Jubiliejaus išvakarės – XIX Lietuvos muzikų šventė

2015 Nr. 11–12 (454–455), Paulius Butkus

Šių metų spalio 1 dieną jau devynioliktą kartą nuskambėjo „Didžiojo muzikų parado“ fanfaros. Kadaise Fiodoras Dostojevskis pasakė, kad grožis išgelbės pasaulį. Beveik po šimto metų dirigentas lordas Yehudi Menuhinas patikslino – pasaulį išgelbės muzika. Prieš 40 metų UNESCO spalio 1-ąją paskelbė Tarptautine muzikos diena, 2015 m. „Didysis muzikų paradas“ pirmą kartą buvo skirtas šiai šventei. Ir vėl rinkomės didžiojoje LRT studijoje nusiteikę sumuoti gražiausias metų muzikos akimirkas.

 

Šių metų koncerte-maratone savo muzikinį meistriškumą demonstravo per 100 atlikėjų – nuo solistų ir įvairių sudėčių ansamblių iki simfoninio orkestro.  Klausytojai ir televizijos žiūrovai turėjo galimybę išgirsti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautines scenas užkariavusius dainininkus, įprastos ir netradicinės sudėties kamerinius ansamblius, džiazo ir retro muzikos atlikėjus. Nebuvo pamiršti lietuvių instrumentai kanklės ir birbynė, šalia jų egzotiškai skambėjo armėniškas dūdukas. Senosios muzikos gerbėjams buvo skirtas kamerinio ansamblio „Reversio“ pasirodymas. Tai vienintelis ansamblis pasaulyje, kuris renesanso ir baroko muzikos skambesį papildo lietuviškų birbynių garsais. Pirmą kartą „Didžiojo muzikų parado“ istorijoje sulaukta ir svečių iš užsienio – fortepijoniniame trio „Mariars“ grojo fleitininkas iš Maskvos Antonas Abanovičius.

Pauzes tarp atlikėjų pasirodymų informatyviai užpildė filmuoti siužetai, supažindinantys su Lietuvos muzikų sąjungos veikla, iškiliais atlikėjais, muzikinio gyvenimo problemomis.  

Šių metų koncerto-maratono intrigą kūrė pirmajame siužete gatvės praeiviams pateikti klausimai: kokios muzikos jie klausosi, kada paskutinį kartą buvo operos teatre ar koncertų salėje. Iš atsakymų aiškėjo, kad svarbiausia muzikos ugdymo grandis yra mokykla ir šeima, jei laiku nesudominsi jauno žmogaus, vėliau gali likti meninio išsilavinimo spragų. Žinoma, ne mažiau svarbu ir programų kokybė, atlikėjų meistriškumas, nes pirmasis abejotino lygio akademinės muzikos koncertas gali būti ir paskutinis.

Įspūdingas siužetas buvo skirtas akademinės muzikos šventovei Lietuvos nacionalinei filharmonijai. Ilgametė koncertų vedėja Janina Pranaitytė jau keleri metai organizuoja ekskursijas ir visus norinčius supažindina su Filharmonijos pastatu, jo istorija, scena ir užkulisiais. Šį kartą virtualios ekskursijos dalyviais tapome visi – ir salėje susirinkusieji, ir prie televizorių ekranų namuose susėdę žiūrovai. Neabejoju, kad po šio siužeto rasis kur kas daugiau norinčių susipažinti su meile savajam darbui trykštančia p. Janina ir Filharmonija, o tie, kas dar joje nėra buvę, ir į kokį koncertą ryšis užsukti. 

Didžiąją muzikų šventę pradėjo jauni charizmatiški Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtiniai, susibūrę į akordeonų kvartetą „Magnus quadrum“ (lot. „didžioji aikštė“). Profesoriaus Ričardo Sviackevičiaus vadovaujami tarptautinių konkursų laureatai Simona Šukytė, Janina Gečaitė, Martynas Vaičekauskas ir Raimondas Unguras atliko ugningąją J. Tamulionio „Toccata diavolesca“.

Iš paprasčiausios armonikos kilusio tviskančio koncertinio akordeono iki didžiosios scenos laukė ilgas ir sudėtingas kelias, instrumentas buvo nuolat tobulinamas, kol pagaliau sulaukė savęs vertų salių, repertuaro ir atlikėjų. Reikia džiaugtis, kad prie akordeono populiarinimo prisideda ir gausybė šiuolaikinių autorių, šiam instrumentui kuriančių originalias kompozicijas. Vieną jų – suomių kompozitoriaus ir akordeonisto P. Makkoneno „Disco-tango“ – atliko Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos auklėtinis, tarptautinių konkursų Lenkijoje, Italijoje, Latvijoje ir Čekijoje laureatas Tomas Zaicevas.

