Virginija Kochanskytė

Virginija Kochanskytė
Aktorė, renginių režisierė
1952-07-03
+370 682 22543
Meno kūrėjo statusas

Meno kūrėjo statusas suteiktas 2007-01-19
LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-32

Apdovanojimai

1980 m. - premija už geriausią aktorinį darbą Talino kino mėgėjų festivalyje.

1981 m. - J. Griciaus premija už geriausią metų moters vaidmenį Šiaulių valstybiniame dramos teatre ( Abė-J.O‘Nilo,,Meilė po guobomis“, rež. Regina Steponavičiūtė).

1989 m. - Rašytojų Sąjungos ir Vilniaus miesto kultūros skyriaus premija-,,Geriausiai metų skaitovei”.

1990 m. -,,Jono Aisčio įamžinimo ir populiarinimo premija”.

1995 m. - Kauno valstybinio akademinio dramos teatro premija už sezono moters vaidmenį (Estera-A.Fugardo ,,Sveikas ir sudie”, rež.Arvydas Lebeliūnas)

1998 m. - Rokiškio profesionalių teatrų festivalio premija už geriausia moters vaidmenį ( Estera-A.Fugardo ,,Sveikas ir sudie”, rež.Arvydas Lebeliūnas).

2009 m. -Skaitymo metų populiariausia ir labiausiai kviečiama su savo programomis aktorė.

Biografija

VIRGINIJA KOCHANSKYTĖ – teatro, televizijos, kino ir poezijos aktorė. Teatro sąjungos ir Meno Kūrėjų asociacijos narė. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto ( LFR-lietuvių filologija ir režisūra) scenos kalbos dėstytoja.  Baigusi Lietuvos Konservatoriją (dabar Muzikos akademiją), vaidino Šiaulių ir Kauno dramos teatruose. Garsiausių šalies režisierių spektakliuose yra sukūrusi daug įdomių ir įsimintinų vaidmenų, už kuriuos yra pelniusi ne vieną aukštą apdovanojimą. Tačiau didžiąją savo kūrybinės energijos dalį aktorė skiria kameriniams projektams. Ją pelnytai galima vadinti viena pirmųjų aktorių, kuri Lietuvos teatrinėje erdvėje įtvirtino „poezijos artistės“ sampratą kaip savarankišką, savitą ir labai įdomų žanrą. Nors pradžioje lengva nebuvo: pirmąsias poezijos programas aktorė kūrė turėdama teatre itin daug vaidmenų. Šiuo metu Kochanskytė pati rašo kamerinių spektaklių scenarijus, juos režisuoja, kuria įvairių Lietuvos ir užsienio poetų bei rašytojų literatūrines kompozicijas. Taip pat ji yra inicijavusi, režisavusi ir drauge su kitų sričių menininkais (muzikais, dailininkais) atlikusi daugybę projektų, kuriuos žiūrovai mato tiek prestižiniuose šalies meno renginiuose (Kauno „Pažaislio vienuolyno festivalyje“, Nidos „Tomo Manno festivalyje“, Klaipėdos „Jūros šventėje“, ,,Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ ir kt.), tiek ir atokiausių Lietuvos miestelių kultūros namų ir mokyklų salėse. Su savo koncertinėmis programomis aktorė ne kartą yra gastroliavusi JAV, Kanadoje, Čekijoje, Estijoje ir kt.

Anksti supratusi, jog labiausiai kultūrinės patirties trūksta nuošaliau nuo didžiųjų kultūros centrų gyvenantiems žmonėms, Kochanskytė savo poetines programas jiems dovanodavo dar tada, kai apie kultūrinės labdaros ir paramos projektus Lietuvoje niekas nekalbėjo. O ji, dar toli iki Sąjūdžio laikų, tyliai, be jokios reklamos jau buvo tapusi dažna viešnia neįgalių vaikų mokyklose, ligoninėse, senelių namuose, kur poetino žodžio ir savo balso galia džiugino čia gyvenusius žmones. Aktorės teigimu, jai visada buvo artima Nobelio literatūros premijos laureatės, lenkų poetės Visłavos Šimborskos nuostata: „norėčiau savęs, mylinčios žmones, o ne žmogiškumą“. Ši mintis nuolat yra pabrėžiama kiekviename aktorės  projekte, kuomet ji teatro kalba  pasakoja apie tuos, kurie, nepaisydami net nepalankiausių aplinkybių, sugeba kurti džiaugsmingą ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvenimą.

