Irena Ramutė Skomskienė

Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005-11-11

LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-513

SKOMSKIENĖ IRENA RAMUTĖ gimė 1937 03 07, Kėdainiuose, mirė 2016-11-17 Vilniuje. Choro dirigentė, kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugijos pirmininkė, muzikologė, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narė, Evangelikų reformatų istorijos ir kultūros draugijos narė.

Išsilavinimas. 1956-1960 mokėsi Klaipėdos muzikos technikume, 1973-1978 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijos Choro dirigavimo fakultete.
Darbinė veikla. 1960-1961 - Alsėdžių vidurinės mokylos (Plungės r.), 1962-1967 - Kulių vidurinės mokyklos (Plungės r.) muzikos mokytoja, 1967-1972 - Šilalės vaikų muzikos mokyklos įkūrėja ir direktorė, 1973 - 1978 m. - Vilniaus m. liaudies meno rūmų Muzikos skyriaus vyr. metodininkė, Repertuaro Dainų šventėms formavimo skyriaus vyr. moksl. bendradarbė, 1978-1987 - Kultūros ministerijos Mokslinio eksperimento skyriaus (sociologiniai tyrimai) darbuotoja, 1987-1989 - Kraštotyros ir paminklų apsaugos centro tarybos, 1989 – 1992 – Lietuvos teatro ir muzikos muziejaus Muzikos skyriaus vyr. mokslinė bendradarbė, nuo 1993 – Vlado Jakubėno draugijos pirmininkė.

Veiklos sritis – muzikinė kultūra. Naujausi darbai: knyga „Vladas Jakubėnas sugrąžintas j Tėvynę“ (konferencijos, skirtos V. Jakubėno kūrybai, medžiaga, 2012), kompozitoriaus V. Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ parengimas scenai ir atlikimo organizavimas (premjera įvyko 2014), parengta spaudai knyga apie Liudviką Rėzą „Dainų ir kovų keleivis“. Kiti svarbiausi kūriniai – natų leidiniai ir knygos iš kompozitoriaus V. Jakubėno rankraščių: „Jėzau, tu mano gyvybe“ (Mažosios Lietuvos giesmės, 1993), „Užjūrių marių“ (liaudies dainų harmonizacijos, 1994), „Vai eičiau aš, eičiau“ (originalių dainų chorams rinkinys, 1997), „Svetimi kalnai“ (originalių solo dainų rinkinys, 1997), „2 rapsodijos fortepijonui“ (1997), „Melodija – legenda smuikui ir fortepijonui“ (1997), „Serenada violončelei ir fortepijonui“ (1997), knyga „Vladas Jakubėnas. Dokumentai, laiškai, atsiminimai, kūrybos apžvalga“, 2 šokiai iš baleto „Vaivos juosta“ (1999), „Styginių kvartetas op.4“ (partitūra, 2004), baleto „Vaivos juosta“ fortepijoninis klavyras (2006), informacinis leidinys „Darbai ir metai“ (2008), „Lietuvos himnas“ (instrumentavo V. Jakubėnas JAV lietuvių operos užsakymu, 1965, partitūra, 2009), „Plaukia antelė“ (partitūra, 2011), „Ežerėlis“ (partitūra, 2012), baleto „Vaivos juosta“ (VCD, 2015). Kompozitoriaus V. Jakubėno kūrybos pristatymo visuomenei renginių organizatorė. Svarbiausi iš jų: V. Jakubėno kūrinių koncertas Biržuose (pirmą kartą po sovietmečio, 1991); konferencija „V. Jakubėno chorinė muzika“ ir koncertas Baroko šventovėje Vilniuje (atlikėjai - LT radijo ir TV choras, įrašai saugomi LRT archyve, 1992); V. Jaku- bėno 90-mečio proga „Simfonijos Nr.l“ (Berlynas, Vokietija, 1932) premjera Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje (1994); koncertas Kauno menininkų namuose (kamerinė V. Jakubėno muzika, 1994); V. Jakubėno chorinės poemos su orkestru „Mano pasaulis“ atlikimas koncerte „Profesionaliosios lietuvių muzikos šedevrai“ Vilniuje (1994); V. Jakubėno „Styginių kvartetas, op. 4“ premjera Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (atliko Vilniaus kvartetas, išleistas CD, 1999); V. Jakubėno kūrybos koncertas, skirtas kompozitoriaus 95-mečiui, Biržuose (1999); V. Jakubėno „Preliudo ir trigubos fugos styginių orkestrui“ premjera Vilniaus taikomosios dailės muziejaus salėje (atliko Šv. Kristoforo orkestras, 2002); V. Jakubėno 100-mečio minėjimai Vilniuje, Kaune ir Biržuose, simfoninės muzikos koncertai, „Simfonijos Nr 3“ ir kantatos „De Profundis“ premjera (2004); baleto „Vaivos juosta“ leidinio-klavyro pristatymas Lietuvos teatro ir muzikos muziejuje (2006); baleto „Vaivos juosta“ muzikos demonstravimas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje (2008); konferencija Lietuvos kompozitorių namuose, skirta V. Jakubėnui ir jo mokytojui Berlyne prof. F. Šrekeriui bei pirmosios „Simfonijos Nr. 1“ premjeros Berlyne 80-mečio progai (2012); baleto „Vaivos juosta“ premjera (Baltijos baleto teatro trupės pastatymas, 2014; spektaklis rodytas per LRT 2015).