Priešingai nei akordeonas, lietuviškoji birbynė taip ir liko nepakitusi, o į didžiąsias koncertų sales ją išvedė atlikėjai, kurių rankose instrumentas atskleisdavo neįtikėtinas garso ir technikos galimybes. Sunku pamiršti šviesaus atminimo Antano Smolskaus birbynės garsą, negalima nesižavėti Egidijaus Ališausko virtuoziškumu. Iš didžiųjų meistrų estafetę perėmė jaunosios kartos atlikėjas Vytautas Kiminius, kuris kartu su tarptautinių konkursų laureatu akordeonistu Tadu Motiečiumi atliko kito suomių kompozitoriaus Matti Murto Tango ir Tarantelą iš Šokių siuitos.

2015 metai ypatingi Lietuvos operai: gruodžio 31-ąją, laikrodžiams mušant dvylika, sukaks lygiai 95-eri metai lietuviškajam G. Verdi „Traviatos“ pastatymui, kuris žymi mūsų profesionaliosios operos istorijos pradžią. Tą kartą Kipro Petrausko ir Adelės Galaunienės sudainuota „Užstalės daina“ tapo lemtinga Lietuvos kultūrai – šiandien trys didieji Lietuvos miestai turi po muzikinį teatrą ir kiekvienas jų savąją istoriją pradėjo „Traviata“. 82 metus puoselėjant unikalią tradiciją būta metų, kai gruodžio 31-ąją genialioji Verdi opera skambėjo visose trijose scenose.

Būtent profesionaliosios operos 95-mečiui buvo skirti Lietuvos muzikinių teatrų solistų pasirodymai.

Iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atvyko solistai Artūras Kozlovskis ir Judita Butkytė, prie jų prisijungė Klaipėdoje scenos veiklą pradėjęs dabar jau Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Tomas Pavilionis, jiems akompanavo  pianistė Inga Maknavičienė. Skambėjo arijos iš Michailo Glinkos „Ivano Susanino“, Piotro Čaikovskio „Eugenijaus Onegino“ ir Giacomo Puccini „Džanio Skikio“.  

Kauniečių pasirodymą papuošė Giedriaus Kuprevičiaus scenos veikalų fragmentai. Sabina Martinaitytė atliko Bonos madrigalą iš operos „Karalienė Bona“. Už šį vaidmenį solistė apdovanota Kauno teatralų prizu „Fortūna“, pelnė geriausios Lietuvos metų operos solistės vardą bei Lietuvos Kultūros ministerijos premiją. Profesorės S. Martinaitytės mokinys, Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademijoje studijuojantis Jurgis Jarašius padainavo Rolando ariją iš miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“. Jau nemažai laurų laimėję ir pripažinimą pelnę S. Martinaitytės ugdytiniai Andrius Apšega ir Ieva Goleckytė atliko Rigoleto monologą iš G. Verdi operos „Rigoletas“ ir dramatišką Fedros monologą iš F. Cilea operos „Adriana Lekuvrer“. Dainininkams akompanavo pianistė Audronė Eitmanavičiūtė.

Koliažas W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ temomis vainikavo operai skirtus pasirodymus. Jį atliko Vladimiras Prudnikovas, Vytautas Juozapaitis, Ieva Barbora Juozapaitytė ir pianistė Nijolė Ralytė.

Po jausmingų operos arijų skambėjo prabanga ir prancūziška elegancija tviskančių XIX amžiaus Vilniaus aukštuomenės namų muzika – Cezario Kiuji, Stanisławo Moniuszkos  ir

Mykolo Kleopo Oginskio kūrinius atliko trio „Mariars“ (Antonas Abanovičius, Eglė Venslovaitytė ir Marija Mirovskaja), Eglė Perkumaitė ir Borisas Traubas, Šviesė Čepliauskaitė, Giedrė Zeicaitė, Liudas Mikalauskas ir aktorė Virginija Kochanskytė. Salonų muzikos dvasią perteikė S. Rachmaninovo romansai (Natalija Katilienė ir Eglė Perkumaitė) ir L. Boccherini Menuetas, atliekamas šeimyninio ansamblio „Regnum musicale“ (Vita Marija, Kotryna, Joana, Elena Daunytės ir mažoji šokėja Augustė Daunytė).

