Gediminas Gelgotas: „Aš suprantu muziką kaip komunikaciją“

2014 Nr. 3–4 (434–435), Jana Saifulinaitė

~~Prieš septynerius metus įkurto Naujų idėjų kamerinio orkestro „NI&Co“ meno vadovas ir dirigentas 27-erių Gediminas Gelgotas sako: „Įprastai per koncertus skamba mano ir tokių žinomų minimalizmo kompozitorių kaip Philipas Glassas kūryba. Per pasirodymus orkestras tarytum gyvas organizmas siekia tiesiogiai komunikuoti su publika, ją paveikti.“ Su juo ir kalbamės apie tai, kaip kilo mintis pradėti kurti šiuolaikinę minimalistinę muziką, kokia yra įkurto orkestro koncepcija ir ką išties norima klausytojams pasakyti muzikos kalba.

TĖVAI SKATINO DOMĖJIMĄSI MUZIKA
Gediminas Gelgotas gimė muzikantų šeimoje: motina Rasa Gelgotienė – žymi chorvedė, tėvas Valentinas Gelgotas – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro pirmoji fleita. „Mano kelias tarytum iš anksto buvo aiškus. Tiesa, kartą, kai dar buvau visai mažas, tėvams kilo mintis iš manęs padaryti „normalų“ vaiką, t. y. ne muzikantą. Na, bet aš nuo mažens rodžiau didelį susidomėjimą muzika, ir jie matyt susiprato, kad būtų neteisinga tai blokuoti“, – šypsodamasis vaikystės prisiminimais pokalbio pradžioje dalijosi Naujų idėjų kamerinio orkestro vadovas. Jis gimė ir augo Vilniuje, o nuo 1993-iųjų Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu. Vėliau tėčio paskatintas pradėjo lankyti ir trimito pamokas. 10-oje klasėje rimčiau susidomėjo kompozicija ir pirmuosius savo bandymus nunešė parodyti mokytojai Nailiai Galiamovai. Būtent jai, kaip ir visiems savo mokytojams, dabar sako esąs labai dėkingas.
„Be galo svarbu laiku pastebėti ir atskleisti vaiko talentą, sudominti jį muzika, raginti eiti tik pirmyn. Tiesa, vėliau man vis dėlto buvo minčių stoti į trimito specialybę, bet prieš pat stojamuosius persigalvojau ir įstojau į kompoziciją (kompoziciją studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, simfoninio dirigavimo mokėsi prof. Gintaro Rinkevičiaus klasėje. – J. S.). Buvo žmonių, kurie tuomet bandė mane atkalbėti, bet buvo ir drąsinusių siekti svajonės. Ačiū Jiems! Deja, ir tada, ir dabar dar yra paplitusi nuomonė, kad kompozicija – ne profesija, kad iš jos labai sunku išgyventi. Tiesa, į kitų reakcijas ir replikas stengiausi žiūrėti kiek įmanoma ramiau. Jų visada buvo ir bus dvejopų. Svarbu pasidaryti savo išvadas ir apsispręsti“, – užtikrintai kalbėjo G. Gelgotas.

TOBULĖJIMO KELIAS – ILGAS IR SUNKUS
Kiekvieno žmogaus kelias į tikslą, anot muzikanto, ilgas ir tęsiasi visą gyvenimą. „Aš mokausi visada. Man, kaip kompozitoriui, buvo ir yra tokių situacijų, kai reikia apginti savo muziką. Tai nebūtinai lengva. Stengiuosi niekam nepataikauti, o ypač akademinei bendruomenei. Visada turėjau ryškią viziją, ko noriu, tiksliai žinau, kaip turi skambėti mano kuriama muzika. Tiesa, turiu pripažinti, kad kai įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją studijuoti kompozicijos, kūriau visai kitokią muziką, nei rašau šiandien. Dabar jau esu laisvas kurti, ką noriu, o tuomet...“, – atsargiai rinkdamas žodžius mintį tęsė G. Gelgotas.
2009-aisiais jis išvažiavo studijuoti kompozicijos į Vokietiją, į Hamburgo muzikos ir dramos aukštąją mokyklą kompozitoriaus Peterio Michaelio Hamelio klasėje. Sako, kad tai jo svajonių mokytojas, su juo ryšį palaiko iki šiol. Vėliau anglų kalba išleistoje knygoje „Gettinʼ Closer“ G. Gelgotas rašė: „Visas dvi valandas Hamelio improvizacijų koncerte sėdėjau verkdamas, jo improvizavimas vargonais man sukėlė globalius išgyvenimus. Tuo metu pamaniau – štai ką aš galiu vadinti Muzikos Jėga“. Būtent šis mokytojas jį, vienintelį studentą per visus savo darbo metus, rekomendavo stambiai JAV ir Vokietijos leidybos kompanijai „Peermusic Classical“, kuri vėliau tapo pagrindine jo kuriamos minimalistinės muzikos leidėja. „Metus laiko vyko, pavadinkime, „patikrinimas“, ir tuomet pasirašiau kontraktą su šia leidybos kompanija. Veikti tarptautiniu lygiu kur kas lengviau, jei turi kompaniją, kuri tavimi rūpinasi. Vokietijoje įrašytas ir išleistas albumas skirtas tarptautinei rinkai. Beje, man buvo kilusi mintis įrašą daryti naktį, bet planas nepavyko (juokiasi). Turėjome paskutinę akimirką viską keisti. Valandos laiko albumas buvo įrašytas per du pusdienius“, – prisiminimais dalijosi kompozitorius.