Ekologinėse akcijose, Sąjūdžio mitinguose aktorės įtaigus balsas, pripildytas keliančios žmogaus dvasią energijos, stiprino  žmonių širdyse tikėjimą ir viltį, kad laisvės troškimas bus apvainikuotas pergale.

           Virginija Kochanskytė yra įrašiusi Birutės Baltrušaitytės poezijos plokštelę ,,Karti žolė“ (drauge su kompozitoriumi Mindaugu Urbaičiu);  kompaktines plokšteles: ,,J. Aistis. Poezija“ (drauge su aktoriumi Petru Venslovu), ,,Bernardas Brazdžionis- ,,Per pasaulį keliauja žmogus“ (drauge su aktoriumi Petru Venslovu, kompozitoriumi Vidmantu Bartuliu), ,,Romansero bėgančiam laikui“ (drauge su gitaristu Sauliumi S.Lipčiumi), ,,Piligrimo keliu. Dedikacija Adomui Mickevičiui.“ (drauge su aktoriumi Petru Venslovu ir kompozitoriumi Vidmantu Bartuliu), ,,Gyvenimo pasakos. Kalėdinė impresija.“ (drauge su dainininke Giedre Zeicaite ir pianiste Edita Zizaite), ,,M.K.Oginskis. Atsisveikinimas su Tėvyne.“ (drauge su pianiste Šviese Čepliauskaite ir dainininke Giedre Zeicaite).

Aktorė Virginija Kochanskytė yra  Lietuvos nacionalinio UNICEF komiteto Geros Valios ambasadorė.

Vyras-skulptorius Arūnas Sakalauskas, Nacionalinės premijos laureatas, Klaipėdos kultūros magistras, Vilniaus Dailės akademijos profesorius, Vizualinio dizaino katedros (Klaipėda) vedėjas, Lietuvos Dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus vedėjas, Lietuvos Meno kūrėjų asociacijos narys.

 

Repertuaras

1. Literatūrinis muzikinis salonas ,,Geismas gyventi"
Literatūrinį – muzikinį projektą ,,GYVENIMO GEISMAS“ parengė žinoma aktoriai, renginių režisieriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas bei pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Rūta Blaškytė.
Programoje skaitomi M.K. Čiurlionio laiškai kompozitoriaus tėvams, broliui, mylimajai, draugams –tai mažai žinomos unikalios epistoliarinės kūrybos pristatymas. Programoje skamba lietuvių instrumentinės muzikos klasika - Lietuvos genijaus- dailininko ir kompozitoriaus M.K. Čiurlionio preliudai.
Lietuvos plačiajai visuomenei genijus M. K. Čiurlionis yra žinomas daugiau kaip kūrėjas – dailininkas, kompozitorius ir deja, jo asmenybė beveik visai nežinoma... O šiais laikais tokio herojaus, tokio idealo, kuris atsiveria laiškuose – šviesaus, kūrybingo, žaismingo, entuziastingo, sklidino vilties ir tikėjimo, labai trūksta...
Laiškai rašyti 1901–1909 m. laikotarpiu, pradedant išvykimu studijuoti į Leipcigo konservatoriją ir baigiant paskutine žiema Sankt Peterburge.
Programa informatyvi, emocionali, žaisminga. Iš kompozitoriaus literatūrinės ir muzikinės kūrybos fragmentų dėliojasi kūrėjo portretas ir jo gyvenimo kelionės mozaika. Muzika, laiškai veda žiūrovus kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos keliais-per jo svajones, troškimus, dramatiškus išgyvenimus, apmąstymus apie kūrybą, per jo viltis, tikėjimą ir meilę...
Kostiumai atliepia XX a. pradžios madai. Jei yra galimybė (ekranas ir kompiuteris) programos pradžioje, pabaigoje ir muzikinių kūrinių metu rodomi M.K. Čiurlionio gyvenimo nuotraukos ir jo paveikslų reprodukcijos.
Scenarijaus ir režisūrinio sprendimo autoriai V. Kochanskytė ir Petras Venslovas.