Džiugu, kad Lietuvoje populiarėja senoji muzika, randasi vis daugiau ją atliekančių puikių solistų bei ansamblių. Šių metų „Didžiajame muzikų parade“ baroko muzikos puslapius sklaidė unikalios sudėties ansamblis „Reversio“: mecosopranas Nora Petročenko, birbynininkai Eugenijus Čiplys ir Darius Klišys, vargonininkas Mindaugas Radzevičius ir altininkas Robertas Bliškevičius, šiame ansamblyje griežiantis viola da gamba. Birbynėmis pakeitę senuosius obojus (aulus), jie griežė Biagio Marini ir Georgo Friedricho Händelio kūrinius.

Džiazo muzikos dalyje pasirodė Donato Petreikio kvartetas (D. Petreikis, T. Dičiūnas, A. Isojanas ir V. Vainilaitis), Dominykas Vyšniauskas ir Arnas Mikalkėnas, šiais metais gražią sukaktį švenčiantis pianistas Egidijus Buožis, Saulius Petreikis kartu su J. Krivicku ir T. Dešuku, vaikų ir jaunimo choras „Kivi“, vadovaujamas Danguolės Aukselienės. Prie jų gražiai derėjo ansamblis „Giunter Percussion“, tarsi ritualą viena marimba trise (Pavelas Giunteris, Sigitas Gailius, Tomas Kulikauskas ) atlikdami Marko Fordo kompoziciją „Afta-Stuba“, ir debiutuojantis šeimyninis ansamblis „Vyšnių trio“ (Marija, Petras ir Dominykas Vyšniauskai ir Vladimiras Kaplanas).

Prieš „Auksinių diskų“ teikimo iškilmes koncerte-maratone pasirodė puikūs solistai instrumentininkai. Birbynininkas Egidijus Ališauskas ir kanklininkė Aistė Bružaitė puikiai pagrojo J. Švedo „Baladę“.  Tarptautinių konkursų laureatę pianistę Gabiją Rimkutę studijos meno doktorantūroje pastūmėjo į sakralumo paieškas muzikoje, neišvengiamai atvedusias prie prancūzų kompozitoriaus Olivier Messiaeno kūrybos. Pianistė yra skambinusi didžiąją dalį ciklo „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“, o šį kartą visų dėmesį sugebėjo prikaustyti nuostabia pjese „Pirmoji Mergelės Komunija“.

Fleitininkės Viktorijos Zabrodaitės ir pianistės Šviesės Čepliauskaitės duetas „Duo Sensibile“ visuomet nustebina gaivios, šviesios ir meistriškai atliekamos romantinės muzikos proveržiu. Ypač raiškiai muzikantės atlieka prancūzų muziką.  

Šiais metais magistro studijas Hannso Eislerio aukštojoje muzikos mokykloje pradėsiantis klarnetininkas Žilvinas Brazauskas yra daugkartinis šalies ir tarptautinių konkursų laureatas, festivalių dalyvis, koncertavęs su daugybe orkestrų tiek jų sudėtyje, tiek kaip solistas. Klarnetininko repertuaro pagrindą sudaro kamerinė, šiuolaikinė ir džiazo muzika, o šiame koncerte Žilvinas pratęsė prancūzų romantinės muzikos ciklą drauge su pianiste Daiva Stulgyte. Altininkė Dovilė Juozapaitienė su D. Stulgyte atliko Maurice´o Ravelio „Pavaną mirusiai infantei“ (Vadimo Borisovskio aranžuotė altui ir fortepijonui).

Prancūziškąjį pasažą tęsė C. Francko Allegretto poco mosso (IV d. iš Sonatos smuikui ir fortepijonui A-dur, aranžuotė fleitai ir fortepijonui), grojo pianistė Marija Mirovskaja ir fleitininkas Antonas Abanovičius.

Žaismingas Valerijaus Gavrilino Maršas atskleidė naują Baltijos kamerinio trio amplua. Ansamblio, kuriame muzikuoja pianistas profesorius Leonidas Melnikas, smuikininkas Borisas Traubas ir violončelininkas Valentinas Kaplūnas, repertuare – Vienos klasikų, romantikų, XX amžiaus kompozitorių kūriniai, žydų profesionalioji bei liaudies muzika. O štai pokštaujančio ansamblio dar neteko matyti – pasirodymo pabaigoje publikos link skriejo scenon atsineštos gėlės.

