Spalvinga simfoninė fiesta

2017 Nr. 1–2 (468–469), Remigijus Vitkauskas

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) muzikantų solinių pasirodymų akompanuojant orkestrui tradiciją praėjusio amžiaus viduryje pradėjo ilgametis orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas. Jo mokinys ir įpėdinis Modestas Pitrėnas tęsia programos „Orkestras iš arti“ koncertus.

 

Į sausio 14 d. koncertą Nacionalinėje filharmonijoje bilietai buvo parduoti prieš gerą savaitę. Kaip reta profesionali ir reikli to vakaro publika susirinko iš daugelio Lietuvos miestų ir miestelių, salės parteryje ir balkone buvo nemažai stovinčių klausytojų. Taigi, populiarumas ne ką mažesnis nei naujametinių renginių...

Per vienos koncerto repeticijos pertraukėlę pakalbinome LNSO vyriausiąjį dirigentą Modestą Pitrėną.

 

– Gerbiamas maestro, kuo Jums ypatingas pirmasis 2017 metų koncertas?

– Jausdamas orkestro nuotaikas, šį muzikinį vyksmą nejučia imu lyginti su šeimyniniais santykiais, ypatingais ryšiais. Repetuodamas su orkestrantais – didelės muzikinės šeimos nariais – jaučiu didelę atsakomybę ir nuoširdų džiaugsmą galėdamas padėti jiems išreikšti save, pateikti reikliai publikai ne tik orkestrinio, bet ir solinio muzikavimo gebėjimus. Šis koncertas mums visiems brangus ir ypatingas. Smagu, kad vakaro programoje dalyvauja visų kartų atstovai, tai vienas iš mano prioritetų. Anot seno posakio, jaunimui – žalia šviesa, tačiau norėjome parodyti, kad vertiname atlikėjo kūrybinę patirtį, įgytą per ilgametę orkestro artisto kūrybinę veiklą. Stebiu jaudulį, atsispindintį jų elgesyje ir griežime, tačiau šis sveikas jaudulys atskleidžia atsakomybę ir begalinį ryžtą muzikuoti ateityje. Tariu „bravo“ koncerto solistams.

– Didelio muzikinio ir profesinio atsidavimo reikalaujantis eilinių orkestro artistų darbas neretai lieka tarsi šešėlyje. Kaip Jūs žiūrite į tokių komercine prasme rizikingų programų rengimą?

– Tradiciją pradėjo maestro Juozas Domarkas. Su didžiausiu malonumu ir atsakomybe tęsiu šią orkestrui labai reikalingą veiklą. Šis koncertas negali būti nukeltas, visi turi žinoti, kad jis įvyks bet kokiomis „oro sąlygomis“. Ne visi norintys orkestro nariai dalyvaus šių metų koncerte. Tie, kurie nebuvo atrinkti, pasirodys ateinančių metų tradicinėje orkestro fiestoje.

Koncertas bus truputį ilgesnis nei paprastai. Jo programa – tarsi divertismentiškas muzikinis kaleidoskopas, tačiau ši forma yra patraukli ir turi tam tikrą logiką. Atlikėjai, lyg draugiškai sutarę, pasirinko filosofinius, transcendentika alsuojančius kūrinius. P. Hindemitho, R. Strausso, E. Blocho kūrinai – trijų to laikotarpio grandų opusai, reikalaujantys psichologinės, meninės ir techninės brandos. Prie jų darniai šliejasi mūsų laikmečiu alsuojantys G. Kuprevičiaus, S. Prokofjevo, K. Serockio kūriniai. Gal tik G. Rossini, G. Gershwinas išsiskiria kitokiomis nuotaikomis. Visi kūriniai nėra paprasti nei solistams, nei orkestrui, nei dirigentui. Tai savotiškas iššūkis, leidžianti puikiai pažinti įvairiabriaunį orkestrą „iš arti“. Be to, tai pirmasis šių metų anšlagas ir dar viena paskata ir įrodymas, kad einame teisingu keliu, esame mylimi ir mylintys.

– Ar rengiant programą teko patirti kokių nors staigmenų?

– Didelis atradimas – Ernesto Blocho kūrinys. Nuoširdžiai nustebau, kad iki šiol nežinojau tokios puikios muzikos. Richardas Straussas visada žada ką nors nauja, jo gyvenimo saulėlydyje sukomponuotas opusas alsuoja gyvenimo išmintimi. Įdomu buvo susipažinti su Kazimierzo Serockio muzika, Nino Rota nustebino įžvalgumu, spalvinga instrumentuote. O kalbant apie man jau žinomus kūrinius, džiugina solistų branda ir pasiruošimo lygis.