NORI IŠJUDINTI MASES
2006-aisiais Gelgotas parašė kūrinį styginių orkestrui ir sumąstė, kad būtų smagu rasti muzikantus, kurie tai atliktų. „Susikviečiau savo buvusius klasės ir kurso draugus. Jie grojo, aš dirigavau. Buvo nuostabus jausmas! Tuomet, prisimenu, sukosi mintys apie naujas išraiškos priemones muzikoje“, – šypsodamasis tęsė G. Gelgotas, savo suburtam kolektyvui davęs Naujų idėjų kamerinio orkestro vardą. Dabar kolektyvo branduolį sudaro daugelio tarptautinių konkursų laureatai jaunieji Lietuvos stygininkai. Tiesa, orkestro sudėtis nuo jo įkūrimo pradžios keitėsi. „Vienas esminis pokytis buvo 2008 metais, kai pakeičiau idėją: pradžioje muzikantų buvo 20 ir daugiau, o liko 7. Norėjau, kad kiekvienas jų grotų solinę partiją, t. y. niekas nieko nedubliuoja, kiekvienas yra artistas, ryškus, turintis savo charakterį, braižą, įvaizdį scenoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad dabar „NI&Co“ muzikuoja Augusta Jusionytė, Dalia Simaška, Julija Ivanova, Justas Kulikauskas, Davidas Dumčius, Auris Galvelis.
Muzikantai per pasirodymus kūrinius groja atmintinai. Pasak orkestro vadovo, tai suteikia laisvę. Prisiminęs pirmuosius koncertus Naujų idėjų kamerinio orkestro įkūrėjas šypsojosi: „Sulaukėme tikrai labai daug dėmesio. Manau, mūsų klausytojai jaučia mūsų nuoširdumą, stengiamės dažnai ir tiesiogiai bendrauti su jais. Vis daugiau žmonių mus atranda. Situacija juk tokia: kokią muziką siūlome žmonėms šiandien, prie to jie pripranta ir nori vėliau“, – sakė G. Gelgotas. Kompozitorius nori, kad jo muzika būti užtaisas, gebantis išjudinti mases ir net kelti įvairiausias diskusijas. Pasak jo, į šiuolaikinės muzikos kūrėjus iš Lietuvos žiūrima labai teigiamai. Daug kas pastebi, kad Lietuvoje yra daug talentingų ir gabių žmonių ir sako: „Jūsų šalis tokia maža, bet turite tiek daug kuriančių žmonių. Tai nuostabu“, – užsienyje po koncertų dažnai girdimus žodžius prisiminė muzikas ir pridūrė, kad mes, lietuviai, patys dažnai linkę save nuvertinti.

