Skaityti Nietzschę iš … natų

Publikuota: 2017-12-06 Autorius: Edita Grudzinskaitė
Skaityti Nietzschę iš … natų

Kauno valstybinės filharmonijos repertuare akys užkliūna už koncerto pavadinimo ir dar kartelį pasitikrina, ar neapsigavo. Baltu ant juodo parašyta: „Moteris, muzika ir Nietzsche”. Filosofo ar lektoriaus pavardės šalia nėra. Kaip gi tuomet didžiojo filosofo pavardė atsidūrė lapkričio mėnesio repertuare? Paaiškėja, kad tai Giedriaus Prunskaus (baritonas) ir Jonės Punytės (fortepijonas) muzikinė staigmena klasikinės muzikos mylėtojams.

Asmenybė su daug nežinomųjų

Nevalingai imu raustis savo atmintyje, perkratydama viską, ką žinau apie F. Nietzschę. Ir moteris, ir muzika, kažkaip sunkiai talpinasi į filosofo portretą, kurį “iš bendro išprusimo” susikūriau savo galvoje. Asmenybė, kurią žino ir tie, kurie niekada nėra pravėrę filosofijos paskaitos auditorijos durų, daugeliui žinoma kaip „neformatas“. Jam klijuojamos įvairiausios etiketės: nihilistas, antžmogio filosofijos kūrėjas, maištininkas, eretikas, atsiskyrėlis, fašizmo ideologijos pranašas, arogantiškas savimyla, galiausiai kuoktelėjęs.

Tiek jo kūryba, tiek asmuo per laiką aplipo įvairiausiomis interpretacijomis. Tiesą, deja, jau dengia antkapis, kurio nebeatkelsi. Tačiau žingeidūs jo biografai, kasdamiesi ne po žeme, o po jo raštus, laiškus ir kitą archyvinę medžiagą, į dienos šviesą ištraukia vis naujų faktų, kurie filosofą nuginkluoja ir šis pristatomas kaip bailus, drovus ir ligotas žmogus. Ši afiša, kviečianti į jo muzikos koncertą, dar viena dedamoji į ir taip prieštaringą filosofo portretą.

Muzika kaip dieta ir higiena

Žinojau garsiąją F. Nietzschės mintį, kad be muzikos gyvenimas būtų klaida. Šią citatą siejau su jo asmens išmintimi, tačiau niekada nešovė į galvą, kad tai pasakė ne F. Nietzschė filosofas, o F. Nietzschė kompozitorius.

Pasirodo, F. Nietzschę muzika lydėjo nuo vaikystės. Jis buvo savamokslis entuziastas, kuriam muzika teikė begalinį džiaugsmą. Atrodytų, kad didelių muzikinių ambicijų jis neturėjo: „Esu muzikas tiek, kiek tai yra kasdienis mano kaip filosofo poreikis, tai mano dieta ir higiena.“

Dauguma jo amžininkų ir „bičiulių“ šią filosofo aistrą talžė nokautuojančiais kritikos smūgiais.

„Kriminalas moraliame pasaulyje“, „fortepijoniniai spazmai“, „Ar neradote geresnio būdo mane nužudyti?“, „išprievartauta muzikos mūza“, – tokie klausimai ir epitetai skriejo jo muzikos atžvilgiu. Kiek šiuose vertinimuose yra tiesos, o kiek arogancijos, kūrėjams nesvetimo pavydo, noro įkąsti ar pažeminti, sunku pasakyti.

Iš kūrėjų virtuvės

Prieš renginį pasiteiravau keleto žmonių, kodėl atėjo į šį koncertą ir ko tikisi iš F. Nietzschės muzikos. Atsirado dvi stovyklos: vieni atėjo paklausyti G. Prunskaus, mat nesvarbu, ką jis dainuotų, jiems patinka. Kiti gi sakė, kad suintrigavo F. Nietzschės muzika, kuri turėtų būti kitokia, psichodelinė, ekstravagantiška, nyčiška.

Vakaro programa suverta iš Franzo Liszto, Hanso von Bülowo, Richardo Wagnerio ir, žinoma paties F. Nietzschės kūrinių. Jų centre – Cosima Wagner. Ši moteris nekūrė muzikos ir nevaldė instrumento, bet meistriškai kūrė intrigas ir valdė vyrus. Cosima buvo nesantuokinė F. Liszto duktė, pirmoji Hanso von Bülowo ir antroji Richardo Wagnerio žmona ir, galima sakyti, savotiška F. Nietzschės mūza.

Šio koncerto idėja, pasak Giedriaus Prunskaus, gimė senokai, kartu su šviesios atminties Leonidu Donskiu. Prieš sukviečiant klausytojus į salę, išties nemažai padirbėta. Paties Giedriaus Prunskaus iš vokiečių ir italų kalbų išversti koncertinės programos dainų tekstai eiliuota forma nugulė programėlėse ant salėje išsirikiavusių kėdžių, taip parodant ir pagarbą klausytojams.

Maža to, F.Nietzschės muzika skambėjo po įžangų apie šios asmenybės gyvenimą ir jo aplinką, pagardinant klausymą dramatiškomis ir komiškomis biografinėmis detalėmis bei „virtuvinėmis“ peripetijomis.

Kas būtų, jeigu būtų

Viena po kitos liejosi meistriškai G. Prunskaus atliekamos dainos. Kaip ir pridera „Lied“ žanrui, nestokota emocingumo, ekspresyvumo, romantinio pakilumo ar dramatizmo. Tie, kurie atėjo paklausyti G.Prunskaus, neabejoju, liko patenkinti profesionaliu solisto pasirodymu. Atlikėjas tiesiog skonėjosi kiekviena nata, pasidalindamas tuo malonumu ir su publika.

Tie, kurie tikėjosi psichodelinės, ekstravagantiškos, nyčiškos muzikos, greičiausiai liko nustebę.

Koncerte skambėjusios F. Nietzschės suskurtos dainos, atrodytų, nieko bendro neturi su rūstaus veido ir impozantiškų ūsų šeimininku. „Kur teka upelis“, „Sulaužytas žiedelis“ ir dar visa eilė panašios tematikos tekstais sukurtų jo dainų, mažąją filharmonijos salę užtvindė romantizmo dvasia.

„Nyčiškumo“ apraiškas galbūt galėtume įžvelgti vos poroje kūrinių. Vienas jų – „Sulaužytas žiedelis“, kuris, beje, parašytas pagal paties F. Nietzschės tekstą. Tekstas čia ne dainuojamas, o deklamuojamas. Antrasis – „Malda gyvenimui“, turintis neįprastą pabaigą. Klausant šios dainos, nuskambėjus paskutiniam taktui, suklūsti nuo netikėto kūrinio išrišimo. Atrodo, kad F. Nietzschė sąmoningai paliko atvirą klausimą amžinybei.

Savamokslio F. Nietzschės kūriniai gali skambėti filharmonijos salėje, jo amžininkams norisi paprieštarauti, kad mūza nebuvo išprievartauta, maža to, kyla klausimas – kas būtų buvęs F. Nietzschė, jei jis būtų turėjęs profesionalius muzikinius pagrindus ir tiek pat laiko būtų praleidęs rašydamas ne baltoje popieriaus skiautėje, o penklinėje?

Susiję nariai

Giedrius Prunskus

Giedrius Prunskus

Dainininkas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros lektorius, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mokytojas

Komentarai