B. Dvariono konkursas: mažiausieji jau ruošiasi i Disneilandą, didžiausieji – pasirodymams su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.
Jau visai netrukus Panevėžio muzikinio teatro scenoje skambės išskirtinis koncertas, skirtas orkestro „Garsas“ 62-ajam gimtadieniui. Tai kelionė per muzikos laiką ir erdvę, sujungianti praeitį ir dabartį, klasiką ir popkultūrą. Pučiamųjų orkestras „Garsas“ pademonstruos savo meistriškumą atlikdamas XX amžiaus ir šių dienų švedų kompozitorių kūrinius – nuo maršų iki miuziklo melodijų.
Šeštadienis festivalyje jau daugelį metų tradiciškai yra džiazo „hiperdozės“ diena – visada trys koncertai ir šeši pasirodymai. Kiekviename festivalyje dalyvauja mūsų artimiausių kaimyninių šalių - Latvijos ir Estijos atstovai.
Ką tik nuskambėjus Nacionalinio B. Dvariono konkurso finalui jau šį savaitgalį startuoja tarptautinis šio žymaus lietuvių kompozitoriaus, pianisto vardo konkursas. Tad kalbiname šios muzikų dinastijos atstovus ir tarptautinės komisijos narius - prof. dr. Jurgį Dvarioną, dr. Justą Dvarioną bei dr. Aistę Dvarionaitę. Šį kartą – apie muzikos konkursų tendencijas ir reikšmę, šio konkurso ištakas, tėčio ir senelio darbų tąsą.
Kovo 17-ąją, po kelerius metus trukusių rekonstrukcijos darbų, duris atvėrusi buvusi Kongresų rūmų koncertų salė, pakeitusi ir savo pavadinimą pagal Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamą Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, tebelieka melomanų ir visos muzikų bendruomenės dėmesio centre, nes įvyko tai, kas turėjo įvykti mažiausiai prieš du dešimtmečius, kad vienas geriausių Lietuvos orkestrų pagaliau įsikurtų jo vertuose namuose. Tad natūralu, jog mintys ir plunksna iki Brahmso dar krypstą į pačios salės reikalus.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau šeštą kartą Teatro dienos proga įteikė apdovanojimus „Pagauk bangą“, kurie skirti 2023 m. ambicingiausius kūrybinius iššūkius įveikusiems kūrėjams ir aukščiausias profesinių bangų keteras pasiekusiems menininkams.
Kartu su bundančia gamta į Birštoną jau 22-ąjį kartą grįžta seniausia šalyje džiazo šventė. Balandžio 5-7 dienomis ji sutrauks į Birštono kultūros centrą beveik pusantro šimto muzikantų iš Lietuvos, Šveicarijos, Belgijos, JAV, Puerto Riko, Argentinos, Skandinavijos ir kitų šalių.
2024 m. kovo 25 d. baigdama 81–uosius metus Amžinybėn pasitraukė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė (1942 04 10–2024 03 25). Mišios už velionę bus laikomos 2024 m. kovo 27 d. 9 val. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Atsisveikinimas su velione vyks 2024 m. balandžio 16 d., nuo 10:00 val. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, Baltojoje salėje. Urna išnešama 14:00 val., laidojama Petrašiūnų kapinėse.
Kovo 27-oji – kiekvieno miesto kultūriniam gyvenimui svarbi diena, nes tai – tarptautinė Teatro diena. Ne išimtis ir Panevėžys, kuriame įsikūrę net 4 teatrai: Juozo Miltinio dramos teatras, Panevėžio muzikinis teatras, Panevėžio teatras „Menas“ ir Panevėžio lėlių vežimo teatras. Šiais metais visi keturi teatrai susivienija siųsdami žinutę: „Švęskime teatrą kartu!“.
„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptorius Vytautas Karčiauskas, iš istorinio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro laiptų akmens gaminantis skulptūrines miniatiūras.
Kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre laureatams buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Tai yra paskatinimas, skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus.
Artėjant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) naujojo pastato atidarymui ypač daug dėmesio skiriama žmonėms su negalia. Pasitelkus pačias naujausias technologijas, šiuolaikiškiausius sprendimus siekiama, kad informacija apie teatrą ar galimybė mėgautis aukščiausio meninio lygio pastatymais būtų lengvai pasiekiama ir žmonėms su klausos negalia. Balandžio 20-ąją duris atversiantis teatras ne tik svarbus architektūrinis, urbanistinis Klaipėdos akcentas, bet ir socialine ar pažintine prasme reikšmingas objektas.
Belaukiant iškilmingo naujausio šalyje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo savo grožiu rūpinasi ne tik gala koncerte balandžio 20 d. pasirodysiantys atlikėjai. Viešumui bei spindesiui rampų šviesoje ruošiasi ir naujai atgimęs fojė esantis Muzikinio teatro sietynas, sukurtas žinomo lietuvių juvelyro, metalo dailininko Kazimiero Simanonio.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, šį pavasarį paskelbė sugrįžtantis į savo namus. Po beveik 2,5 metų trukusios rekonstrukcijos kovo 16, 17 d. orkestras ruošiasi istoriniam įvykiui – duris atvers moderniausia ir vienintelė Lietuvoje specialiai simfoninei muzikai pritaikyta LVSO koncertų salė. „Tikrai galime sakyti, kad šiuo metu tai yra geriausia koncertų salė Lietuvoje“, – sakė G. Rinkevičius. Šia ypatinga proga su maestro kalbamės apie naująją koncertų salę, jos reikšmę istorijos kontekste ir orkestro ateities planus.
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas. Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus.