Įspūdingas M. K. Oginskio metų renginys Vilniaus rotušėje

Seimui 2015-uosius paskelbus Mykolo Kleopo Oginskio metais, Vyriausybė patvirtino jų minėjimo planą. 2015 m. numatyta surengti festivalių, parodų ir koncertų, Rietave pastatyti M. K. Oginskio paminklą, Lietuvos ir kitų šalių archyvuose ieškoti dokumentų, susijusių su Mykolo Kleopo ir kitų kunigaikščių Oginskių veikla ir gyvenimu, sukurti interaktyvią Oginskių dokumentinio paveldo svetainę. M. K. Oginskio 250-osios gimimo metinės įtrauktos ir į UNESCO minimų sukakčių sąrašą.
1794 m. balandžio 29 d. M. K. Oginskis, Lietuvos tautinės aukščiausios tarybos narys, ugningą prakalbą Vilniaus rotušėje baigė žodžiais: „Tėvynės labui įnešu savąją dalį: turtą, darbą ir gyvenimą.“
2015 m. sausio 18 d. Vilniaus rotušėje įvyko ypatinga, jaudinanti šventė: Lietuvos muzikų sąjunga drauge su Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejumi tarsi atvėrė vartus į jubiliejinius M. K. Oginskio metus. Simboliška, kad pirmąjį M. K. Oginskio metų Lietuvoje renginį paruošė dviejų miestų, kuriuose gyveno ir veikė M. K. Oginskis, organizacijos.
Salė nesutalpino visų norinčių dalyvauti šventėje, daugelis liko už durų, tačiau nesiskirstė. Žiūrovai susirinko labai įvairūs – Seimo ir Vyriausybės nariai, Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai, Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos nariai, Žemaičių draugijos aktyvas, šauliai, birutietės, LMS nariai. Lietuvos istorijos, kultūros, meno žinovai ir gerbėjai...
Renginio pradžioje, skambant Rietavo M. K. Oginskio meno mokyklos mokinių fanfaroms, iškilmingai įnešta Oginskių giminės vėliava, sveikinimo žodžius tarė Rietavo meras Antanas Černeckis ir Vilniaus mero pavaduotojo kultūrai Gintaras Sodeika. Apie M. K. Oginskio reikšmę Lietuvos muzikai ir istorijai kalbėjo LMS prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė ir Rietavo Oginskių istorijos  muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas.
Paradoksas, tačiau kunigaikščiui, žymiam Abiejų Tautų Respublikos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės veikėjui, diplomatui, vienam iš 1794 metų sukilimo vadų, Vilniaus universiteto garbės nariui pasaulinę šlovę pelnė polonezas ,,Atsisveikinimas su Tėvyne“. Artėjant gyvenimo saulėlydžiui kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis apgailestavo: ,Jei ne tragiškas mano Tėvynės ir tautos likimas, būčiau tapęs kompozitoriumi...“ Ir štai jau daugiau kaip du šimtus metų per bekraštes įvykių erdves keliauja ir  smelkiasi į klausytojų širdis Tėvynės ilgesio melodijos...
Vilniaus Rotušėje susirinkę klausytojai turėjo galimybę ne tik pasimėgauti šiuo garsiuoju M. K. Oginskio polonezu, kurį paskambino tarptautinių konkursų diplomantė Šviesė Čepliauskaitė, bet ir pirmą kartą išgirsti jo romansus balsui ir fortepijonui. Šiuolaikiniai lenkų muzikologai teigia, kad M. K. Oginskio vokaliniai kūriniai yra aukščiausias pasiekimas iki F. Chopino. Muzikologas Viktoras Gerulaitis, išgirdęs romansus, pasakė, kad kompozitoriaus romansai jam yra atradimas, liudijantis M. K. Oginskį turėjus neeilinių muziko gabumų, tad būtent tokio talento žmogus ir galėjo sukurti genialųjį polonezą ,,Atsisveikinimas su Tėvyne“. Kompozitoriaus romansų žavesį įtaigiai atskleidė tarptautinių konkursų laureatai dainininkai Giedrė Zeicaitė ir Liudas Mikalauskas.
LRKI centro vadovė Danutė Mukienė pristatė M. K. Oginskio knygas ,,Priesakai sūnui“, ,,Atsiminimai“ (keturi tomai) ir ,,Laiškai apie  muziką“. Istorikė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė,  knygos ,,Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje“ sudarytoja ir knygos ,,M. K. Oginskis. Politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija“ autorė, papasakojo apie darbus, kurie dar laukia istorikų ir vertėjų ,,atlietuvinant“ visą Oginskio kūrybinį palikimą.
Renginyje buvo pristatyti muzikinei bendruomenei itin svarbūs M. K. Oginskio kūrybos vaisiai – jo polonezų (sudarytoja – pianistė Vaiva Purlytė) ir vokalinių kūrinių (sudarytoja – dainininkė Giedrė Zeicaitė) natų sąsiuviniai. Šie labai svarbūs darbai padaryti pasitinkant antrąjį tarptautinį jaunųjų pianistų ir vokalistų festivalį-konkursą ,,M. K. Oginskio kūrybos perlai“, kurį rengia Rietavo M. K. Oginskio meno mokykla (mokyklos direktorė ir festivalio-konkurso vadovė Rita Urniežienė). Šios mokyklos mokinė Emilija Jokubaitytė (mokyt. Ieva Skergelzienė) paskambino M. K. Oginskio polonezą.
Renginio scenarijų sukūrė, jį režisavo ir vedė aktorė Virginija Kochanskytė. Buvo skaitomos kunigaikščio laiškų, memuarų, knygų „Atsiminimai“ , ,,Laiškai apie muziką“ fragmentai, A. Mickevičiaus ir D. Naborovskio eilės. Režisūrinis sprendimas atspindėjo XVIII–XIX amžiuje madingo dvaro meno salono nuotaikas. Toks meno salonas gyvavo ir Zalesėje, išpuoselėtoje M. K. Oginskio rezidencijoje, pravažiuojančių didikų pramintoje Šiaurės Atėnais ir  paverstoje  kultūrinio gyvenimo centru: čia niekada nestigo svečių, buvo rengiamos įspūdingos ir puošnios šventės, rinkdavosi to meto kultūros, meno, literatūros elitas, daug laiko buvo skiriama muzikai, styginių kvartete pirmuoju smuiku grieždavo pats kunigaikštis, romansus dainuodavo jo žmona Marija de Neri...
Per kompozitoriaus muzikinę kūrybą, literatūrinį palikimą, jo biografijos faktus skleidėsi fantastiškai įdomi kunigaikščio gyvenimo kelionė – jo svajonės, troškimai, kovos, sunkūs išbandymai, dramatiški patyrimai, skaudi emigracijos patirtis, gyvenimo apmąstymai... Menininkai įtaigiai, emocionaliai pristatė  vieną ryškiausių Abiejų Tautų Respublikos asmenybių – kunigaikštį M. K. Oginskį.