Su Čiurlionio vardu

Profesorė Veronika Vitaitė subrandino jau penkioliktą tarptautinį konkursą-festivalį „Muzika be sienų“. Sako, daug kas šią vasarą buvo pažymėta skaičiumi 15. Rugpjūčio 15-oji – festivalio atidarymo, Žolinės diena. Dalyviai į Druskininkus atvyko iš 15 valstybių. Atvažiavo seni draugai iš Danijos, Vokietijos, Rusijos, Latvijos, pirmą kartą dalyvavo muzikai iš JAV, Ispanijos, Ukrainos, Čekijos… Ko jie tikisi? Aišku, „Muzika be sienų“ – ne koks didysis konkursas, tačiau jis, organizuojamas tarptautinio susivienijimo „XXI amžiaus menas ir švietimas“, Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“, Užkarpatės kultūros vystymo fondo (Lenkija), tiesia tvirtus, ilgalaikius tiltus tarp kultūrų, skirtingų šalių pedagogai suvažiavusiems jauniesiems pianistams perteikia profesinę patirtį, savo krašto kultūros ypatumus, dalinasi naujų kūrinių rinkiniais.

Viena festivalio ypatybių – scenoje atveriami kasmet vis kitų kraštų muzikinės kultūros puslapiai. Argi ne įdomu susipažinti su dar negirdėta Italijos, Argentinos muzika?

Jauniems atlikėjams labai naudingos žiuri narių rengiamos meistriškumo pamokos. Šiais metais palankiausiai vertintos pedalizacijos, garso tembro formavimo, polifonijos atlikimo, darbo su neįgaliaisiais, improvizavimo principų temos.

Druskininkuose mezgasi ryšiai tarp skirtingų šalių menininkų, tęsiasi ankstesniuose renginiuose prasidėjusi kūrybinė draugystė – įdomias koncertines programas rengia žiuri narės dainininkė Jekaterina Starodubrovskaja (Maskva) ir Aleksandra Žvirblytė. Renginio garbės narys dailininkas Alfonsas Šuliauskas ne tik pristato savo darbų ekspozicijas, bet ir pieštais konkurso dalyvių portretais apdovanoja ryškiausius pianistus.

M. K. Čiurlionio pasaulį iš įvairių kraštų į Druskininkus atvykstantiems svečiams atveria dailėtyrininkas Adelbertas Nedzelskis, jis supažindina ir su unikalia tautodailininkų kūryba.

Čiurlionio žemėje skamba įvairių tautų atstovų atliekama kompozitoriaus muzika. Šiais metais buvo ypač įdomu klausytis prof. Vytauto Landsbergio komentarų apie Čiurlionio muziką – juk ne vienas jaunas pianistas ruošėsi dalyvauti tarptautiniame M. K. Čiurlionio konkurse.

Konkurso laureatams suteikiama galimybė koncertuoti Vokietijoje, Rusijoje, JAV, Baltarusijoje, Danijoje, Lenkijoje, Gruzijoje, nuo šių metų – ir Ispanijoje, pasirodyti su Šv. Kristoforo orkestru. Keičiamasi ir profesorių vizitais, meistriškumo kursais. „Muzika be sienų“ tam tikra prasme integruojasi į strateginę valstybės programą „Globali Lietuva“: pagalbos ranką vieni kitiems tiesia po pasaulį pabirę Lietuviai pianistai Rasa Jakutė iš Ispanijos, Edvinas Minkštimas iš JAV, Guoda Gedvilaitė iš Vokietijos, Darius Mažintas iš Prancūzijos ir kt.

Festivaliui-konkursui duris atveria Drusikininkų muziejus, miesto sanatorijos, poilsio namai. „Muzikos be sienų“ organizatoriai dėkingi renginio rėmėjams – Druskininkų savivaldybei, miesto Čiurlionio menų mokyklai, sanatorijoms, dirigentui Robertui Šervenikui, kuris atvažiuoja su kameriniu orkestru ir suteikia galimybių su juo pasirodyti jauniesiems solistams. Didelę paramą skiria Lietuvos kultūros taryba.

