Čiurlionio legenda Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje

Šių metų rugsėjo 22d. buvo minimos M.K. Čiurlionio 140 – tosios gimimo metinės. Ta proga lapkričio 25 d. Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje įvyko renginys simbolišku pavadinimu „Čiurlionio legenda“, kurį bendrai organizavo  muzikos teorijos ir fortepijono skyriai.

„Jeigu kas nors klaustų, kuris lietuviškas vardas šiandien labiausiai žinomas penkiuose mūsų planetos kontinentuose, atsakymas gal pasirodytų nelauktas. Net mūsų laikais – sporto, kino ir estradinės muzikos žvaigždes ir stabukus kuriančios muzikos laikais – toks vardas Lietuvai, regis, būtų Čiurlionis“ – šia prasminga  profesorius Vytauto Landsbergio citata vakarą pradėjo jaunoji teoretikė, dvyliktokė Živilė Viliutė, tąvakar  kalbėjusi ne tik apie šio kompozitoriaus, dailininko, literato kūrybą ir asmenybę, bet ir apie tai, kaip Lietuvoje ir pasaulyje yra įamžintas šio genialaus kūrėjo atminimas. Išradingai jaunoji muzikologė kvietė pasidomėti geografiniais objektais, pakeliauti po kalnus, nuskrieti į kosmosą, išsilaipinti salose ir pasivaikščioti menininko takais. Virtuali „kelionė“ buvo gausiai iliustruota skaidrėmis.

Nepraslydo pro pranešėjos akis ir Čiurlionio vardu pavadinti kolektyvai. Pirmiausia – buvusių Klaipėdos muzikos mokyklos auklėtinių Alfonso ir Onos Mikulskių įkurtas „Čiurlionio ansamblis“, didžiąją veiklos metų dalį praleidęs už Atlanto. Ir tik šviesios atminties klaipėdietis prof. Gediminas Purlys įgyvendino A. Mikulskio svajonę – 1990 m. ansamblis „Čiurlionis“ koncertavo laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje.

Živilė ne tik apžvelgė  M. K. Čiurlionio pianistų konkurso istoriją, primindama, kad ką tik baigėsi jau VII konkursas,  o jo laureatai paskelbti rugsėjo 22 d., kompozitoriaus gimimo dieną, bet ir supažindino su ugdymo įstaigomis – Nacionaline M. K. Čiurlionio menų mokykla.

„Pavedžiojo“ ji įdėmią publiką po Druskininkus, Čiurlionio šeimos namuose įkurtą memorialinį muziejų ir po1921 m. Kaune įsteigtą Nacionalinį Čiurlionio dailės muziejų. Beje, šių metų spalį, mūsų mokyklos teorinių dalykų mokytojų iniciatyva, mokinių ir mokytojų grupelė lankėsi šiame muziejuje. Tad ekskursantai turėjo progą pamatyti Čiurlionio paveikslus „gyvai“, išgirsti  netradicinius gidės komentarus apie Čiurlionio kūrybą ir asmenybę.

Ž. Viliutė ne tik apžvelgė kino ir teatro pasaulio „čiurlionianą“, paminėdama 5 dalių „Čiurlionio kodą“ bei „Pralenkęs laiką“, bet ir demonstravo fragmentus iš  1986 m. sukurto filmo „Žalčio karūna“ bei  2013 m. britų režisierius Roberto Mulano  filmo „Laiškai Sofijai“. Aptiko ji Čiurlionio pėdsakų ir balete: priminė Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“, o demonstravo ištrauką iš  filmo – baleto „Zodiakas“, kuriame Mūzos vaidmenį atliko garsioji Maja Pliseckaja ( muzika, kurioje  panaudoti Čiurlionio muzikos fragmentai, Osvaldo Balakausko, režisūra Jono Vaitkaus).

Žinia, Čiurlionio muzika ir tapyba tapo įkvėpimu ne vienam kompozitoriui. Dvyliktokė priminė Mindaugo Urbaičio „Ramybę“ ir to paties pavadinimo Ryčio Mažulio chorinį kūrinį, Vidmanto Bartulio „Hommage a Ciurlionis“, Jurgio Juozapaičio simfoniją „Rex“ bei transliavo Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškų variacijų“ fragmentą.

Žaismingai, dar kartą pasiremdama muzikologo V. Landsbergio – vieno autoritetingiausių menininko  kūrybos tyrinėtojų,­ – knygoje „Mažoji čiurlioniana“ paslėptais rakteliais, Živilė pristatė  skambėjusią muziką. Be paties M.K. Čiurlionio fortepijoninių kūrinių (skambėjo muzikinis momentas fis – moll, du preliudai b – moll, preliudas H – dur ir preliudas „Rudenėlis“, noktiurnas fis – moll,  noktiurnas cis – moll. Juos skambino Lina Žutautaitė, Alina Markova, Justė Šilaitė, Marija Tamkevičiūtė, Taisija Kuščenko, Kliment Jaremčuk, Jonas Šopa. Mokytojos Jūratė Liutkienė ir Virginija Ruzgienė) popietėje išgirdome ir jo genijaus įkvėptų autorių muzikos: G. Kuprevičiaus preliudą „ Čiurlionio  atminimui“, beje, itin populiarų konservatorijoje (atliko Dominykas Dulkys ir Dovilė Vaizgielaitė, mokyt. Birutos Vaišienė klasė), o  Vytauto Barkausko „Legendą apie Čiurlionį“ paskambino Augustinas Šopaga.

Dar viena prasminga V. Landsbergio mintimi jaunoji pranešėja "Čiurlionis – ne istorija, jis – visą laiką – dabartis..." užbaigė popietę.

Ž. Viliutė, padedama jos specialybės mokytojos Ritos Juškienės ir Haroldo Šliko, ne tik nuosekliai, kruopščiai, tiesiog puikiai išplėtojo renginio idėją, bet ir sklandžiai, profesionaliai ją įgyvendino. Apie tai bylojo iki renginio pabaigos išlaikytas publikos dėmesys bei gausūs aplodismentai.