operos ir baleto teatras)
Yukari Saito (Tokyo City Ballet)
Margaretata Perilla (Romos baleto teatras)

GASTROLĖS

 JAV, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Didžioji Britanija, Japonija, Izraelis, Austrija, Ispanija, Šveicarija, Meksika, Argentina, Kipras, Graikija, Portugalija, Suomija, Sirija, Turkija, Kuveitas, Omanas, Rusija, Ukraina, Lenkija ir kt.

FONDAS“DANCE”

1994 metais įsteigtas fondas "Dance". Fondas įgyvendino 9 šokio projektus, kuriuose dalyvavo žymūs baleto artistai: Ilze Liepa, Liudmila Semeniaka, Liubovė Kunakova, Daria Klimentova, Dmitrijus Gruzdevas, Yoko Takeshima, Stefanas Dallis, Altin Alexandros Kaftira, Aleksejus Rotmanskis. 
1996 metais fondas išleido L.Gulbinaitės knygą-albumą "Akimirkos vaikai" apie Lietuvos baleto solistus.

KŪRYBINIAI DARBAI

Gala koncertai skirti Tarptautinei šokio dienai, projektai:   “Baleto žvaigždžių fiesta”, "Šokis, svajonės, sapnai”, “XX amžių palydint” (1995-1999).
Trakų festivalio operos ir baleto projekto “Naktis su Karmen” ir gala koncerto "Baleto žvaigždžių tviskesys" idėja ir režisūra (2000).
Dizainerės  V.Leonavičiūtės-Insodienės kolekcijos "Pasitinkant ir palydint" pristatymo idėja ir režisūra (2000).
Baltijos Asamblėjos apdovanojimų ceremonijos ir iškilmių idėja,  režisūra (2000, 2003, 2006, 2009).
LRT laidos "Stilius" naujametinio karnavalo režisūra (2000 ir 2001)
Pasaulio jaunimo festivalio “Civilizacijų dialogas” atidarymo iškilmių idėja ir režisūra (2001). 
Nacionalines M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus 50-čio  koncerto idėja ir režisūra (2002).
Nacionalines M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus baigiamojo koncerto idėja ir režisūra (2002, 2003, 2004, 2005,2006}
Dizainerės  V.Leonavičiūtės-Insodienės kolekcijos "Iš sapnų" pristatymo idėja ir režisūra (2006).
Naujametinio projekto kartru su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu oerkestru choreografija (2006}
Žinomos estrados solistės Rositos Čivilytės solinio koncerto Akademiniame dramos teatre Scenarijaus ir Režisūros autorius (2007) 
Programos „Ballet Live“ režisierius (Artistic Director), renginys parodytas Sidnėjuje Lietuvos baleto bičiulių 10-jo jubiliejaus proga (2008) 
Paruošta programa Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus BAIGIAMAJAM KONCERTUI, 
Šokio teatras (2009 05 21),  LNOBT (2009 05 24)
Projekto „Lietuvos žinios 100“  idėja ir režisūra, renginys parodytas LNOBT (2009)
Projekto „2009 m. Baltijos Asamblėjos literatūros, meno ir mokslo apdovanojimų įteikimo ceremonija“ scenarijus ir režisūra. Projektas įgyvendintas 2009 11 27, Vilniaus miesto rotušė. 
Projekto „2012 m. Baltijos Asamblėjos apdovanojimų už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus bei Baltijos valstybių inovacijos  įteikimo ceremonija“ scenarijus ir režisūra. Projektas įgyvendintas 2012 11 09, Lietuvos  Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. 

SUKURTA CHOREOGRAFIJA

Šokiai TV miuziklui "Bučiuok mane Keit"
kompozicijos "Vyras ir moteris", "Yokoandjohn", "Arabai-ispanai"”
M.Fokino choreografijos atnaujinimas: vienaveiksmis baletas "Le Spectre de la Rose”, pas de deux  iš baleto “Šecherazada”(2000)
T. Matzuzuki numerio “Šeseliai” atnaujinimas (2002)
Mukta Jade “Afkary ritualai” -  baletas (2003)
Duetas pagal O. Respighi muziką (2003)
F. Cilea “Intermezzo” (2004)
P. Čaikovskis “Fėjų žaismas” (2004)
M.Savage, A. Gomez “Šokiai naktyje” - baletas(2005)
P. Čaikovskis “Snaigių šokis”(2005)
B. Michael Williams “Amazonė” (2006)
F. Šopenas “Valsas”(2006)
P. Čaikovskis “Panorama”(2006)
B. Michael Williams “Amazonė II” (2007)
Ch. Chaplin „Charlie“ (2008)
A.Mudarra „Queen‘s Romanesca“(2011)
E. Piaf „Balti chalatai“ (2012)
P. Schwartz „Across the Universe“ (2013)