– Dėkui už pokalbį.

 

 

Koncertą pradėjo altininkė Olga Lužnova, jau keturis dešimtmečius griežianti orkestre. Ji yra grojusi Rygos filharmonijos kameriniame orkestre, kaip solistė muzikavusi su Klaipėdos ir Liepojos kameriniais orkestrais. O. Lužnova atliko žymaus vokiečių altininko, smuikininko, kompozitoriaus ir dirigento Paulio Hindemitho kūrinį „Trauermusik“ altui ir orkestrui. Koncerto pranešėja šį kūrinį dedikavo anapilin iškeliavusiems orkestro atlikėjams.

Programą tęsė nuotaikingas ir kartu filosofiškas XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vokiečių kompozitoriaus Richardo Strausso „Duett-concertino“, kurį atliko solistai Vytautas Giedraitis (klarnetas) ir Julius Klimavičius (fagotas).

Vytautas – 14 tarptautinių konkursų laureatas, klarneto meną studijavo Prancūzijoje, Danijoje, šiuo metu yra LMTA profesoriaus A. Budrio klasės meno doktorantas. Jaunas atlikėjas yra grojęs su daugelio Baltijos šalių orkestrais, propaguoja lietuvių kompozitorių kūrinius. V. Giedraitis apdovanotas specialia Prezidento Valdo Adamkaus premija.

Julius Klimavičius – LNSO fagotų grupės koncertmeisteris. Studijavo Lietuvos, Estijos ir Suomijos aukštosiose muzikos mokyklose. Aktyviai koncertuoja solo ir su kameriniais ansambliais.

Šveicarijoje gimusio amerikiečių kompozitoriaus Ernesto Blocho Concertino fleitai, altui ir simfoniniam orkestrui pelnytai priskiriamas prie brandžiausių jo kūrinių. Koncerte jį nuotaikingai atliko šeimyninis duetas – Valentinas Gelgotas (fleita) ir Vitalija Raškevičiūtė- Gelgotė (altas).

Valentinas Gelgotas – ilgametis LNSO fleitų grupės koncertmeisteris, grojęs daugiau nei 700 koncertų, iš jų apie 100 solinių su žymiausiais Lietuvos simfoniniais ir kameriniais orkestrais, Liepojos simfoniniu orkestru. Atlikėjas koncertavo Maskvos, Sankt Peterburgo, Tbilisio, Čekijos, Vokietijos koncertų salėse, su įvairiais ansambliais grojo JAV, Prancūzijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Švedijoje, Pietų Korėjoje. V. Gelgotas – LMTA fleitos klasės profesorius.

Vitalija Raškevičiūtė-Gelgotė LNSO altų grupėje griežia nuo 1979 metų. Atlikėja studijas baigė Lietuvos alto mokyklos pradininko prof. Jurgio Fledžinsko klasėje. Studijuodama dalyvavo kamerinės muzikos festivaliuose, konkursuose, pelnė prizinių vietų. Solistė griežė Kauno styginių kvartete, koncertavo su Vilniaus kvartetu. Ilgus metus ėjo LNOBT altų grupės koncertmeisterės pareigas ir su šiuo kolektyvu koncertavo Turkijoje, Švedijoje. Su šiuolaikinės muzikos ansambliu „Gaida“ koncertavo Austrijoje, Vokietijoje, Pietų Korėjoje, Švedijoje, Kanadoje ir Slovakijoje. V. Raškevičiūtė-Gelgotė yra įrašiusi ne vieną kompaktinę plokštelę, jos įrašų yra WDR-3, „Deutschrundfunk“, BBC-radio3, Lietuvos radijo muzikos fonduose.

Koncerto pirmąją dalį virtuoziškai užbaigė XIX a. italų operos grando Giocchino Rossini Introdukcija, tema ir variacijos klarnetui su orkestru. Šį kūrinį atliko ilgametis LNSO klarnetininkas Andrius Žiūra. Solistas studijavo Lietuvoje, J. Černiaus ir prof. A. Budrio klasėse, JAV pas prof. Lawrencą Maxey. 2003 m. atlikėjas su bendraminčiais subūrė Šv. Kristupo pučiamųjų kvintetą, įrašė kompaktinę plokštelę, 2007 m. Marselyje pučiamųjų kvintetų konkurse laimėjo pirmą vietą ir specialųjį prizą. A. Žiūra – daugelio festivalių dalyvis, kamerinių ansamblių narys, koncertavo Švedijoje, Danijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Japonijoje. Solo grojo su Lietuvos kameriniu orkestru, „Kremerata Baltica“, „Musica humana“, pučiamųjų orkestru „Trimitas“ ir daugeliu kitų kolektyvų.