PRIPAŽINTAS IR ĮVERTINTAS
G. Gelgotui niekada nėra kilę minčių kurti muziką „į stalčių“. Tai, anot muzikanto, būtų per daug egocentriška: „Toks žmogus, matyt, pasąmonėje nori būti geresnis, nei yra iš tiesų, ir taip trokšta į save atkreipti dėmesį. Aš stengiuosi kurti tik tai, kuo absoliučiai tikiu. Žinoma, po kelerių metų galbūt aš sakysiu, kad štai dabar ką nors daryčiau jau kitaip. Ir gerai. Tai tik įrodys, kad nestoviu vietoje, kad einu pirmyn, kad vyksta progresas.“ Jis 2012 metais išleido knygą anglų kalba „Gettinʼ Closer“. Knyga, pasak jo, yra dovana gerbėjams, ieškantiems papildomos informacijos apie kolektyvą ir jo atliekamą muziką. „Ten ir mano dienoraščio fragmentai, mintys apie kūrybą ir gyvenimą, nuskenuoti kūrinių ištraukų lapai... Nenorėjau rašyti ko nors „sunkiasvorio“ – nesu dar tam pasiruošęs. Žinutė, kurią siunčiu savo knyga: daryk gyvenime tai, ką jauti ir ko nori, viską įgyvendink!“ – kalbėjo menininkas.
Su orkestru G. Gelgotas koncertuoja ir Lietuvos vardą garsina Latvijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Ukrainoje. „Štai ir 2013-ieji mums buvo labai intensyvūs: turėjome daug gastrolių, buvome kelis kartus Vokietijoje, Londone, Austrijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Niujorke, Los Andžele, Vašingtone. Ir dabar turime planų iki 2015-ųjų žiemos pabaigos. Vokietijoje, Leipcige, 2015-ųjų sausį pristatysiu savo pirmąją simfoniją. Jau dabar stipriai ruošiuosi tam“, – pasakojo kompozitorius.
Jo sukurta muzika skamba ir Giedrės Beinoriūtės filme „Pokalbiai rimtomis temomis“. 2012 m. jis buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ už muziką spektakliui „Paukščiai“ (Gyčio Ivanausko teatras). Prieš keletą mėnesių kolektyvas atliko G. Gelgoto sukurtą šiuolaikinę minimalistinę muziką Holivude kino industrijos atstovams. Sulaukta itin gerų atsiliepimų: pastebėtas išskirtinis kolektyvo bruožas – kompozitoriaus formuojamas itin dinamiškas, konceptualiai surežisuotas artistinis veikimas scenoje.
2012 metais kompozitoriaus kūrinys „Never Ignore the Cosmic Ocean“ buvo atliktas Berlyno salėje „Konzerthaus“, festivalio „Young Euro Classic“ metu. Baltijos jaunimo simfoniniam orkestrui dirigavo maestro Kristjanas Järvis. Po premjeros dienraštis „Neue Musikzeitung“ naują G. Gelgoto kūrinį įvertino kaip sensaciją. „Man tai buvo labai didelis ir svarbus pripažinimas, didelė garbė, tai kiekvieno kompozitoriaus svajonė. Labai džiaugiausi! Bet tai ir labai didelis nerimas. Kai iš šono stebi, kaip kitas orkestras atlieka tavo kūrinį, jautiesi turbūt kaip tėvai, paleidę savo vaiką savarankiškai eiti“, – sakė G. Gelgotas.

SIEKIA DIALOGO SU PUBLIKA
Naujų idėjų kamerinio orkestro įkūrėjas pabrėžė, kad kolektyvas atlieka gana įvairią, užsienyje dažnai vadinamą vizualizuota, muziką. „Į mūsų pasirodymus, kuriuos kai kas dar vadina mažais spektakliais su užuomina, su vystimu, kulminacija, yra integruojama ir kūno kalba, ir vaidybos elementai, ir dainavimas, kartais net kalbėjimas. Žodžiu, tai gana netikėta akademinei muzikai forma, kuri, manyčiau, artimesnė roko muzikai“, – sakė kolektyvo įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas. Pasak jo, dažnai klausytoją muzika siekiama net sukrėsti, prikelti gyvenimui. „Kartais sukrėtimai mums visiems reikalingi. Tiesa, muzika gali ir nuraminti, skatinti eiti į dialogą su pačiu savimi, – tęsė jis ir pridūrė, kad bendravimas su žmonėmis ar tiesiog jų stebėjimas gatvėje skatina jo paties kūrybiškumą. „Per muziką aš kalbuosi su klausytojais, kviečiu juos į dialogą. Ir ne tik muzikos garsais. Reikia suprasti, kad muzika yra ne vien garsas, bet ir tyla. Pauzės labai svarbios. Muzika prasideda tyla ir baigiasi tyloje. Aš suprantu muziką kaip komunikaciją ir tikiu, kad viena iš mano darbo misijų yra sužadinti visuomenės smalsumą tyrinėti šį gražų muzikos, gebančios praturtinti kiekvieną iš mūsų, pasaulį“, – akcentuodamas, kad garsas yra vibracijos, o jas galima jausti ne tik ausimis, sakė Gediminas Gelgotas.

Prenumeruokite „Muzikos barus“!