Kitiems dovanojama muzika

2015 Nr. 7–8 (450–451), Vera Badjanova

G. F. Händelis sakė: „Aš nenorėčiau, kad mano muzika vien tik linksmintų žmones. Noriu, kad ji padarytų juos geresnius.“ Vertybių krizę išgyvenančiame pasaulyje vis mažiau muzikų, juolab verslininkų kelia sau tikslą ne tik sukurti pramogą plačiajai visuomenei, gauti pelno, bet ir auklėti klausytojus, parodyti jiems amžinąsias vertybes nešantį meną. Muzikinį išsilavinimą turintis žinomas verslininkas Ramūnas Šeduikis apdovanotas dar ir menininko gyslele. Subtiliu muzikiniu skoniu pasižymintis R. Šeduikis savo vadovaujamame Gariūnų verslo parke įkūrė kultūros oazę, buriančią aukšto lygio menininkus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. Iki šiol koncertai yra nemokami, prieinami visiems melomanams.

Gariūnų verslo parko Koncertų salė įrengta pagal naujausius akustikos standartus. Iš užsienio atvykę specialistai įgyvendino įdomų sprendimą: dieną kaip verslo parko dalis funkcionuojanti erdvė vakarais tampa modernia, jaukia ir funkcionalia koncertų sale. Tam pasitarnauja kelių sluoksnių akustinės užuolaidos, specialia garsą atmušančia medžiaga padengtos kolonos. Salėje stovi baltas fortepijonas „Steinway“, atgabentas iš JAV, visa būtina įgarsinimo įranga. Salės idėjos koncepcijos autorius R. Šeduikis kartu su tarptautinės meno prodiuserių asociacijos nare koncertine įstaiga „Naujoji muzikų karta“ (direktorė Jurga Mackelaitė) šioje salėje koncertuoti kviečia tik pripažinus, talentingus, charizmatiškus atlikėjus.

Gegužės 21 d. girdėjome bajano virtuozą iš Rusijos Eduardą Akhanovą. Skambėjo populiarioji muzika ir autoriniai E. Akhanovo opusai. Ne vieną apdovanojimą įvariuose prestižiniuose konkursuose Vokietijoje, Suomijoje, Ukrainoje, Škotijoje (Pasaulio akordeonistų čempionate) pelnęs bajanistas labai stilingai grojo džiazą. E. Akhanovo atlikimo manierai būdingesnis prancūziškasis stilius (ypač išryškėjęs griežiant H. Giraud kūrinį „Po Paryžiaus dangumi“), tik koncertą vainikavęs kūrinys „Rusas Suomijoje“, kurio vienas iš autorių (kartu su A. Cfasmanu, S. Osokinu, V. Semionovu) yra pats E. Akhanovas, buvo atliktas rusiška maniera. Klausytojų akivaizdoje pastaroji nerangi suomiška kompozicija su džiazo elementais pavirto nuotaikingu rusų šokiu. Atlikėjo tempertamentas visiškai atsiskleidė griežiant nežinomo autoriaus kūrinį „Toreadoras“. Iš autorinių E. Akhanovo kompozicijų sužavėjo kūrinys „Kol plaka mūsų širdys“, kuriame atlikėjas naudojo mikrofoną žmogaus širdies tvinkčiojimui imituoti. Melodinga, nuoširdžiai besiliejanti muzika buvo „sudėliota“ į griežtus architektonikos rėmus – trijų dalių kūrinio formą galima apibūdinti kaip reprizinę.

Atlikėjas turi labai daug privalumų, tačiau, mano galva, ryškiausi – artistiškumas ir gebėjimas kiekvieną sekundę aktyviai veikti klausytojus, išlaikyti jų dėmesį. Nuolatos besitobulinantis atlikėjas, Dievo apdovanotas nemenku talentu, manau, yra vienas ryškiausių šių dienų bajanistų. E. Akhanovas virtuoziškai atlieka sudėtingus kūrinius naudodamas rinktinius bosus, turi puikų formos bei stiliaus pojūtį.

Paprašiau Eduardą Akhanovą atsakyti į kelis klausimus.

 

– Klausydamasi koncerto įsitikinau, kad muzikos kritikai, Jūsų atlikimo stilių apibūdinantys kaip labai vaizdingą ir artistišką, neabejotinai teisūs. Ar muzika Jums yra komunikavimo priemonė?

– Muzikos kalba universali, prieinama visiems be išimčių. Jei pavyksta užmegzti ryšį su klausytojais, gali perteikti jiems kiekvieną muzikoje užkoduotą idėją.

– Lietuvoje lankotės pirmą kartą. Kokie įspūdžiai?

