Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestro jubiliejus

2014 Nr. 1–2 (432–433), Rasa Aukštuolytė

Dvidešimt penkerių metų atkūrimo jubiliejų šiemet mininčio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro istorija siekia dar 1935 metus, kada liepos 6-ąją Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos buvo įkurtas profesionalus pučiamųjų instrumentų orkestras. Pirmuoju kolektyvo vadovu ir dirigentu tapo Julius Radžiūnas, 1937 m. orkestrui diriguoti pakviestas lietuviškų maršų kūrėjas ir dirigentas Bronius Jonušas, jam vadovaujant kolektyvui buvo suteiktas vienintelio tarpukario Lietuvoje reprezentacinio policijos pučiamųjų orkestro vardas (tuo metu veikė dar 10 karinių orkestrų). 1944 m., į Lietuvą grįžus sovietinei armijai, orkestro veikla nutrūko ir buvo atnaujinta tik po daugiau kaip 40 metų: 1989 m. orkestrą vėl subūrė dirigentas Algirdas Kazimieras Radzevičius.
Faktas, kad tarpukariu kiekviena ugniagesių komanda Lietuvoje turėjo po mažą orkestrėlį, A. Radzevičiui buvo motyvas kreiptis į tuometinę Savanorių gaisrininkų draugiją ir steigti Jaunimo pučiamųjų orkestrą. Nors šiuo vardu orkestras gyvavo neilgai, idėjos realizavimas nutiesė kelią į Vidaus reikalų ministeriją, kur 1991 m. orkestras jau buvo įteisintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro pavadinimu. „Mintis atkurti orkestrą man kirbėjo ilgą laiką – ypač po 1970-ųjų, kada susitikau su Broniumi Jonušu. Vėliau šią idėją dar labiau paskatino 1988-ųjų Sąjūdis: ypač įsiminė tais metais Vilniuje vykusi tradicinė studentų dainų šventė „Gaudeamus“, kai tuometinės konservatorijos studentai iš žiūrovų vietų iškėlė trispalvę ir su ja pražygiavo tarp studentų kolonų. [...] Atkurto orkestro pagrindą sudarė tuometinės konservatorijos studentai, turėję savo instrumentus. O pirmąjį pasirodymą surengėme kovo 8 dieną“, – apie kolektyvo gyvavimo pradžią pasakojo pirmasis atkurto orkestro vadovas A. Radzevičius.
Taigi jau daugiau kaip 20 metų orkestras dalyvauja Vidaus reikalų ministerijos, jos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų organizuojamuose renginiuose, griežia per įstaigų rikiuotes, paradus, priesaikų davimo ceremonijose, koncertuose krašto visuomenei, dalyvavo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai skirtuose renginiuose, organizuoja tarptautinius policijos orkestrų festivalius (pirmąjį surengė dar 1992-ųjų vasarą). Kolektyvui buvo lemta tapti ir mūsų šaliai skaudžių, tačiau reikšmingų įvykių liudininku: orkestras pagerbė bei į paskutinę kelionę palydėjo 1991 m. sausio 13-ąją žuvusius tautiečius.
Šalia gausybės renginių mūsų krašte (pavyzdžiui, Žalgirio mūšio 580 metų minėjimas, Pirmojo pasaulinio lietuvių teisininkų kongreso atidarymas ir daugelis kitų), orkestras yra pasirodęs ir kitų valstybių klausytojams: koncertavo Švedijoje, Rygos Valstybinio universiteto auloje, Talino Rašytojų rūmų centrinėje aikštėje, ne kartą dalyvavo karinių orkestrų festivalyje Krokuvoje, Brėmene vykusiame konkurse, aplenkęs vokiečių, amerikiečių, čekų, ukrainiečių bei lenkų orkestrus, laimėjo pirmąją vietą. „Mus dažnai kviesdavo atvykti į Lenkiją. Kadangi turėjome merginų šokėjų grupę, o su ja šokdavo ir pats orkestras, buvome mėgstami“, – apie pasirodymus užsienio šalyse pasakojo A. Radzevičius.
Svarbi data kolektyvo biografijoje – 2008 metai, kada orkestrui buvo suteiktas koncertinės įstaigos statusas. Per metus kolektyvas parengia ne mažiau kaip keturias naujas programas, pagroja per šimtą koncertų, bendradarbiauja su kviestiniais vokalistais ir instrumentininkais, kitais meniniais kolektyvais. Nuo tada orkestras turi galimybę koncertuoti ir kitoms įstaigoms, teikti mokamas paslaugas, dalyvauti įvairiuose projektuose. Įsteigus Meno tarybą (jai vadovauja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, kompozitorius bei dirigentas Tauras Adomavičius), orkestro veikla įgavo daugiau perspektyvų. Kūrybinių darbuotojų atestacija leidžia palaikyti ir tobulinti orkestro profesinį meistriškumą. „Svarbu tai, kad į orkestro kūrybinės veiklos planų sudarymo procesą įtraukiame ir patį kolektyvą – girdime, ko jis norėtų, ką siūlo. [...] Nors koncertinės įstaigos statuso suteikimas labiau įpareigoja, tačiau ir galimybių turime daugiau“, – teigia VRM reprezentacinio pučiamųjų orkestro direktorė Angelė Abišalienė.