Tarsi tuo pačiu alsavimu nuskambėjo ir Eduardo Balsio Habanera iš muzikos kino filmui „Adomas nori būti žmogumi“ (fortepijoniniam trio pritaikė Anatolijus Šenderovas), kurią puikiai atliko fortepijoninis trio „Fort Vio“ (pianistė Indrė Baikštytė, smuikininkė Ingrida Rupaitė-Petrikienė ir violončelininkas Povilas Jacunskas). Jau daugiau nei dešimt metų gyvuojantis ansamblis 2014 m. įvertintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija.

E. Balsio muzika puošia ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninio orkestro repertuarą. Ambicingi Lietuvos ir tarptautiniai projektai, įvairios koncertinės programos, pasirodymai su žymiausiais Lietuvos dirigentais, vokalistais ir instrumentininkais, gastrolės užsienyje, kūrybinės vasaros stovyklos, amžinai besikeičiantis ir amžinai jaunas kolektyvas – taip keliais žodžiais būtų galima apibūdinti Modesto Barkausko vadovaujamo moksleivių kolektyvo veiklą. Didžiajam muzikų paradui „Simfukai“ parengė du kūrinius: skambėjo „Montekiai ir Kapulečiai“ iš Sergejaus Prokofjevo siuitos „Romeo ir Džuljeta“ ir epizodas „Liaudis linksminasi“ iš Eduardo Balsio baleto siuitos „Eglė žalčių karalienė“.

„Auksinio disko 2015“ teikimo ceremoniją pradėjo Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis, jis visus susirinkusius pasveikino su profesine švente.

2001 metais Lietuvos muzikų sąjunga ir UAB „Baltic Optical Disc“ (Dabar UAB „BOD Group“) įsteigė „Auksinio disko“ prizą – skulptūrinę kompoziciją ir specialų CD, skirtą geriausiems metų atlikėjams. Nuo 2003 m. prie steigėjų prisidėjo LRT. „Auksinio disko“ prizas teikiamas Lietuvos muzikų šventės „Didysis muzikų paradas“ metu.

Keturi siužetai buvo skirti šių metų „Auksinio disko“ laureatams, kurie  tradiciškai buvo pagerbti ir apdovanoti šventės metu. Šįmet jais tapo Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Robertas Beinaris (obojus), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus) bei Naujų idėjų kamerinis orkestras (NIKO, meno vadovas ir dirigentas Gediminas Gelgotas). Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkė Zita Bružaitė pristatė itin daug lietuvių kompozitorių muzikos atliekantį R. Beinarį, LMTA profesorė Regina Maciūtė – savo buvusią mokinę I. Prudnikovaitę, kompozitorius Algirdas Martinaitis  – Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinį orkestrą, o Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė – Naujų idėjų kamerinį orkestrą.

Drauge su kultūros ministru Š. Biručiu laureatus sveikino ir prizus teikė apdovanojimų steigėjo  UAB „BOD group“ direktorius Vladas Sakalauskas.

Šventė baigėsi išties auksiniais laureatų pasirodymais. Robertas Beinaris ir Kauno styginių kvartetas (K. Beinarytė-Palekauskienė, V. Žilinskienė, E. Lapinskė ir S. Bartulis) atliko B. H. Crusello Divertismentą, op. 9, C-dur obojui ir styginiams (dvi dalis). Ieva Prudnikovaitė ir ansamblis „4tango“ (F. Zakrevskis, K. Žebrauskaitė ir D. Bagurskas) – dvi X. Montsalvatge dainas. NIKO (A. Jusionytė, J. Ivanova, J. Kulikauskas, D. Dumčius, A. Galvelis ir G. Gelgotas) pagriežė ansamblio vizitine kortele tapusią Gedimino Gelgoto „Extracadenza“ iš simfonijos Nr. 1 „Extracultural“. Neišgirdome tik Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro – tuo metu jis koncertavo Viduržemio jūros regiono šalyse.

Tokia buvo devynioliktoji Lietuvos muzikų šventė. Kitais metais laukia jubiliejinis – jau dvidešimtas – „Didysis muzikų paradas“.

 

 

Prenumeruokite „Muzikos barus“!