2. Kamerinis muzikinis spektaklis "Lietuviškų romansų vainikas"
Emocijomis spindinti, jausmais žaižaruojanti atminties karūna žmonėms ir laikui, kuriame jie kūrė idealų tėvynės Lietuvos, jos žmonių, gamtovaizdžių, istorinių žygių paveikslą, iš kurio dabar, su nerimu žvelgdami į ateitį, semiamės vilties, tikėjimo ir meilės.
Spektaklyje ,,keliaujama“ Lietuvos romanso keliu iš kaimo į miestą. O mieste į profesionalių kompozitorių kūrybą. Skamba ne tik Lietuvos romansų karaliaus A. Kačanausko kūriniai, bet ir J. Naujalio (150), J. Tallat - Kelpšos, A. Raudonikio, A. Bražinsko romansai. Žiūrovai turi džiaugsmą išgirsti ne tik svajingus B. Dvariono fortepijoninius kūrinius, bet ir nežinomus V. Kudirkos saloninės muzikos perliukus.
Žiūrovams skleidžiasi tarpukario Lietuvos Laikinosios sostinės meno salonų gyvenimo atspindžiai scenose apie meninės bohemos nuotykius, šėliones, nusivylimus, svajones. Legendinių asmenybių - Maironio, K. Binkio, J. Tumo – Vaižganto (150), J. Aisčio (115), B. Brazdžionio, S. Nėries (115) – žinomi ir nežinomi - portretų štrichai ryškėja per amžininkų prisiminimus bei jų pačių gyvenimo geismo kupiną kūrybą. Sanpynoje istorinių ir kultūros faktų atsispindi tarpukario istorija, laikmetis ir asmenybės, kurios dėjo pagrindus Lietuvos profesionaliai kultūrai ir menui.
VIRGINIJA KOCHANSKYTĖ – aktorė, režisierė. GIEDRĖ ZEICAITĖ - sopranas, tarptautinių konkursų laureatė. EDITA ZIZAITĖ – pianistė, tarptautinių festivalių dalyvė. Scenarijus ir režisūrinis sprendimas V. Kochanskytės.

3. Meno salonas "Grožybė Lietuvos"
Teatralizuotas meno salonas, skirtas paminėti rašytojo kan. J. Tumo - Vaižganto ir kompozitoriaus J. Naujalio 150 - ąsias gimimo metines. Programoje fragmentai iš rašytojo kan. J. Tumo- Vaižganto literatūrinio palikimo ir kompozitoriaus J. Naujalio vokaliniai ir fortepijoniniai kūriniai. Programos metu naudojama video medžiaga.

4. Sakralinė impresija ,,Viltim nurasoja giesmės tos šventos"
Programoje skamba kompozitoriaus Gedimino Purlio originalios giesmė ir lietuvių poetų sakralinė poezija.