PAGRINDINIAI VAIDMENYS TV FILMUOSE 

TV filmai –baletai “Nepaprasta diena”, “Divertismentas baletui ir orkestrui”, "Šoka Leokadija Aškelovičiūtė", “Šokio garbei”, (LRT), "Iš klasikos lobyno" (Ukrainos televizija) , “Čaikovskis”- šokio mokytojas  (BBC, 2006}.

STRAIPSNIAI SPAUDOJE

• M.Baužys – Lietuvos baleto primarijus, “Muzikos Barai”, 1999, "Lithuania in the world" 2000
• M.Bežaras mano gyvenime, “Muzikos Barai”, 2000 
• Karmen spindesys, “Muzikos Barai”, 2000
• Nauji pastatymai Lietuvos baleto scenoje “Muzikos Barai”, 2000
• Ateinančioms kartoms, "Muzikos barai", 2000
• “Rusiškas Hamletas”, “Broliai Karamazovai” pagal Borisą Eifmaną, “Muzikos barai”, 2001
• “Impresija Chaplino ir Dolskio Kūrybos motyvais”,”Muzikos Barai”, 2002
• “Lietuvos baleto mokyklos auklėtiniai užsienyje”. Rūta Railaitė, Nelė Beliakaitė, Mindaugas Baužys, Rūta Jezerskytė, Jurgita Dronina, “Krantai”,  2005. 
• “Dažniausiai vartojamų baleto terminų žodynėlis”,              metodinis leidinys 2006.
• Pryžiaus konservatorijos dėstytojai Vilniaus baleto mokykloje“Muzikos Barai“(2007)
• Rusijos Didžiojo teatro baleto gastrolės Paryžiaus Palais Garnier scenoje“Bravissimo“ (2008)
• Australijos sceną jaukinosi baleto artistai „Lietuvos Žinios“ 2008 12 29
• Karšti baleto įspūdžiai iš vasariškos Australijos „Bravissimo“ 2009 vasaris
• Lietuvos baleto šokėjai šoko garsiojoje Sidnėjaus operos rūmų 
• scenoje „Muzikos barai“ 2009 sausis/ vasaris
• Atskleisti talentą „Lietuvos žinios“ 2010
• Atiduoti ir nieko nereikalauti „Lietuvos žinios“ 2010

KITA REIKŠMINGA VEIKLA

Lietuvos Respublikos Kultūros ministro įsakymu  2010 m. paskirtas Lietuvos kultūros ministerijos baleto ekspertų komisijos pirmininku.
Stora Daldansen Mora (Švedija) tarptautinio baleto artistų konkurso  žiuri narys (2010 m.).
Tarpparlamentinės Baltijos Asamblėjos apdovanojimų už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus Lietuvos nacionalinės žiuri narys (nuo 2004 m.)
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos „Auksinių scenos kryžių“ ekspertų komisijos narys (nuo 2006 m.).

                 

 

 

 

Į Lietuvos baleto sceną Petras Skirmantas atėjo 1974 m., baigęs M. K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyrių. Dvejus metus šoko kordebalete. 1976–1977 m. kartu su Loreta Bartusevičiūte stažavosi Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) Mažajame (dabar – Michailo) teatre pas Nikolajų Morozovą, ten paruošė pirmąjį solo vaidmenį – Albertą Adolpheˊo Adamo balete „Žizel“. Tai buvo rimta, ryški P. Skirmanto paraiška ilgai solisto karjerai.