Antrosios koncerto dalies pradžioje skambėjo vieno žymiausių XX a. amerikiečių kompozitorių Georgeˊo Gershwino Trys preliudai smuikui ir orkestrui. Šį džiazo stiliaus kūrinį atliko LNSO pirmųjų smuikų grupės narys Paulius Biveinis. Solistas studijas baigė LMTA prof. Ingridos Armonaitės-Galinienės klasėje, vėliau kamerinio muzikavimo įgūdžius tobulino Suomijoje ir Prancūzijoje. Jis pelnė apdovanojimų tarptautiniuose Belgijos, Čekijos ir Lietuvos smuiko atlikėjų konkursuose. P. Biveinis yra grojęs su Lietuvos kameriniu, Santjago simfoniniu orkestru, kaip solistas pasirodęs su Lietuvos kameriniu orkestru, LNSO, taip pat LMTA studentų simfoniniu orkestru.

Pasaulio, o ir Lietuvos scenose retai skamba kontraboso, didžiausio styginio griežiamojo instrumento, solo. Daugelio puikių XX a. filmų muzikos autoriaus, italų pianisto, dirigento Nino Rotos Divertimento Concertante kontrabosui ir orkestrui III ir IV dalis atliko LNSO kontrabosų grupės narys Donatas Butkevičius. Studijas jis baigė LMTA, lekt. D. Bagursko kontraboso ir Povilo Jacunsko kamerinio ansamblio klasėse. Žinias gilino Čekijoje pas profesorių Miloslavą Jelineką. Atlikėjas ne kartą pelnė aukščiausius apdovanojimus Čekijos ir Lietuvos tarptautiniuose konkursuose. Griežia ansamblyje „Musica humana“.

Romantiškąją Sergejaus Prokofjevo Koncerto smuikui Nr. 2, op. 63, II dalį atliko LNSO pirmųjų smuikų grupės narė Barbora Domarkaitė. Ji studijavo LMTA, prof. Ingridos Armonaitės-Galinienės klasėje. Dar studijų metais prasidėjo aktyvi kamerinio muzikavimo veikla įvairiuose tarptautiniuose projektuose, Lietuvos, Europos ir Amerikos festivaliuose. B. Domarkaitė griežė su LNSO, Kauno simfoniniu orkestru, prof. Sauliaus Sondeckio vadovaujamu tarptautiniu orkestru. Prieš metus smuikininkė subūrė Pavilnio mažąjį simfoninį orkestrą.

Iš Kauno buvo atvykęs kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius – paklausyti, kaip skamba jo koncertas obojui ir orkestrui „Trys dedikacijos“. Lengvu modernizmu, galimybe pademonstruoti neįprastas obojaus savybes išsiskiriantį kūrinį atliko LNSO obojininkas Viktoras Palejus. Solistas studijas pradėjo Kaune, bakalauro diplomą įgijo prof. R. Staškaus, magistro – doc. R. Beinario klasėse LMTA. Atlikėjas – keturių J. Pakalnio konkursų laureatas, Lietuvos obojininkų festivalio aukso medalininkas, tarptautinio L. Vėbros konkurso laureatas, tarptautinio konkurso „XXI Century Art“ Kijeve pirmosios vietos laimėtojas. Dalyvavo tarptautiniuose ir šalies festivaliuose.

Spalvingą muzikinį orkestro spalvų fejerverką vainikavo žymaus XX a. lenkų kompozitoriaus, pianisto, vieno iš „Varšuvos rudens“ festivalio steigėjų Kazimierzo Serockio modernus, griausmingas, bet ir žaismingas Koncertas trombonui (pirmoji dalis). Solistas – ilgametis LNSO trombonų grupės koncertmeisteris, LMTA docentas Rimantas Valančius. Solistas grojo pučiamųjų kvintete „Vilnius“, subūrė trombonų kvintetą. Jam yra akompanavę LNSO, Šiaulių ir Vilniaus universiteto kameriniai orkestrai. Docento auklėtiniai – pagrindinių Lietuvos orkestrų artistai.

Spalvingas orkestro solistų vakaras baigėsi, nekantriai lauksime kitų muzikantų solinių pasirodymų.

 

Prenumeruokite „Muzikos barus“!