Veronikos Vitaitės sukaktis paminėta LMTA

Vasario 21dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko pirmasis iškilios pianistės, pedagogės, lietuvių fortepijoninės mokyklos puoselėtojos profesorės Veronikos Vitaitės jubiliejui skirto koncertų ciklo vakaras.

Vakaro vedėja profesorė Ramunė Kryžauskienė priminė Veronikos Vitaitės veiklą, išryškindama svarbiausius jos etapus ir pasiekimus.
Arti 100 kūrinių, įrašytų solo, su įvairiais ansambliais ir orkestrais, saugoma LRT fonduose. Daugybė koncertų ne tik prestižinėse Lietuvos ir užsienio salėse, bet ir Lietuvos mokyklose. Pedagoginės veiklos derlius – išugdyta per 100 pianistų, kurie yra laimėję daugiau nei 90 prizinių vietų, diplomų prestižiniuose tarptautiniuose pianistų konkursuose, sėkmingai koncertuoja įvairių šalių koncertų salėse, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei užsienio aukštosiose meno mokyklose, Lietuvos muzikos ir meno mokyklose. Eglė Janulevičiūtė, Guoda Gedvilaitė, Edvinas Minkštimas, Kasparas Uinskas, Darius Mažintas, Indrė Petrauskaitė – profesorės auklėtinių sąrašo lyderiai.
Veronikos Vitaitės veikla įvertinta Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, LMTA garbės medaliu, Lenkijos Respublikos kultūros ministro ordinu „Už nuopelnus lenkų kultūrai“, šiais metais profesorė apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.
„Scena atgaivina, skatina nuolat atsinaujinti“, – teigia Veronika Vitaitė. Platus, stilistiškai įvairus profesorės asmeninis bei pedagoginis repertuaras. Jame – daugybė pirmą kartą Lietuvoje nuskambėjusių užsienio kompozitorių kūrinių, jos raginimu parašytas ne vienas mūsų autorių opusas. Tarp artimiausių bičiulių profesorė mini Vladą Švedą, Vytautą Laurušą, Vytautą Barkauską, Algimantą Bražinską... Profesorė ne tik pati skambino jų kūrinius ir įtraukė į pedagoginį repertuarą, bet ir paruošė juos publikuoti.
Veronika Vitaitė brendo veikiama rusų fortepijoninės muzikos tradicijų. Iš pradžių jos menines pažiūras, estetinius principus formavo profesorė Olga Šteinberg, tęsusi garsaus rusų pianisto Jakovo Zako atlikimo meno ir pedagogikos tradicijas. Sąsajas su rusų muzikine kultūra sustiprino ir fortepijoninio dueto su Andriumi Povilaičiu studijos meno aspirantūroje Maskvos Gnesinų institute, profesorių Michailo ir Adolfo Gotlibų klasėje. Į Maskvą V. Vitaitė dažnai vykdavo ir po studijų – lankydavosi Henricho Neihauzo, Rudolfo Kererio, Davido Oistracho, Mstislavo Rostropovičiaus ir kitų iškilių asmenybių pamokose bei koncertuose. Vėliau profesinį akiratį praplėtė artima pažintis su Vakarų Europos ir JAV pianistine kultūra.
V. Vitaitė jau keturis dešimtmečius dėsto fortepijoną Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, nuo 2000 m. – ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. „Nuolat gyvenu mokinių rūpesčiais, aptarinėju juos šeimoje, svarstau, kas jiems sekasi, kas nesiseka ir kodėl. Visur ir visada apie juos galvoju“‚ – teigia profesorė.
Psichologinis įžvalgumas, ilgametė pedagoginė patirtis, gebėjimas atskleisti kiekvieno jaunojo pianisto savastį, uždegti meile muzikai leidžia pasiekti akivaizdžių meninių rezultatų, šiandien jau galime kalbėti apie Veronikos Vitaitės pianizmo metodiką ir mokyklą.
Pastarųjų metų koncertinė V. Vitaitės veikla susijusi su jau keturioliktus metus sėkmingai gyvuojančiu ansambliu „Dinastija“, kuriame muzikuoja trys jos šeimos kartos: su profesore drauge skambina dukra Aleksandra Žvirblytė, tarptautinių konkursų laureatė, taip pat LMTA profesorė, ir anūkas Paulius Anderssonas, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokas. Su fortepijoniniu trio apkeliauta daugybė Lietuvos miestų ir miestelių, koncertuota Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje ir kitur. Ansamblio atlikėjai skambina keturiomis ir šešiomis rankomis, 2 ir netgi 3 fortepijonais, parengtos programos ir su mušamaisiais instrumentais, ir su orkestru. „Dinastijos“ repertuare yra ir specialiai šiam ansambliui sukurtų kūrinių.

