Didžiosios muzikos mugės vaisiai

Išgirdę žodį „mugė“ pirmiausia turbūt pagalvojame apie įvairiomis gėrybėmis nukrautus stalus, nuotaikingą šventę ir šurmuliuojančius jos lankytojus. Spalio 16–18 dienomis Lietuvos muzikų sąjunga šiam žodžiui pamėgino suteikti kiek kitokią – perkeltinę – reikšmę. Ramybės ir harmonijos gaubiamame Birštono kurorte surengta Didžioji muzikos mugė tapo kūrybiškų idėjų, bendrystės, įkvėpimo ir, žinoma, puikios muzikos švente.

Didžiosios muzikos mugės tikslas – suburti Lietuvos ir užsienio akademinės muzikos renginių organizatorius, sudaryti jiems galimybę susipažinti, pasidalinti patirtimi bei aptarti kylančius iššūkius ir problemas. Į renginį buvo susirinkę ne tik didžiųjų šalies kultūrinių įstaigų vadovai ir renginių organizatoriai, bet ir daugumos Lietuvos miestų kultūros centrų atstovai.

Pirmąją mugės dieną dalyviai buvo pakviesti į seminarą-diskusiją „Ar klasikinė muzika nužudyta?“ Buvo skaitomi pranešimai, vyko diskusijos aktualiais akademinės muzikos gyvavimo klausimais. Pranešimų autoriai – vertingą patirtį sukaupę renginių organizatoriai, įvairių kultūros ir koncertinių įstaigų, fondų bei festivalių vadovai: Hermano Brauno fondo generalinė direktorė Inna Davydova, (Latvija), akademinės muzikos festivalių organizatoriai Antonas Abanovičius ir Dmitrijus Germanas (Rusija), Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Ieva Tamutytė, viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys, konkursų ir festivalių rengėja Inga Maknavičienė, Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Kiekvienas referentas supažindino su savo atstovaujamos organizacijos ar įstaigos veikla, buvo diskutuojamos renginių organizavimo didžiuosiuose miestuose ir mažesniuose miesteliuose realijos bei galimybės, bendradarbiavimo perspektyvos. Skirtingos seminaro dalyvių patirtys ir įžvalgos nupiešė įvairiapusę akademinės muzikos renginių organizavimo panoramą. Nors visi pripažino, kad akademinė muzika kartais nepelnytai primirštama, tačiau nė vienas dalyvis nesutiko, kad tai ją galėtų „nužudyti“ – nepailstamos kultūros darbuotojų pastangos kurti visavertę savo miesto ar miestelio kultūrinę erdvę sukuria galimybes įvairiomis formomis gyvuoti ir profesionaliajai akademinei muzikai. Kaip teigė Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis, „gal į koncertą ateis tik trisdešimt žmonių, bet vis dėlto jie ateis, klausys, ir ši muzika teiks jiems malonumą.“ 

Pirmąjį mugės vakarą vyko koncertas „Eglės“ sanatorijoje, kitą dieną buvo pristatytos net trys koncertinės programos Birštono kurhauze, Kultūros centre ir „Eglėje“. Didžiosios muzikos mugę papuošusios keturios koncertinės programos apėmė akademinį muzikavimą, teatralizuotus pasirodymus, muzikines-literatūrines kompozicijas ir šokį.

Scenos meno gerbėjai Birštono kultūros centre pamatė muzikinį spektaklį „Arfos glissando“, kurį atliko Joana Daunytė (arfa), Vita Marija Daunytė (fleita), Vesta Gineitytė ir Kristina Tarasevičiūtė (šokis). Tą patį vakarą pasirodė ir šeimyninis ansamblis „Regnum musicale“: Vita Marija (fleita), Kotryna (smuikas), Joana (arfa), Elena (violončelė) ir mažoji Augustė (šokis) Daunytės. Ne tik puikiai grojančios, bet ir dainuojančios bei šokančios seserys ir jų dukterėčia pristatė žavią teatralizuotą programą vaikams.

Koncertuose taip pat pasirodė pianistės Marija Mirovskaja, Gabija Rimkutė, Šviesė Čepliauskaitė, Daiva Stulgytė, Eglė Perkumaitė, Lina Šatkutė, instrumentininkai Antonas Abanovičius (fleita) ir Dmitrijus Germanas (smuikas) iš Maskvos, Eglė Venslovaitytė (smuikas), Aistė Bružaitė (kanklės), Egidijus Ališauskas (birbynė), Viktorija Zabrodaitė (fleita), Vytautas Giedraitis (klarnetas), Borisas Traubas (smuikas) bei „Auksinio disko 2015“ laureatas Robertas Beinaris (obojus). Koncertuose skambėjo mecosoprano Martos Lukošiūtės, soprano Natalijos Katilienės, baritono Vytauto Vepšto, vaikų ir jaunimo choro „Kivi“ balsai, dalyvavo aktoriai Virginija Kochanskytė ir Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas.

Paskutinę Didžiosios muzikos mugės dieną dalyviai apibendrino ir aptarė renginyje patirtus įspūdžius. Daugelis sakė, kad dalinimasis skirtinga patirtimi atveria galimybes kitais rakursais pažvelgti į visiems svarbius klausimus ar net rasti naujus atsakymus. Viso renginio metu nemažai dėmesio skirta šiandieninio klausytojo poreikių bei interesų analizei, mėginimui suprasti jo akiratį. Aptardama šį klausimą Vilkaviškio kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Aksana Laskevičienė pasidžiaugė, kad šiandieninis klausytojas tampa savarankiškesnis ir geba rinktis: „Reikalingos įvairios formos, o klausytojas pasirenka, ko jam reikia. Net ir mažame miestelyje tai įmanoma, žmonės visur panašūs – jiems reikia tų pačių gerų, tikrų dalykų, ir labai džiaugiuosi, kad po truputį jie ima atsirinkti ir sugeba pamatyti tuos tikrus dalykus. Matyti tendencija, kad vis dažniau jie nori tiesiog gero, tikro koncerto.“