Nuo 2010 m. kolektyvas kasmet dalyvauja Lietuvos susisiekimo ministerijos, Lietuvos vyskupų konferencijos bei Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomame saugaus eismo projekte „Saugokime vieni kitus kelyje“. Pagal šį projektą aplankydamas gausybę Lietuvos mokyklų, bažnyčių ir kitų bendruomenių, VRM pučiamųjų orkestras prisideda prie kultūros, atsakomybės ir sąmoningumo keliuose ugdymo.
2012 m. kovą VRM reprezentacinio pučiamųjų orkestro meno vadovu ir dirigentu paskirtas Egidijus Miknius, jis sėkmingai tęsia savo pirmtako A. Radzevičiaus darbus. Pastaraisiais metais orkestras daug keliavo – vien Lietuvoje kolektyvas nuvažiavo apie 5700 kilometrų. 2013 m. orkestrą ne kartą turėjome galimybę pamatyti ir televizijos laidose: LTV laidoje „Duokim garo“, TV3 šokių projekte „Šok su manimi“ bei iš Nacionalinės filharmonijos transliuotoje „Lietuvos garbės 2013“ apdovanojimų ceremonijoje. Dar vieną orkestro kūrybinės veiklos sritį sudaro pasirodymai bažnyčiose. 1993 m. gimė tradicija groti Vilniaus arkikatedroje Kūčių vakarą vykstančiose Piemenėlių mišiose bei velykinėse Prisikėlimo mišiose. Šiomis progomis atliekamos lietuvių kompozitorių Gedimino Purlio, Alvido Remesos, Vytauto Miškinio ir kitų mišios (kompozicijas pučiamųjų orkestrui pritaiko Eimantas Anskaitis). Vilniaus arkikatedroje orkestras muzikuoja kartu su Violetos Savickaitės-Paciūnienės vadovaujamu Jaunimo choru. Kolektyvui teko dalyvauti ir 2013 m. balandį vykusioje arkivyskupo Gintaro Grušo inauguracijoje.
Per visus 25 metus nuo atkūrimo VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras išleido 8 garso kasetes, keletą vaizdo kasečių, 7 kompaktines plokšteles bei padarė nemažai dabar Lietuvos radijo fonduose saugomų įrašų. Pirmieji radijo įrašai klausytojus pasiekė dar 1989-ųjų gruodį, o netrukus pasirodžiusioje pirmojoje kompaktinėje plokštelėje VRM pučiamųjų orkestras įrašė Lietuvos himną ir 12 lietuviškų maršų karaliumi tituluojamo B. Jonušo kompozicijų. „Ir dabar švenčių progomis radijas groja mūsų orkestro dar tada įrašytus lietuviškus maršus“, – teigia A. Radzevičius. Antrąją kompaktinę plokštelę sudarė taip pat B. Jonušo kūriniai orkestrui ir chorui. Kadangi kolektyvas bendradarbiavo su Vilniaus aklųjų kombinatu, kurio tuometinį chorą šiandien žinome Valstybinio Vilniaus choro vardu, tai kartu ne tik rengė koncertus, bet įrašė ir kompaktinę plokštelę. Paskui orkestro diskografiją papildė dar keturios plokštelės, kuriose randame nemažai įrašų su solistais Vaida Genyte, Aušra Cicėnaite, Danieliumi Sadausku, Vaidu Vyšniausku.
Naujausią, septintąją, kompaktinę plokštelę orkestras įrašė jau vadovaujant dirigentui E. Mikniui. Joje su VRM reprezentaciniu pučiamųjų orkestru muzikuoja džiazo atlikėjas Petras Vyšniauskas, Veronika Povilionienė, Laima Česlauskaitė bei paties orkestro solistai Tomas Želvys, Mindaugas Juškevičius ir Augustinas Malikėnas. „Ši naujausia mūsų kompaktinė plokštelė „Europos vidury šalis ta Lietuva vadinas...“ išleista Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga. Jos tiražas nedidelis, nes tai proginis leidinys“, – sakė E. Miknius.
VRM reprezentacinio pučiamųjų orkestro atkūrimo sukakties metai pradėti pasirodymu Seime, kur sausio 12 d., minint Laisvės gynėjų dieną, orkestras grojo B. Jonušo, K. Daugėlos, T. Adomavičiaus, E. Gailevičiaus ir P. Škimelio maršus. Vasario 11 d. vyks orkestro atkūrimo jubiliejui skirtas koncertas „Vilniaus mūrai sudundėjo“ Šv. Kotrynos bažnyčioje, jame dalyvaus solistai Liudas Mikalauskas ir Egidijus Bavikinas.

 

Prenumeruokite „Muzikos barus“!