„Jau aušt aušružė“. „Vilniaus“ chorui – 45-eri

1970-aisiais susikūręs kamerinis mišrusis choras „Vilnius“ atšventė 45 metų jubiliejų. 2010-aisiais jam buvo suteiktas valstybinio choro statusas. Pradėjęs nuo 20 dainininkų, dabar jis telkia 50 narių. Kolektyvui yra vadovavusios žymios asmenybės: Juozapas Kairys (choro steigėjas ir ilgametis direktorius), Rimantas Zdanavičius, Antanas Jozėnas, Jurijus Kalcas, Povilas Gylys. Šiuo metu chorui vadovauja solistas ir chorvedys Vladas Bagdonas, vyriausiasis dirigentas – Artūras Dambrauskas.

„Vilniaus“ misija – lietuviškos chorinės muzikos sklaida. Jis atlieka ne tik aukso fondo kūrinius – M. K. Čiurlionio, J. Naujalio ir kitų didžiųjų klasikų perlus, bet ir šiuolaikinę muziką – B. Kutavičiaus, A. Martinaičio, V. Juozapaičio, V. Miškinio, D. Zakaro, K. Pendereckio, I. Stravinskio opusus. Vykdydamas savo misiją, choras nuo 2001 metų rengia projektų ciklą „Lietuvos choro meno kūrėjai“. Kiekviename koncertiniame sezone – nuo vienos iki kelių šiuolaikinės lietuviškos chorinės muzikos premjerų. Reikšmingos programos buvo parengtos M. K. Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms, A. Belazaro 100-osioms gimimo metinėms, Martyno Mažvydo ir Maironio sukaktims, V. Barkausko 80-mečiui, Utenoje atlikta B. Kutavičiaus oratorija „Metai“ (dalyvavo LMTA studentų simfoninis orkestras, dirigavo M. Staškus), o lietuvių literatūros pradininko Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms parengtas įspūdingas teatralizuotas koncertas „Donelaitis Lietuvai – Lietuva Donelaičiui“. Sakralinės muzikos programos, penkerius metus choro rengiamas rudeninis tarptautinis Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalis – vieni ryškiausių ir svarbiausių repertuaro ir koncertinio gyvenimo akcentų.

Choras atlieka ir stambios formos kūrinius, kaip antai J. S. Bacho „Mato pasijas“ ir Mišias h-moll, G. Verdi „Quattro Pezzi Sacri“, J. Brahmso „Vokiškąjį requiem“, A. L. Weberio „Requiem“, L. van Beethoveno Devintąją simfoniją ir „Mažąsias iškilmingas mišias“, A. Brucknerio Mišias, J. Rutterio „Vaikų mišias“, S. Rachmaninovo „Šv. Jono Auksaburnio liturgiją“. Kolektyvas rengia edukacinius projektus „Chore dainuoti smagu“, „Sniego senis“, „Dievo vabalo kelionė“, bendradarbiauja su Lietuvos nacionaliniu ir Valstybiniu simfoniniais orkestrais, LNOBT orkestru, Lietuvos kameriniu, Lietuvos kariuomenės garbės sargybos orkestrais, ypač daug koncertuoja su kamerinės muzikos ansambliu „Musica humana“ bei Valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“.

Choro koncertai pirmiausia skiriami Lietuvos žmonėms – jo klausomasi didžiosiose scenose, bažnyčiose, kultūros centruose ir mažose salėse. Kolektyvas gastroliuoja ir užsienyje: Gruzijoje, Kuboje, Olandijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, kitose šalyse. 14 kompaktinių plokštelių įamžinta klasikinė ir populiarioji muzika, tačiau didžiąją diskografijos dalį sudaro lietuvių kompozitorių kūryba.

Rūpestį lietuvių chorine muzika vainikavo choro meno vadovo iniciatyva parengtas vienintelis Lietuvoje profesionalaus kolektyvo projektas Lietuvos etnografinių regionų metams „Jau aušt aušružė“. Praėjusių metų spalio 14 dieną Nacionalinėje filharmonijoje klausytojai išgirdo ambicingos idėjos ir daug pastangų pareikalavusio triūso vaisių: pirmoje koncerto dalyje skambėjo užsienio kompozitorių sukurtos lietuvių liaudies dainų išdailos, antrojoje – lietuvių kompozitorių premjeros. Vlado Bagdono rūpesčiu kompozitoriams buvo išsiuntinėtos natos su lietuvių liaudies dainomis ir sukirčiuotais tekstais, taip pat pažodiniais vertimais į anglų kalbą, jų irašai (atliko choras, liaudies dainininkai, Veronika Povilionienė). Kiekvienam kompozitoriui (iš viso 30) buvo pasiūlyta po penkias dainas iš penkių Lietuvos regionų.