5. Kalėdinė impresija ,,Gyvenimo pasakos"
Netikėtas, bet labai malonus Lietuvos žiūrovams atradimas – Hanso Kristijano Anderseno (Christian Andersen,1805 – 1875) kūryba suaugusiems. Lietuvoje dauguma žmonių rašytoją žino, kaip genialų pasakų kūrėją. Programa ,,Gyvenimo pasakos. Kalėdinė impresija” atskleidžia garsiojo danų rašytojo ir pasakininko Hanso Kristiano Anderseno sudėtingą vidaus pasaulį, jo nelengvą gyvenimą ir kūrybos kelią.
Aktorė Virginija Kochanskytė, kurdama savo teatrinius projektus, labai atidžiai įsiklauso kūrėjo vidaus pasaulį ir subtiliomis meninėmis priemonėmis jį žiūrovams atskleidžia.
Programoje skaitomos rašytojo dienoraščių, laiškų ir autobiografijų ištraukos, kuriose autorius pasakoja mums, kaip rašytojas sutiko vienų ar kitų metų Kalėdas bei Naujuosius metus, kur tuo metu keliavo, kaip jį aplankė įkvėpimas.
Dainininkė Giedrė Zeicaitė ir pianistė Edita Zizaitė studijavo Austrijoje garsiajame Zalcburgo Mozarteum‘e, tad, joms puikiai žinoma ir artima yra kompozitorių romantikų kūryba.
Gilaus vidinio temperamento aktorė, širdį maloninantis soprano tembras ir subtilus pianistės muzikavimas kūrinių interpretacijai suteikia įspūdingo raiškumo, o žiūrovams dovanoja kerintį grožio ir artimo meilės ilgesiu persmelktą vakarą.
Žinomų menininkių sukurta romantiška kalėdinė impresija ,,Gyvenimo pasakos“ įtraukia publiką į literatūros ir muzikos dialogą, tam tikrą improvizaciją – romantiška, emocionali, vaidybinė, žaisminga. Trys rūmų damos Advento vakarą, ruošdamosios šv. Kalėdų sutikimui, apmąsto praėjusius metus, greitai bėgantį laiką. Per genialių kūrėjų literatūrą, dainas, muziką veriasi žmogaus santykis su Dievu, jo paieškos gilesnių gyvenimo ir kūrybos prasmių.
Scenografija – iš detalių fragmentiškai kuria dvaro salono, popliaraus XVIII – XIX a. aplinką. Kostiumai - atspindi XIX a. pradžios istorinį kostiumą (ampyro stilius), kuris buvo madingas tiek Paryžiuje, tiek Kopenhagoje, tiek Vilniuje....
Teatralizuota programa nuostabiai tinka Advento laike - sklidina stebuklingos Šv. Kalėdų ilgesio nuotaikos.
Pilna vienos dalies programa - 1.10 val.
Šios programos pagrindu 2009 metais, pasitinkant H. K. Anderseno 205 – ąsias gimimo metines, įrašyta kompaktinė plokštelė ,,Gyvenimo pasakos. Kalėdinė impresija. Dedikacija H. K. Andersenui.“
Tai nekomercinis projektas. Kompaktinė plokštelė padovanota visoms apskričių ir viešosioms Lietuvos bibliotekoms.

6. Muzikinis dvaro spektaklis ,,Tik dėl Jūsų!"
Talentingas kūrėjas – M. K. Oginskis (tarptautinių konkursų laureatas dainininkas Liudas Mikalauskas), ), M.K.Oginskio Mūzos: aktorė Virginija Kochanskytė, pianistė Šviesė Čepliauskaitė, dainininkė Giedrė Zeicaitė. Talentingas kūrėjas ir trys žavios menininkės susitinka dvaro meno salone - skambina M.K.Oginskio kūrinius, dainuoja kompozitoriaus romansus, diskutuoja apie jo kūrybą, visuomeninio ir asmeninio gyvenimą peripetijas, pasakoja jo gyvenimo legendas, koketuoja, šmaikštauja – ar ne apie tai prirašyta daugybė XIX a. romanų?.. Per kompozitoriaus muzikinę kūrybą, literatūrinį palikimą, jo biografijos faktus skleidžiasi fantastiškai įdomi kunigaikščio gyvenimo kelionė - jo svajonės, troškimai, kovos, sunkūs išbandymai, dramatiški patyrimai, emigracijos skaudi patirtis, gyvenimo apmąstymai...
Menininkai sukuria ne tik ne romantišką M. K. Oginskio asmenybės portretą, bet ir atskleidžia tragiškas to laiko istorijos peripetijas. Beveik visi svarbiausi įvykiai, nulėmę mūsų valstybės likimą, įvyko kunigaikščio gyvenamuoju laiku ir jam tiesiogiai dalyvaujant.
Menininkų įtaigiai kuriama romantiška, žaisminga dvaro meno salono atmosfera teatrinėje formoje įtaigiai pristatys ne tik vieną iš ryškiausių Abiejų Tautų Respublikos asmenybių – kunigaikštį M. K. Oginskį, bet ir atskleis XVIII – XIX amžių Lietuvos istorijos dramatiškus įvykius, Lietuvos žmonių ugningą laisvės siekį ir jų atkaklias pastangas iškovoti Nepriklausomybę.

