„Nešk savo šviesą ir tikėk“

Publikuota: 2017-12-15 Autorius: MB inf.
 „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Kultūros ministerijos garbės ženklai „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteikti trims Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems žmonėms – aktyviai pedagogei, vargonininkei, Vilniaus religinės muzikos centro pirmininkei Renatai Marcinkutei-Lesieur, Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešosios bibliotekos Informacijos išteklių ir inovacijų diegimo skyriaus vedėjai Laimai Lapinienei ir Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkui Povilui Jegorovui. Aukščiausią ministerijos apdovanojimą gruodžio 14 dieną laureatams įteikė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

„Matydami visas gražias kultūrines iniciatyvas ir daugybę renginių dažnai nepagalvojame apie tuos aktyvius žmones, kurie už viso to stovi. Jie, savo prasmingais darbais, labiausiai prisideda prie mūsų valstybės pamato tvirtinimo. Šie laureatai – tikri mūsų visuomenės deimantai, kurie savo gyvenimus dedikuoja kultūrai ir menui. Kuo daugiau dėkosime vieni kitiems, tuo daugiau gražių rezultatų sulauks Lietuva“, – kalbėjo kultūros ministrė.

Renata Marcinkutei-Lesieur apdovanota už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Muzikantė ilgus metus puoselėja pasaulietinę ir sakralinę vargonų muziką. R.Marcinkutei-Lesieur pirmininkauja Vilniaus religinės muzikos centrui, šiemet švenčiančiam veiklos dvidešimtmetį. Centras kasmet surengia per 60 koncertų. Garbės ženklo laureatė yra tarptautinio M.K. Čiurlionio konkurso vargonininkų komisijos narė, organizuoja konkurso etapus Šv. Kazimiero bažnyčioje ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Jos dėka Lietuvoje koncertavo ir meistriškumo pamokas vedė iškiliausi šių dienų vargonininkai iš JAV, Prancūzijos, Kinijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų pasaulio valstybių.

Antrasis garbės ženklas įteiktas daug dėmesio projektinei veiklai bibliotekų srityje skiriančiai L.Lapinienei. Per pastaruosius penkerius metus jos įgyvendinti projektai išsiskiria idėjomis, originaliais technologiniais sprendimais. Laureatės inicijuotas interaktyvus, motyvacinis mokomasis žaidimas „Iššūkis“ buvo įdiegtas 57 mokyklose septyniose Lietuvos savivaldybėse. Didelis L.Lapinienės indėlis – bibliotekų mokymų organizavimas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui apdovanotas ir ilgametis Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas P.Jegorovas. Laureatas ženkliai prisideda prie esperanto kalbos populiarinimo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nuo 1978 iki 2016 m. laureatas dalyvavo 28-uose pasauliniuose esperantininkų kongresuose įvairiose pasaulio šalyse. P.Jegorovas organizuoja Esperanto kalbos mokymus įvairiuose Lietuvos mietuose, kviesdamas ir Esperanto kalbos mokytojus iš užsienio šalių. Esperanto kalbos kursus baigė jau per 2000 Lietuvos gyventojų.

Gruodžio 14 d. Vilniaus Rotušėje buvo įteiktos ir kitos 2017 metų Kultūros ministerijos premijos.

2017 metų Jaunojo kūrėjo premijos įteiktos savo kūrybos išskirtinumu ir profesionalumu bei originalumu, aktyvia kūrybine veikla bei pasiekimais pasižymėjusiems jauniesiems menininkams. Jaunojo kūrėjo premija apdovanota ne vieną garbingą laimėjimą pelniusi kino režisierė Marija Stonytė. Ji įvertinta už perspektyvią kino veiklą ir sukurtus dokumentinius ir trumpo metro filmus, su kuriais kūrėja garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje bei yra puikiai įvertinta Lietuvos kino apdovanojimuose ir festivaliuose.

Jaunojo kūrėjo premija apdovanotas kino operatorius Eitvydas Doškus. Šio kino operatorius darbai išsiskiria emocionalumu ir meninėmis įžvalgomis. Jis kuria savitą atmosferą, dirbdamas su spalvomis, šviesa bei filmuodamas daugiaprasmius peizažus. Savo darbais pasižymėjo ir Jaunojo kūrėjo premija apdovanotas fotomenininkas, vienas iš aktyviausių lietuviškos humanistinės fotografijos mokyklos tęsėjų, Tadas Kazakevičius.