*

Profesorė Aleksandra Žvirblytė surengė jau trečią Tarptautinį M. K. Čiurlionio muzikos festivalį. Viena festivalio dalis vyko liepos mėnesį Palangoje, kita (rugsėjo 29 – spalio 29 d.) Vilniuje. Kodėl Palangoje? „Mus paskatino paties Čiurlionio žodžiai apie jūrą, apie svajones su Sofija, norą prikelti muzikoje senas legendas. Įsivaizdavome juos abu Tiškevičiaus parke besiklausančius jūros ir pušų ošimo… Skambėjo Virgilijaus Noreikos, Dainiaus Puišio balsai, Petro Geniušo, Paryžiuje studijuojančio Roko Valuntonio atliekami fortepijono kūriniai, V. Landsbergio mintys. O Vilniuje puikiai dirbantys Valdovų rūmų darbuotojai savitai įprasmina Čiurlionio puoselėtą Tautos namų idėją. Todėl ruduo su muzika ir Čiurlioniu šioje aplinkoje III tarptautiniam M. K. Čiurlionio muzikos festivaliui suteikė didelę prasmę“, – kalbėjo prof. A. Žvirblytė.

Festivalio publika pasveikino Tarptautinio Piotro Čaikovskio konkurso laurus pelniusį Luką Geniušą, kuris parengė programą su smuikininku iš Rusijos Aylenu Pritčinu. Klausytojai galėjo susipažinti su Lenkijos pianistų Drzewieckių dinastija, išgirsti kitos pianistų dinastijos – V. Vitaitės, A. Žvirblytės ir Pauliaus Anderssono – programą. Koncertavo Šiaulių berniukų choras „Dagilėlis“ (vadovas Remigijus Adomaitis), Pamario krašto jaunieji muzikai, dainininkė Viliją Kuprevičienė.

Verta išskirti dar tris vakarus. Pirmasis – pagal Čiurlionio muziką, dailės darbų fragmentus Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio centre pastatytos baleto kompozicijos. Pasak festivalio direktorės ir baleto kompozicijos idėjos autorės prof. A. Žvirblytės, tai – nestandartinis projektas. „Pabandėme sukurti savitų vizijų apie Čiurlionį kompoziciją. Skambėjo jo kūriniai, atliekami vienu ir dviem fortepijonais, specialiai šiai progai sukurtos transkripcijos fleitai ir fortepijonui, styginių kvartetas. Improvizacijomis Čiurlionio temomis epizodus sujungė Olegas Molokojedovas, aktorius V. Jevsejevas skaitė retai scenoje girdimus kompozitoriaus tekstus. Šoko M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus mokiniai. Jie tarsi perkėlė mus į įvairias Čiurlionio gyvenimo situacijas, perteikė globalių pamąstymų apie meną, meilę, kūrybą (režisavo Agnė Sunklodaitė).“

Kitas festivalio vakaras klausytojus supažindino su mažai žinomomis Čiurlionio kompozicijomis.

Gražios afišos kvietė į festivalio uždarymo koncertą, kuriame skambino JAV pianistas, prestižinių F. Chopino ir P. Čaikovskio konkursų laureatas Kevinas Kenneris. Pianistas dalijosi mintimis apie savo karjerą, įvairių kultūrų, muzikinio švietimo, profesinio mokymo potyrius. „Mano karjera visiškai priklausė nuo Čaikovskio ir Chopino konkursuose laimėtų premijų. Konkursai suteikia laureatui žinomumą, jie reikalauja nuoseklaus darbo, teksto precizikos, stilistikos tikslumo, techninio teksto perskaitymo tobulumo, o koncertinis gyvenimas išlaisvina kūrėją, ugdomos tokios muzikanto savybės, kurios atskleidžia jo pasaulėjautą, emocionalumą. Taip aš siekiu ugdyti jaunus pianistus. Didžiuojuosi savaisiais mokiniais, konkursų laureatais, gebančiais kūrybiškai atsiskleisti scenoje, – Seong-jin Cho, Kate Liu.“

Dabar jau verda kitų metų festivalių parengiamieji darbai. Kūrybingiems žmonėms vietos po saule netrūksta.