– Šiek ties gailiuosi, kad mano pirmas apsilankymas Lietuvoje įvyko didesnio koncertinio turo metu. Turiu daug koncertų, taigi šįkart nespėjau aplankyti jūsų šalies įžymybių, tačiau, manau, atvyksiu dar kartą ir būtinai skirsiu laiko nuostabiai šaliai geriau pažinti.

– Kaip vertinate Gariūnų verslo parko Koncertų salės akustiką?

Mano galva, ši salė universali. Joje esanti šiuolaikinė techninė įranga leidžia labai tiksliai, tiesiog preciziškai sukurti kokybišką garsą. Be abejo, šioje salėje galima rengti aukščiausio lygio koncertus.   

– Jums teko koncertuoti Suomijoje, Latvijoje, Italijoje, Ukrainoje, kitose šalyse. Kur slypi sėkmingų gastrolių raktas?

– Įvairiose šalyse publika skirtinga, kaip jau minėjau, reikia užmegzti ryšį su klausytojais. Manau, visame pasaulyje publika priims tavo atliekamą muziką, jei nuoširdžiai muzikuoji, atveri klausytojams širdį.

– Jums grojant bajanas atsiskleidžia labai netikėtais rakursais, nestinga įdomių atradimų. Eksperimentuojate su garso įranga, šiuolaikinėmis garso programomis... Papasakote apie šią kūrybos sritį.

– Savo namuose įkūriau nedidelę muzikos studiją. Padedu žmonai Liubovei Akhanovai, kuri kartu su Natalja Lipovceva yra dueto „Liubania“ narė, – kuriu joms aranžuotes. Dabar yra labai tobulų muzikos kūrimo programų, muzikos redagavimo įrankiai labai aukšto lygio. Manau, skiriasi tik jų detalės. Man patogu dirbti su programa „Reaper“.

– Koncerte grojote be išankstinio pasiruošimo, pasitelkdamas populiarių muzikos kūrinių temas. Papasakokite, kaip atsiranda Jūsų improvizacijos?

– Kalbant apie inspiracijas, turiu prisipažinti, kad koncerte spontaniškai, tą pačią akimirką, man į galvą ateina tam tikros muzikos temos. Aš panaudoju jas savo improvizacijoms ir jaučiu, kad publika nori išgisti būtent jas. Šią ploną giją klausytojai jaučia, ir, man atrodo, tokiu būdu yra sukuriamas dar glaudesnis ryšys tarp atlikėjo ir publikos.

– Kaip manote, kuria linkme plėtosis muzika bajanui ir akordeonui?

– Manau, kad mėginti ką nors prognozuoti – nevykęs užsiėmimas. Niekas nežino, kap iš tikrųjų viskas susiklostys. Bajanas – gana jaunas instrumentas (palyginti, pavyzdžiui, su fortepijonu ar smuiku). Atlikėjai, aranžuotojai ir kompozitoriai kiekvienas prisideda prie repertuaro šiam instrumentui kūrimo, kiekvienas atranda ką nors įdomaus. Manau, visi dirba bajano mokyklos labui. Galbūt nėra taip svarbu, kur nuves šios paieškos. Kur kas svarbiau, kad šiuo metu skamba gana daug muzikos akordeonui ir, jei ši muzika atliekama iš širdies, randa savo klausytoją, tai yra išties nuostabu.

– Kokie dėstytojai padėjo susiformuoti Jūsų kūrybinei individualybei?

– Man kaip atlikėjui turėjo įtakos trys mokytojai – muzikos mokykloje gerus pagrindus gavau besimokydamas V. Chlusovos klasėje, vėliau, 2001–2005 m., tęsiau mokslus Taganrogo valstybiniame muzikos technikume pas G. Galickį, Maskvos A. Šnitkės valstybiniame institute 2006–2011 m. muzikos atlikimo paslapčių teko semtis Rusijos liaudies artisto profesoriaus V. Semionovo klasėje.

– Ką galite patarti jauniems atlikėjams?

– Pradedantiesiems, siekiantiems atlikimo viršūnių, manau, vien tik motyvacijos nepakanka. Tam, kad pasiektum užsibrėžtų tikslų, reikia nuosekliai, kryptingai bei metodiškai dirbti. Suprantama, kiekvieno gabumai skiriasi ir kiekvieno požiūris į savo profesiją yra kitoks.

– Kokių atlikėjų klausotės?

– Šiuo metu esu kiek pavargęs nuo akordeono muzikos. Man patinka tokie atlikėjai kaip Tommy Emanuelis, Aleksejus Archipovskis.

– Dėkoju už pokalbį.