Už įvairiapusę meninę veiklą, kuri pristato šokio kultūrą ir plečia suvokimą apie Lietuvos miesto aplinkoje gimusio ir besivystančio šokio sklaidą, šokio spektaklių pastatymus ir pasirodymus Lietuvoje ir už jos ribų, Jaunojo kūrėjo premija apdovanoti urbanistinio šokio teatro „Low Air“ kūrėjai Airida Gudaitė-Žakevičienė ir Laurynas Žakevičius.

Jaunojo kūrėjo premija skirta ir gausiam šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ kolektyvui – meno vadovui Karoliui Variakojui ir ansamblio nariams Gundai Baranauskaitei, Donatui Butkevičiui, Džiugui Daugirdai, Martai Finkelštein, Artūrui Kažimėkui, Pranui Kentrai, Monikai Kiknadzei, Vytautui Oškiniui, Diemantei Ievai Merkevičiūtei.

Kultūros ministerijos Metų debiuto premija apdovanota viešosios įstaigos „Studija 501“ jaunų ir ambicingų, ką tik Vilniaus Gedimino technikos universitete studijas baigusių, architektų komanda – architektai Austėja Balčiūnaitė, Ieva Bogušaitė, Mindaugas Karanevskis, Martyna Kildaitė ir Martynas Norvila. Jauniesiems architektams premija paskirta už vystomą aktyvią kūrybinę veiklą ir Panevėžio miesto Laisvės aikštės ir jos prieigų erdvės projektinį pasiūlymą, kuris miesto konkurse buvo įvertintas kaip geriausias projektas.

Kaip ir kasmet, kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson Kultūros ministerijos premijas įteikė kultūros srityje savo darbais pasižymėjusiems kultūros žmonėms ir kultūros įstaigų darbuotojams.

Už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose premija įteikta Gražvydai Tušienei, Ukmergės kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkei ir kino programų koordinatorei.

Už geriausiai parengtus ir vykdytus vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus premijos įtektos dailės pedagogei Irenai Mikuličiūtei, istorikui, pedagogui Aurelijui Noruševičiui, viešosios įstaigos „Kultūrinių projektų centras“ vadovei Astai Valčiukaitei.

Kasmet skiriamos premijos už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą skirtos tautodailininkei Anelei Araminienei, Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus vedėjai, etnografei, istorikei Daliai Bernotaitei-Beliauskienei bei Lietuvos folkloro judėjimo metraštininkui Leonui Vytautui Glinskiui.

Premija už muziejininkystės darbus įtekta Daliai Tarandaitei, Lietuvos dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vyriausiajai dailėtyrininkei, rinkinio kuratorei.

Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centro Keramikos restauravimo skyriaus vadovė Rasa Bieliauskaitė-Mikolaitienė premija įvertinta už muziejų vertybių restauravimo darbus.

Už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose premija apdovanota Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos mokslų ir bibliotekininkystės instituto Skaitmeninių medijų laboratorijos docentė dr. Zinaida Manžuch.

Kultūros ministerijos premijos kasmet skiriamos už kultūros ir meno darbuotojų profesinę veiklą, įvertinti geriausius jų pasiekimus ir darbus.

Susiję nariai

Leopoldas Digrys

Leopoldas Digrys

Vargonininkas, pianistas, LR Valstybinės, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas

Lesieur Renata Marcinkutė

Lesieur Renata Marcinkutė

Vargonininkė, LMTA profesorė, Religinės muzikos centro pirmininkė

Audronė Žigaitytė-Nekrošienė

Audronė Žigaitytė-Nekrošienė

Kompozitorė, profesorė, muzikos kritikė ir apžvalgininkė (muzikos žurnalistė), muzikos meno ir mokslo žurnalo "Muzikos barai" leidėja ir redaktorė, leidėja (kompaktinės plokštelės, knygos), organizatorė (vadybininkė, prodiuserė)

Komentarai