1975 m. į mūsų teatrą atvažiavo dirbti techniška, įdomi Maskvos Didžiojo teatro choreografijos mokyklos absolventė Nelli Beredina, po poros metų ji pradėjo šokti su Petru Skirmantu. Nuo tada gražią, talentingą, impozantišką porą, globojamą patyrusios ir įžvalgios teatro pedagogės Lidijos Tamulevičienės, lydėjo sėkmė, dvidešimt metų ji džiugino Lietuvos ir daugybės užsienio šalių baleto mėgėjus.

Sukurti pagrindiniai vaidmenys klasikiniuose baletuose: Piotro Čaikovskio „Gulbių ežere“, „Spragtuke“, „Miegančiojoje gražuolėje“, A. Adamo „Žizel“, Léo Delibesˊo „Kopelijoje“, Ludwigo Minkaus „Don Kichote“, Hermano Løvenskioldo „Silfidėje“, Aleksandro Glazunovo „Raimondoje“. O kur dar gausybė pas de deux, choreografinių miniatiūrų, koncertinių numerių, įrašų įvairių šalių televizijose.

Deja, šokti savo scenoje tekdavo ne taip dažnai, vieną arba du spektaklius per mėnesį, kai kuriuose jų pasirodydavo tik kartą per metus. Atpildas, kaip dažniausiai būna, atėjo iš svetur – jaunąją baleto porą įvertino Maskvoje, iš čia atsivėrė kelias į užsienio scenas. P. Skirmanto ir N. Beredinos duetas gastrolių vykdavo kartu su tituluočiausiomis baleto žvaigždėmis, tolimų šalių scenose jiedu pelnydavo baleto žinovų ir žiūrovų įvertinimą. Niujorko ir Vašingtono baleto kritikai juos vadino „žavingais, didelio talento artistais“. Jugoslavijoje jų šokis lygintas su itališkuoju bel canto. Aplodismentai, susižavėjimo šūksniai, pagyros už muzikalumą ir plastiškumą šią porą lydėjo Lenkijoje, Indijoje, Japonijoje, Amerikoje ir daugelyje kitų šalių. Pagaliau ir tarybinis oficiozas „Sovetskij balet“ atkreipė dėmesį į Lietuvos šokėjus, rekomendavo iš jų mokytis kitiems.

P. Skirmanto ir N. Beredinos duetą žinojo ir mylėjo visa Lietuva – šokta Panevėžio, Druskininkų, Klaipėdos, Rokiškio, Kėdainių scenose, mažesniuose ir didesniuose miesteliuose. Tenka pripažinti, kad dabar klasikinis duetas atokiame kaime atrodo neįtikėtina ir keista istorinė realija.

Po aktyvios sceninės veiklos dvidešimtmečio 1994 m. Petras įkuria labdaros fondą „Dance“, jo organizuojamų renginių lėšos skiriamos jauniems gabiems baleto šokėjams remti, neužmirštami ir veteranai. Tų pačių metų kovo 25 d. surengiamas pirmasis benefisas Lietuvos operos ir baleto teatre „Skirmantas ir jo draugai“. „Tai buvo šventė ir žiūrovams, ir dalyviams. Baleto mėgėjai, ligi tol nelepinti baleto premjeromis, pamatė naujus arba seniau statytus XX amžiaus įžymių baletmeisterių kūrinius, taip pat ir pasaulinio garso balerinas. Ir, žinoma, naują repertuarą šokantį patį Petrą Skirmantą“ (A. Ruzgaitė, „Lietuvos rytas“, 1994-04-01). Rugsėjį – naujas fondo „Dance“ koncertas, kurio lėšos skiriamos choreografui, buvusiam P. Skirmanto pedagogui Egidijui Domeikai, sužalotam avarijoje, gydyti.

1995-ieji artistui buvo sukrečiančių išgyvenimų, praradimų, lemtingų išbandymų metai. Sausį netikėta mirtis atėmė žmoną Raimondą, liko du mažamečiai sūnūs Kristijonas ir Dominykas. Jo mama, palikusi visus darbus Užventyje, atvažiavo į Vilnių pagelbėti sūnui. Mamos pasiaukojimas, paties Petro valia ir atkaklumas padėjo jam atsitiesti, tęsti kūrybinę veiklą.