Irenai Skomskienei suteiktas meno kūrėjo statusas (2005).

Svarbiausi pasiekti laimėjimai vadovavimo draugijai laikotarpiu: Biržų muzikos mokyklai suteiktas V. Jakubėno vardas (2005); inicijuoti valstybiniai apdovanojimai išeivijos kultūrininkams, kurie daug prisidėjo prie V. Jakubėno kūrybos populiarinimo svetur: V. Banaičiui, V. Jakubėno studentui (už Miunchene 1945-1990 m. išleistas lietuviškos muzikos plokšteles), F. Stroliai (už JAV lietuvių koncertuose ir Dainų šventėse diriguotus V. Jakubėno kūrinius) J. Lenktaičiui (už karo metų leidyklos „Patria“ įsteigimą Vokietijoje ir lietuvių leidinių leidybą bei jubiliejinių V. Jakubėno koncertų organizavimą JAV). Daugelio straipsnių apie išeivijos kompozitorius (J. Žilevičių, J. Starką, V. Jakubėną ir jo kūrybą bei visuomeninę veiklą) autorė (1973-2014). Straipsniai spausdinti leidiniuose „Literatūra ir menas“, „Muzikos barai“, „Lietuvos aidas“, „Diena“, „Dienovidis“, JAV lietuvių spaudoje - „Draugas“, žurnale „Muzikos žinios“, „Mūsų sparnai“, „Pasaulio lietuvis“.

Laisvalaikis. Dalyvavimas turistiniame tarptautiniame projekte „Liudviko Rėzos dainų ir karo kelias“ (Kuršių nerija – Karaliaučius – Lenkija – Vokietija – Paryžius).

Moto. „Tikėk, dirbk aukštesniam gėriui“ (L. Rėza)

Baletas "Vaivos juosta" >>>

2001 m.  MUZIKOS BARAI Kovas-balandis

Vlado Jakubėno baletu “Vaivos juosta” (1943) labai susidomėjo jaunutė moderniojo šokio balerina iš Australijos Sally Wicks. Būtent todėl mes, Vlado Jakubėno draugijos valdybos nariai, savo ruožtu taip pat labai susidomėjome šia šokėja. Pažintis buvo trumpa, bet nuostabi, nes ji pati savo iniciatyva atrado Lietuvą internete ir prisistatė lietuvių baleto rėmimo pirmininkei Australijoje poniai Ramonai Ratas-Zakarevičienei (lietuvė, buvusi profesionali balerina, garsaus lietuvių veikėjo dailininko Vaclovo Ratalskio-Rato duktė). Taigi jaunai balerinai visapusiškai pasisekė - jos svajonė pamatyti Lietuvą išsipildė: ji atvyko drauge su ponios Ramonos kaip madų dizainerės renginiu - Didžiuoju Australijos madų šou (vykusį liepos mėn. Vilniuje ir Klaipėdoje). Pora savaičių Lietuvoje jaunai balerinai buvo nauji gyvenimo įspūdžiai ir naujos kūrybinės idėjos - visų pirma Vlado Jakubėno baletas “Vaivos juosta”.

Papasakojau veikalo turinį, apibūdinau muziką ir pamačiau Sally akyse pačios Vaivos viziją. Tada nuo jos nebeatstojau, o svarbiausia - man padėjo Ramona ir jos vyras Romas. Taigi mes trise atradome Vaivą, o kaip jai pavyks “išausti” nuostabaus grožio juostą, priklausys nuo jos pačios. Svarbiausia, kad “Vaiva” ją uždegė.