Veržlus, nerimastingas profesorės Veronikos Vitaitės charakteris nuo jaunų dienų įsuko ją ir į įvairiausią organizacinę veiklą. 11 metų vadovaudama Šiaulių konservatorijos fortepijono skyriui, ji pastebimai suaktyvino mokymo procesą, įvedė naujų mokymo formų. Persikėlusi į Vilnių ir 1987 m. pradėjusi vadovauti LMTA Fortepijono katedrai, mezgė glaudžius ryšius su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais. Neužmirštami populiarūs daugiamečio ciklo „Atžalynas“ koncertai, tarp kurių organizatorių rasime ir prof. V. Vitaitės pavardę. Ji talkino organizuojant visų J. S. Bacho, W. A. Mozarto koncertų ciklų atlikimą bei įdomius pianistinio meistriškumo seminarus, studentų rečitalių ciklus LMTA.
Svarus profesorės indėlis matomas puoselėjant M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursą, ji rūpinosi, kad šis konkursas taptų tarptautiniu renginiu. V. Vitaitė ne tik prisideda prie konkurso organizavimo, bet ir dirba jo vertinimo komisijoje.
Ne mažiau svarbus V. Vitaitės įnašas į kultūrinių ryšių plėtotę. Profesorė yra muzikos draugijos „XXI amžiaus muzika ir švietimas“ valdybos pirmininkė, tarptautinių F. Chopino ir S. Rachmaninovo draugijų Lietuvoje prezidentė, Lietuvos uzbekų kultūros centro steigėja, daugelio muzikos festivalių meno vadovė.
Profesorę jai skirtame jubiliejiniame vakare sveikino auklėtiniai. Vakarą pradėjo tarptautinių konkursų laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantė, Bendrojo fortepijono katedros dėstytoja Gabija Rimkutė, ji atliko dvi pjeses iš Olivier Messiaeno ciklo „20 žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“. V. Vitaitės pedagoginiame repertuare itin dažną Alvydo Remesos fortepijoninį ciklą „Stigmos“ paskambino ketvirto kurso studentė Indrė Naujikaitė. Tarptautinių konkursų laureatės Ina Marija Ubaitė ir Liubov Sergijenko atliko Issaco Albenizo pjeses. Nuoširdžiu muzikavimu profesorę sveikino jos mokinė iš Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos Alma Bliuvaitė ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos aštuntokė Amelija Burytė bei ketvirtokė Gustė Gudelytė. Gustė, profesorės brolio anūkė, – jauniausioji Vitų giminės atžala.
Profesorės anūkas Paulius Anderssonas įspūdingai atliko Aleksandro Skriabino Fantaziją h-moll, op. 28. Jo talentas įvertintas aukščiausiais apdovanojimais net aštuoniuose tarptautiniuose konkursuose, jį remia tarptautiniai fondai, jam vis plačiau veriasi prestižinių koncertų salių durys.
Iškilmingą vakarą užbaigė LMTA magistrantas, tarptautinio Stasio Vainiūno, konkursų Malmėje ir „Muzika be sienų“ laureatas, „Yamaha“ stipendininkas Paulius Rudokas, kuris paskambino virtuoziškas Sergejaus Rachmaninovo ir Piotro Čaikovskio kūrinių transkripcijas fortepijonui.
„Miela profesore, aš, kaip ir visi kiti Jūsų 99 auklėtiniai, didžiuojuosi, kad buvote ir esate mano Mokytoja, kad visiems mums suteikėte plačius kūrybinius sparnus, – vakaro pabaigoje dėkojo R. Kryžauskienė. – Robertas Schumannas savo patarimuose jaunam muzikui rašė: „Kas būtų, jei visi norėtų griežti pirmuoju smuiku. Nepavyktų sudaryti orkestro. Todėl gerbk kiekvieną muzikantą, esantį savo vietoje“. Taip ir Jūs, miela profesore, žinodama, kad ne visi iš mūsų taps talentingais atlikėjais, ne visiems versis prestižinių koncertų salių durys, su kiekvienu savo mokiniu dirbote pasiaukojamai ir nuoširdžiai, kūrybiškai ir kantriai, taip paskatindama mus atsiskleisti įvairiausiose muzikos meno srityse, įnešti savąjį, kad ir kuklų indėlį į Lietuvos fortepijoninės kultūros plėtrą. Ačiū Jums...“.