7. Muzikinis dvaro salonas ,,M. K. Oginskis. Tėvynei skiriu turtus, darbus ir gyvenimą"
Režisūrinis sprendimas – romantiškas, vaidybinis, emocionalus, žaismingas – atspindi XIX amžiuje madingo muzikinio-literatūrinio dvaro meno salono nuotaikas.
Scenografija iš detalių fragmentiškai kuria dvaro salono atmosferą, kiekvienoje vietoje skleidžiasi skirtingai – priklausomai nuo aplinkos.
Kostiumai - XIX a. pr. empiro (Napoleono laikų) stiliaus, madingi tiek Paryžiuje, tiek Vilniuje ar Varšuvoje...
Pasirodymo metu, esant kompiuteriui ir ekranui, gali būti rodomi vaizdai, susiję su M.K.Oginskio asmenybe.
Trys žavios moterys ilgisi talentingo menininko - skambina jo kūrinius, dainuoja romansus, kalbasi apie jo gyvenimą, kūrybą, pasakoja jo gyvenimo legendas, šmaikštauja – ar ne apie tai prirašyta daugybė XVIII - XIX a. romanų?..
Per kompozitoriaus muzikinę kūrybą, literatūrinį palikimą, jo biografijos faktus skleidžiasi fantastiškai įdomi kunigaikščio gyvenimo kelionė - jo svajonės, meilė, troškimai, kovos, sunkūs išbandymai, dramatiški patyrimai, emigracijos skaudi patirtis, gyvenimo apmąstymai.
Menininkės sukuria ne tik ne romantišką M.K.Oginskio asmenybės portretą, bet ir atskleidžia tragiškas Abiejų Tautų Respublikos istorijos peripetijas. Beveik visi svarbiausi įvykiai, nulėmę mūsų valstybės likimą, įvyko kunigaikščio gyvenamuoju laiku ir jam tiesiogiai dalyvaujant.
Menininkių artistiškumas, įtaigiai kuriama romantiška dvaro meno salono atmosfera įtraukia publiką į dialogą, tam tikrą improvizaciją...
Dramatiško temperamento aktorė, ekspresijos sklidinas dainininkės balsas, subtilus pianistės muzikavimas žiūrovams dovanoja žaižaruojančias emocijas.

8. Improvizacinis poezijos ir dainų spektaklis ,,Pasikalbėk su manimi eilėmis"
Spektaklyje „Pasikalbėk su manimi eilėmis“ per 80 sceninio veiksmo minučių į Vilniaus mažojo teatro fojė keturi aktoriai su savimi atsineša „bagažą“ – po 50 mintinai išmoktų skirtingų lietuvių autorių eilėraščių. Improvizacijos vakare dramaturgija, siužetas ir meninė kulminacija gimsta kiekvieną kartą naujai, kuriama iš poezijos „čia ir dabar“, žiūrovų apsuptyje. Idėja kurti, atliepiant savo ir žiūrovų vakaro vidinei būsenai, leidžia literatūrinį žodį paversti gyvu, veiksmingu, spontanišku. Emocionaliai spektaklį praturtina autorinės Jokūbo Bareikio ir Mindaugo Valiuko dainos. Poetinės improvizacijos vakare skamba tik tai, kas iš tiesų artima kiekvieno aktoriaus širdžiai, apie ką norisi kalbėti, ką išsakyti ir su kuo prabilti į gerą poeziją mylinčių žiūrovų širdis.

