Panevėžyje prisimintas Jonas Stasiūnas

2016 Nr. 11–12 (466–467), Jonė Fridmanaitė

Lapkričio 28 d. pilnutėlėje Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos konferencijų salėje vyko vakaras, skirtas žymiam Lietuvos baritonui Jonui Stasiūnui (1919–1987). Dukra Aušra Stasiūnaitė-Čepulkauskienė, tarptautinių konkursų laureatė, LMTA docentė, ir prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė dalinosi prisiminimais apie dainininką, pasakojo apie jo jaunystės metus Panevėžyje.

J. Stasiūnas mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, dalyvavo Meno kuopos veikloje, dainavo chore, vaidino Mykolo Karkos statomose operetėse. Mokytojo paskatintas įstojo į Kauno konservatoriją.

Susirinkusieji klausėsi J. Stasiūno įrašų, žiūrėjo nuotraukas, kuriose įamžintas Panevėžyje pokario metais koncertavęs dainininkas. Buvo parodyti kino kadrai, užfiksavę jo Margirį Vytauto Klovos operoje „Pilėnai“.

Vos per trisdešimt perkopęs Jonas Stasiūnas tapo Sovietų Sąjungos valstybinės premijos laureatu, dar už dešimtmečio – liaudies artistu, už aktyvią koncertinę veiklą, puikų dainavimą buvo apdovanotas ordinais, medaliais. Daugelį metų rengė dainininkus, jam buvo suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas.

Klausytojus žavėjosi aukštas, įspūdingo stoto, švelnių veido bruožų dainininkas, į antrąją amžiaus pusę spindėjęs vešlia sidabro aureole. Didelis gražaus balso diapazonas leido dainuoti įvairią muziką, persikūnijimo talentas – tapti karingu tėvynės gynėju ar jautriu lyriku. Poetinė dvasia reiškėsi kolegoms skirtais posmais, dainų tekstais ar jų vertimais. Mokėjo sugyventi ir gyventi mylėdamas žmones ir savo tėviškę.

Kruopščiai rašytame J. Stasiūno kūrybinės veiklos dienoraštyje atsispindi didžiulis jo darbas scenoje.

Nuo 1951 metų Jono Stasiūno pavardę vis dažniau matome Filharmonijos koncertų programose. Su kitais solistais dalyvaudavo muzikiniuose lektoriumuose, kameriniuose koncertuose, pasirodydavo kaip solistas Konrado Kavecko vadovaujamo Filharmonijos choro programose. Šaltais autobusais keliaudavo po Lietuvą, prie nesuderintų pianinų šaltose pokario salėse dainuodavo lietuvių liaudies, tuo metu populiarias Isako Dunajevskio, Vano Muradelio dainas, operų arijas. Koncertuodavo ne tik Lietuvoje, bet ir Užkaukazėje, kitose respublikose.

Gražus J. Stasiūno palikimas: per 250 įrašų radijo fonotekoje, vaizdo įrašai, plokštelės. Ir dukros veikla – ji koncertuoja ir augina jaunąją dainininkų kartą. Tą vakarą Aušra Stasiūnaitė dainavo kartu su savo studentėmis Agne Buškevičiūte ir Polina Glušniova, akompanavo tarptautinių konkursų diplomantė Nijolė Baranauskaitė. Prisiminimus žaismingai papildė ilgametis Nacionalinio operos ir baleto teatro artistas Vytautas Skripkauskas, būrys Jono Stasiūno gentainių.

Prenumeruokite „Muzikos barus“!