„Aš labai išgyvenau dėl žmonos mirties, bet kitą dieną po laidotuvių turėjau šokti Rygoje. Šokau „Rožės mirtį“ pagal Gustavo Mahlerio muziką. Tai buvo tarsi dar vienas atsisveikinimas su mylimu žmogumi. Buvo ypač sunku, bet pasakiau sau, kad privalau dirbti dėl savo mažųjų. Jei nebūčiau ryžęsis tam iš karto, vėliau būtų buvę dar sunkiau“, – dalijasi skaudžiais prisiminimais Petras Skirmantas.

Ištvėręs likimo smūgį, vienatvę skandindamas darbuose, artistas rašė apžvalgas, recenzijas, kūrė choreografines miniatiūras, realizavo kitus kūrybinius sumanymus. Tų pačių metų balandžio 27 d. LNOB teatre su „Dance“ fondu surengė baleto žvaigždžių koncertą, skirtą Tarptautinei šokio dienai paminėti. Tai pačiai progai kitais metais buvo skirtas koncertas „Šokis, svajonės, sapnai...“ Deja, ši prasminga ir kilni šventė Lietuvoje buvo prisimenama ir švenčiama tol, kol ja rūpinosi P. Skirmantas. Fondas „Dance“ įgyvendino 9 šokio projektus, vidutiniškai po du kiekvienais metais. Tai iškalbingas faktas žinant, kiek reikia organizacinių gebėjimų, finansinių išteklių, meninio skonio, pagaliau – pažinčių, norint sukviesti garsius užsienio šalių baleto atlikėjus...

„Aš nenoriu Laiko paversti upe, ant kurios kranto sėdėčiau ir stebėčiau ją tekant“ – šie Charlesˊio Baudelaireˊo žodžiai tinka artisto, pedagogo, choreografo, režisieriaus, straipsnių autoriaus Petro Skirmanto tiek asmeniniam, tiek kūrybiniam gyvenimui apibūdinti.

1998 metų liepos 1 dieną su teatru atsisveikino Nelli Beredina – ištikimoji scenos partnerė. Rengiant solistės benefisą triūso ir rūpesčių naštą noriai prisiėmė Petras – ilgametis bendražygis, norėjęs atsidėkoti artistei už sunkų, juodą darbą, keliones, bendrus džiaugsmus.

Įvairi organizacinė, konsultacinė veikla nenustelbė svarbiausio Petro Skirmanto talento, tarsi antrasis kvėpavimas buvo labai sėkmingas jo kūrybinis bendradarbiavimas su Didžiojo teatro primabalerina Ilze Liepa. Su ja artistas sukūrė nemažai neoklasikinio baleto numerių, daug gastroliavo, padėjo lietuvių kalba išleisti Ilzės knygą „Aš noriu šokti šimtą metų“ apie jos tėvą, legendinį Didžiojo teatro primarijų Marį Liepą.

Palengva traukdamasis iš aktyvios sceninės veiklos, Petras pradėjo pedagoginį darbą nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Čia dėsto klasikinį ir duetinį šokį, kuria choreografiją moksleivių pasirodymams teatre. Nuo 2001 metų jis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šokio ir judesio katedros dėstytojas, docentas.

Nuo 2003 metų P. Skirmantas yra Baltijos asamblėjos žiuri narys, 2003, 2009 ir 2011 metais dirbo Moros (Švedija) tarptautinio baleto artistų konkurso vertinimo komisijoje. 2005 metais apdovanotas Kultūros ministerijos „Auksiniu scenos kryžiumi“, 2011 metais – Baltijos asamblėjos medaliu.

Petras moka anglų, prancūzų, rusų kalbas, tačiau smagiausiai šneka žemaitiškai. Bendraujant telefonu atrodo, kad kalbi su guviu, šilta ir šalta patyrusiu valstiečiu, o ne su daugybę pasaulio šalių mačiusiu retos ir įmantrios profesijos žmogumi – baleto artistu. Tai ne panegirika (Petrui ji tikrai nepatiktų!) veikliam ir valingam, apolonišką stotą išlaikiusiam šeštą dešimtį baigiančiam vyrui. Tai tik kai kurių enciklopedinių faktų paaiškinimas, perpasakojimas...

Livija Gulbinaitė

 

Publikacijos

Neprarastas Petro Skirmanto laikas