9. Teatrinė muzikinė impresija ,,Ieva Simonaitytė:Buvau! Mylėjau!"
Aktorė Virginija Kochanskytė labai įdomiai, jautriai veda rašytojos Ievos Simonaitytės gyvenimo ir kūrybos keliu, įpindama ir savo prisiminimų, patirties.
Vienas skaudžiausių išbandymų žmogaus gyvenime – meilės išbandymas neaplenkė rašytojos. Gražiausia meilė Ernstui Šumanui baigėsi jam išvykus į Vokietiją. Jis kvietė ir ją pas save, tačiau I. Simonaitytė labiau mylėjo Lietuvą, labiausiai troško pamatyti Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą ir jai pavyko. Ant vieningai Lietuvai skirto paminklo „Arka“ iškalti jos žodžiai: „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“. O jos širdis niekada taip ir netapo viena. Dalis jos liko Vokietijoje...
Rašytojos gyvenimas buvo sunkus, bet, kaip Virginija Kochanksytė gražiai pastebėjo, Dievas ne veltui davė daug išbandymų. Tik stiprios rankos, užgrūdinta širdis galėjo atverti tą Dievo siųsta pasakotojos talento lobių skrynią. O joje ir humoras, ir kritiškas žvilgsnis į žmogaus prigimtį, atviros pamokos apie pyktį, pavydą, puikybę, apie to meto Mažosios Lietuvos būtį, kuri savo žmogiškąja prigimtimi dar labai artima šių dienų žmogui. O humoras... Toks lietuviškai skoningas ir tikras. O liūdesys... Toks gyvenimiškas ir universalus.

10. Dvaro meno salonas ,,Perlai meilės karūnai'
Pamatą Lietuvos nepriklausomai valstybei dėjo daugybė Lietuvos kilmingų šeimų.
Bendraudamos su Lietuvos Valdovų rūmų direktoriumi Vidu Dolinsku, sulaukėme pasiūlymo sukurti programą, kurioje atsispindėtų LDK didikų, kūrusių šlovingą Lietuvos istoriją, likimai. Nusprendėme, kad gal reikėtų pasižvalgyti po mažai žinomą Lietuvos kilmingųjų širdies gyvenimo erdvę ir sukurti romantišką programą. Programoje skleidžiasi ne tik legendinių asmenybių: kunigaikščio M. K. Oginskio ir Marijos de Neri, Kristinos Gerhardi – Frank ir L. van Bethoveno, kunigaikštytės Sofijos Tyzenhauzaitės ir imperatorių - Aleksandro I bei Napoleono, bet ir genialių menininkų: A. Mickevičiaus ir Marilės, M.K.Čiurlionio ir S. Kymantaitės meilės istorijos. Programoje skamba J. S. Bacho, L. van Bethoveno, F. Šopeno, M. K. Oginskio, M.K. Čiurlionio vokaliniai ir fortepijoniniai kūriniai. Pasakojimai, dainos, muzika, poezija atliepia šių iškilių asmenybių gyventam laikui - romantizmas, XX a. pradžia - ir veda herojų gyvenimo keliais - per jų aistras, dramatiškus išgyvenimus, per meilės patyrimus, dovanojančius gyvenimo pilnatvę.
Programa skirta romantizmo laike gyvenusioms ir kūrusioms asmenybėms, kurių gyvenimai persipina, susiliečia ir atsispindi jų kūryboje. Tai M.K. Oginskis, S. Tyzenhauzaitė, A. Mickevičius. Ne tik daugelio svarbių tų metų įvykių dalyviais, liudininkais jiems lemta buvo būti, bet ir bičiuliautasi, ir šventiniuose renginiuose drauge dalyvauta... 1812 m. birželyje barono L. Benigseno, rusų armijos kavalerijos generolo rūmuose, kurie buvo Vilniaus Vingio parke , šventėje, suruoštoje Rusijos imperatoriaus Aleksandro I garbei, grojant M.K.Oginskio polonezą, šokiui grafaitę Sofiją Tyzenhauzaitę pakvietė imperatorius Aleksandras. Šventėje dalyvavo ir polonezo autorius, imperatoriaus slaptasis patarėjas M.K.Oginskis su žmona M. de Neri. Ko gero, šventei įsibėgėjus, toli nuo baliaus šurmulio, vienoje iš nuostabiai gražių rūmų svetainių, Sofijos švelnias lūpas nutvilkė pirmasis imperatoriaus bučinys ir širdį užliejo galinga meilės jausmų banga. Meilės, kuri liepsnojo jų širdyse penkiolika metų iki imperatoriaus mirties. O M.K.Oginskio aistringos meilės legenda gražuolei italei M.de Neri? Meilės, kurios pavydėjo daugybė Abiejų Tautų respublikos moterų... Bet toji aistringa meilė neatėmė iš kunigaikščio sugebėjimo žavėtis Grožiu ir jo įkvėptam kurti nuostabius romansus. Ar ne Kristinos Gerhard – Frank asmenybės ir balso grožis įkvėpė sukurti M.K.Oginskį romansą, skirtą šiai Vilniaus gražuolei, svajoti apie Vilniaus operos teatro sukūrimą jo rūmuose... Didžioji Adomo Mickevičiaus mūza Marilė yra pasakiusi, kad kiekvienas, atsidūręs šalia jo, taps nemirtingas. Ir ši pranašystė išsipildė - jos mintys, žodžiai, žvilgsnis, šypsena, siluetas visiems laikams pasiliko Poeto kūriniuose. Programą karūnuoja šviesos sklidini M.K.Čiurlionio ir S. Kymantaitės jausmai, užsiliepsnoję Vilniuje - renginyje, skirtame paminėti V. Kudirkos dešimtąsias mirties metines.
Visas šias Abiejų Tautų respublikos asmenybes sieja laisvės ilgesys. Jie visi ne tik svajojo, bet ir veiksmais, kūryba dėjo pagrindus nepriklausomos Lietuvos atkūrimui. Juk diplomatas dirba amžinybei!
Žinomų menininkių sukurta programa, persmelkta rūmų salono atmosferos, atveria klausytojams Abiejų Tautų respublikoje mėgiamo, o vėliau taip madingo dvaro meno salono, kuriame buvo dainuojama, muzikuojama, filosofuojama, meilėj prisipažįstama, žavesį ir dovanoja grožio ilgesiu persmelktus patyrimus.