Konkursą laimėjo aštuoni kompozitoriai. Atrankos kriterijus buvo ne tik profesionalumas, bet ir tai, kad kūrinys atitiktų lietuvišką dvasią. Gaila, kad Arvo Pärtas, atsiliepęs į kvietimą, dėl didelio užimtumo kūrinio neparašė. Tačiau dalyvavę kompozitoriai iš viso pasaulio pateikė labai įdomių kompozicijų.

Daugiausia dėmesio sulaukė dzūkų dainos. Skambėjo baskų kompozitoriaus Javiero Busto dvi lietuvių liaudies dainos „Saulelė raudona“ ir „Beauštanti aušrelė“, Davido Azurzos (Ispanija) „Parugėmis, pabarėmis“ ir „Auk, jovareli“, Ivo Antognini (Šveicarija) „Miegužio noriu“, Johno Augusto Pamintuano (Filipinai) „Jau aušt aušružė“, Jano Krutulio (Lenkija) „Karvelėli mėlynasai“, Grahamo Lacko (Anglija) „Aug juovarėlis“, Stepheno Leeko (Australija) „Upava karvelėlis“, Ko Matsushitos (Japonija) dvi brolių dainos „Ei, brolyt brolyt“ ir „Vai, broleliai dobilėliai“ bei Alberto Grau (Venesuela) „Teka teka šviesi saulė“. Fantazija autorius nunešė toli: štai Mažosios Lietuvos melodija, užrašyta Liudviko Rėzos, įdomiai derėjo su Jameso Joyceʹo tekstu (I. Antognini).

Į premjerą buvo atvykę lenkų ir anglų kompozitoriai. Koks nelengvas iššūkis buvo kitų kultūrų atstovams perprasti lietuvių melodiką ir pasaulėjautą, paliudijo G. Lacko pastebėjimas: „Rašiau – kaip į vandenį šokau!“ Visai įdomi, gera buvo japonų kompozitoriaus antroji brolių daina, tačiau iš viso margo konteksto išsiskyrė australo kompozicija apie karvelėlį. Atrodė, kad ji parašyta mūsų, lietuvių, autoriaus – taip taikliai perteikė ir dvasią, ir nuotaiką, ir būdingas intonacijas.

Antrojoje koncerto dalyje choras visa jėga atsiskleidė atlikdamas visą pluoštą mūsų profesionalių kompozitorių kūrinių. Skambėjo Mykolo Natalevičiaus „Apynėli žaliasai“, Raimundo Martinkėno „Išvažiau Jasius“, Loretos Narvilaitės „Jau aušt aušružė“, Donato Zakaro „Išėjau iš proto“, Vytauto Miškinio „O kas šiandien do diena“, Zitos Bružaitės „Žalia balundėlė“ (karo daina), Vaclovo Augustino „Mykolo Oginskio priesakai sūnui“ ir Jono Tamulionio „Dainos žemaičių“. Kiekvienas kūrinys atspindėjo ir kompozitorių išradingumą, ir savitumą, ir puikią nacionalinę kūrybos tradiciją. Štai V. Miškinis išplėtojo rekrūtų dainą, kadaise padainuotą močiutės, rašė neoklasikinėmis priemonėmis, panaudojo labai mėgstamus skudučius, kuriais buvo išgautas jiems neįprastas frullato. Naujieji kūriniai žavėjo originaliomis traktuotėmis, ypač daug aplodismentų sulaukė efektingas D. Zakaro kūrinys. Džiugu, kad ne tik nenutolta nuo liaudies dainos dvasios, tradicinių muzikos išraiškos ir minties perteikimo elementų, bet ir leidžiama atsiskleisti stipriosioms lietuviškojo choro savybėms.

Koncertą vedė etnomuzikologė Loreta Sungailienė ir kompozitorius Mindaugas Urbaitis, dirigavo Artūras Dambrauskas, Giedrius Pavilionis ir Linas Balandis.

Projekte dalyvavusių kompozitorių kūriniai bus išleisti atskiru leidiniu.

Jau 20 metų su choru savo kūrybinį kelią susiejęs V. Bagdonas teigia: „Supratau, kad negalima stovėti vietoje. Džiaugiuosi, kad išlikome per visas ekonomines suirutes. Turime pasaulyje turėti savo vietą, nebūti pasyvūs, bendradarbiauti su kompozitoriais, inicijuoti naujus kūrinius. Svarbiausia dainuoti žmonėms, jų širdžiai, bet ne tik liaudies dainas ir mišias. Kitais metais esame numatę ir pramoginės muzikos, ir dvarų muzikos programas. O 2018 metams, valstybės šimtmečiui, ketiname parengti didelę 80 minučių programą dviem šimtams atlikėjų, aprėpsiančią muziką nuo Mindaugo laikų iki šių dienų.“

Choras „Vilnius“, jo vadovas Vladas Bagdonas ir vyriausiasis dirigentas Artūras Dambrauskas jubiliejaus proga apdovanoti Ministro pirmininko, Seimo Pirmininkės, Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Kultūros ministerijos, Vilniaus mero padėkos raštais.