23 metų balerina nepaprastai žavi savo jaunystės privalumais ir dvasingumu. Būtent tokią sielos ir kūno harmoniją įkūnija mitas apie Vaivos juostą, vainikuodamas Gėrio karūną laumę - audėją Vaivą, kuri iš dangaus nusileidžia žemėn muzikos, sklindančios iš Baltųjų jūrių marių pakrantės, vardan.

Lietuviškas mitas labai patiko jaunai balerinai, o kai išgirdo, jog baleto muzika impresionistinių spalvų, - ji užsidegė sukurti choreografiją ir, žinoma, pati atlikti Vaivos vaidmenį.

Š.m. vėlyvą rudenį Australijoje renkasi lietuvių išeivijos jaunimas iš viso pasaulio. Būtent tada Sally parodys fragmentus iš lietuviško baleto.

Sally senelė, pasirodo, yra lietuvaitė iš Kauno, galbūt todėl jaunąją šokėją taip traukia Lietuva. Tad ir pasišnekėjau su Sally “Muzikos barų” redakcijoje.

Irena Skomskienė

- Kodėl atvykote į Lietuvą?

- Aš atvykau trumpam, bet kelionė pasiteisino: išvykstu kupina ir turtinga įspūdžių. Kadangi Lietuva man artima kaip protėvių šalis, aš čia tikėjausi surasti muzikos ir pasakojimų, legendų, sakmių, kurios įkvėptų naują choreografiją ir leistų man pajusti Lietuvos dvasią bei jos kūrybinę energiją, spalvas.

- Ar visa tai Jums atsivėrė?

- Taip. Per bendravimą su meno žmonėmis ir baleto mokyklos studentais. Turėjau progą jiems vesti repeticiją Vilniuje. Man buvo labai įdomu, kaip jiems sekasi mokytis moderniojo šokio technikos. Pabendravau su įvairių meno sričių specialistais. Buvo įdomu, bet gaila, kad Lietuvoje gan kukli meninio gyvenimo informacija, išskyrus muziką. Taigi pasikalbėjimai, pasikeitimai idėjomis buvo labai skatinantis dalykas.

Labai nekantrauju išgirsti Vlado Jakubėno baleto muziką ir “patempti” ją iki naujų dimensijų, slypinčių lietuviškoje mitologijoje. Ji turi tiek potencialo, kad gali įkvėpti naują kūrybinę idėją ir padaryti ją relevantišką, puikiai ir gyvybingai įsilieti į šiuolaikinio meno kontekstą.

- Kokia Jūsų vizija?

- Šiandienos choreografija - judesio stilius: kalba į kūną, mintį ir intelektą bei viso to sintezę. Mano pačios stilius - subtilus, ekspresyvus ir fiziškai atletiškas. Visa tai susiję su scenografija, kuri specialiai sukurta šokiui. Ypatingą reikšmę turi šviesos efektai ir dizainas. Jie yra integrali judesio ir choreografijos dalis.

- Kokie tolesni Jūsų planai?

- Iš Lietuvos keliauju tiesiai į Vieną. Esu atrinkta konkurso būdu iš 50-ties jaunų šokėjų choreografų (iš 35 šalių), kurie laimėjo Vienos stipendiją. Tai bus tarptautinė šokio savaitė. Ten besitobulindama privalėsiu rasti galimybių, kaip išplėtoti savo naujus kūrybinius sumanymus lietuviška tematika.

- Kas toliau?

- Grįžusi į Australiją, toliau dirbsiu “Sidney Dance Company”, kur šoku jau penkeri metai. Ten patekau būdama aštuoniolikos, po tarptautinio moderniojo šokio konkurso Pietų Afrikoje. Per penkerius darbo metus Australijoje su savo baleto trupe apkeliavau daug pasaulio šalių, o šių metų pabaigoje gastrolės vyks JAV didžiuosiuose miestuose. Mano mėgstamiausia programa: fantastinė erdvė (oras) ir kitos nematomos jėgos. Visa tai reikalauja jausmingumo, fantastiškos muzikos, o šokyje - vos ne akrobatikos.

Išvykdama iš Lietuvos jaučiuosi laimingai, kad ją pažinau, joje pabuvau ir pabendravau su įdomiais žmonėmis. Tai turės įtakos mano kūrybiniam darbui.