11. Literatūrinė muzikinė dedikacija Vincui Kudirkai ,,Pašauktasis"
„Žmogus gali aiškiausią ir artimiausią dalyką – patį save padovanoti labiausiai abejotinam – pačiai Nežinomybei, kurioje jis sukuria savo vietą. Ir tai jau yra žmogaus misterija“ – rašo V. Kavolis savo knygoje „Žmogaus genezė“ apie Vincą Kudirką. Toje pačioje ateities Nežinomybėje Kudirka tikėjo esant laisvos, nepriklausomos Lietuvos vietą ir visomis jėgomis žadino lietuvių tautinę savimonę, grindė realius pagrindus Lietuvos prisikėlimui.
Programoje įvairiapusiškai pristatoma V. Kudirkos kūryba bei veikla, kuri darė įtaką ne tik meno raidai, bet ir žmonių apsisprendimams. Literatūra, muzikos kūryba, kamerinis muzikavimas draugijoje buvo jo sielos atgaiva ir bendravimo džiaugsmas. 1871 – 1877 metais, besimokydamas Marijampolėje, V.Kudirka gimnazijos simfoniniame orkestre grojo pirmu smuiku, dainavo chore. Jis pirmasis Suvalkijoje XIX a. pabaigoje pradėjo organizuoti instrumentinius ansamblius, įtraukdamas į juos savo draugus ir pažįstamus, o kartais ir pats sėsdavo draugėn su smuiku ar violončele. Puikiai valdydamas styginius instrumentus, keletą pučiamųjų, skambindamas kanklėmis, fortepijonu, V. Kudirka su jam būdingu užsidegimu ėmėsi dar vienos muzikos srities – kompozicijos. Jis parašė keliolika nedidelių pjesių fortepijonui, smuikui ir kitiems instrumentams. Programoje skamba aštuoni, šiai dienai žinomi, V. Kudirkos instrumentiniai kūriniai ir Tautinė giesmė (1898), kuriai buvo lemta tapti Lietuvos valstybės himnu, kurio 100-ąsias metines minėsime 2020 metais. Skamba ir kompozitoriaus Č. Sasnausko sukurta daina pagal V. Kudirkos eilėraštį „Karvelėli“. Literatūrinis scenarijus sukurtas remiantis literatūriniu palikimu: poezija, proza, satyra, publicistika, amžininkų prisiminimai, laiškai, autobiografinės žinios, literatūrologų ir istorikų (A. Zalatorius, V. Kavolis, M. Šidlauskas) knygomis. Skleidžiasi V. Kudirkos portretas - šiuolaikiškas, gyvybingas, aktualus, keliaujama rašytojo kūrybos ir gyvenimo keliu. Programa išspręsta, atliepiant 19 a. madingam ir V. Kudirkos mėgtam literatūriniam – muzikiniam salonui. Dialogiškas pasakojimas suteikia žiūrovams ne tik daug pakilių minčių, jausmų, emocijų, bet drauge yra stiprus energetinis užtaisas, žadinantis kiekviename kūrybines galias, suteikiantis pasitikėjimą savo jėgomis, duodantis viltį, auginantis meilę artimui ir Tėvynei.
Scenarijaus ir sumanymo autorė Virginija Kochanskytė.
V. Kudirkos muzikinius kūrinius interpretuoja Inga Maknavičienė.

12. Sakralinės giesmės, muzika, lyrika ,,Šviesa pro erškėtį"
Gražiausios pasaulio kompozitorių sakralinės giesmės ir lietuvių poetų sakralinė poezija.

13. Lietuvių kompozitorių dainos ir lyrika ,,Žalia dainų rūta"

14. Muzikinė literatūrinė dedikacija ,,Lėk, sakale!"
Programoje skamba M. K. Čiurlionio laiškų fragmentai ir fortepijoniniai kūriniai drauge su R. Žigaičio dainomis.

15. Dvaro meno salonas ,,Jausmų turnyras"
Pasirodymo metu skamba populiari klasika, neapolietiškos dainos, rusų romansai, italų, ispanų, prancūzų kompozitorių gitaros muzika ir lietuvių poetų meilės lyrika.
Tai muzikinis-literatūrinis turnyras, atliepiantis renesanso laikų rūmų dvasiai: kas gražiau sudainuos, sugros ar padeklamuos apie meilę. O tuo pačiu dvi rūmų damos rungiasi dėl muzikanto širdies; tačiau, kaip dažniausiai ir būna - muzikanto širdis priklauso muzikai!
Sceninis sprendimas atspindi XIX amžiuje madingą dvaro meno saloną - romantiškas, ekspresyvus, vaidybinis, jausmingas...

16. Kamerinis muzikinis spektaklis ,,Neaprėpiama žemė"
NEAPRĖPIAMA ŽEMĖ, DEDIKACIJA Česlovui Milošui Kamerinis muzikinis spektaklis ,,Esu išgelbėtas, nes amžinai įkvėptas ir dieviškai nustebęs“ Česlovas Milošas.
Tai poetinė-muzikinė kelionė per neaprėpiamą Česlovo Milošo kūrybos žemę, apmąstant kūrėjo likimą, ilgintis grožio ir ieškant atsakymų į esminius būties klausimus. Pagrindinė spektaklio idėja atliepia ,,Sūnaus sugrįžimo‘‘ temai. Ši tema vystoma tiek giluminėje plotmėje - per tekstus, muziką, dainas, tiek vizualioje - per mizanscenas, scenografijos fragmentus, kostiumus...

Koncertai

Vasaros melodijų takais
Menų festivalio  ,,Gražiausiu taku - 2010”  vasaros koncertas Įstabiausius  lietuvių autorių romantinės muzikos ir poezijos perlus dovanoja: solistas Merūnas Vitulskis, solistė Aušra Cicėnaitė, aktorė Virginija Kochanskytė, smuikininkė Lijana Žiedelytė, pianistė Loreta Haidari

 

Vaizdo įrašų galerijos

Virginija Kochanskytė