Ūlos Ulijonos Žebriūnaitės šventė
Spalio 26 d. Nacionalinėje filharmonijoje griežė Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos kamerinis orkestras ir altininkė Ūla Ulijona Žebriūnaitė.
Į sceną tvirtu žingsniu įžengė žavi, artistiška persona. Tarsi ištrūkusi iš mus spaudžiančios kasdienybės erdvės. Savo laikysena ir išvaizda – jaunas dabarties žmogus. Jo požiūris, vertinimai atsispindėjo didžiojo romantizmo epochos kompozitoriaus Niccoló Paganini sonatos „per la Grand Viola“ traktuotėje. Meistriškai valdydama garso paletę ji raiškiai artikuliavo Paganini nuorodas: po įžangos ėjo malonus, beveik vizualizuotas pokalbis su orkestru (recitativo a piacere), ypač išraiškingas dainingasis Andante sostenuto ir žaismingos, galantiškai atliekamos temos variacijos. Koks gražus bravūriškas žaidimas, kuriam įgyvendinti reikia meistrystės, kad nebūtų jaučiama įtampa, pastangos perteikti garso spalvingumą.
Kažkas už nugaros komentuoja: turi gerą instrumentą, tai gerai skamba. Taip, ji griežia Neapolio meistro Fratelli Sirleto 1997 metų altu. Tačiau prisiminiau Davido Oistracho frazę: Stradivarijų galima nupirkti, bet ar jis skambės? Artistas pats yra instrumentas, kurį reikia susikurti ir nuolat puoselėti. Ūla tai suprato besimokydama Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje profesoriaus Petro Radzevičiaus klasėje. Bazelyje jai dėstė prof. Hattas Beyerlis, Berlyne, H. Eislerio aukštojoje muzikos mokykloje, – prof. Tabea Zimmermann. Kai turi ką pasakyti, tai ir durys į sceną atsiveria.
Tarptautinių konkursų Čikagoje, Miunchene, Vilniuje laureatė muzikavo įvairiuose orkestruose, kuriems dirigavo daug labai žymių dirigentų: seras Simonas Rattleˊas, Kentas Nagano, Christophas Eschenbachas, Gustavo Dudamelis, Valerijus Gergijevas ir kiti. Partneriai scenoje ir įrašų studijose buvo Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“, Jurijus Bašmetas, Davidas Geringas, Heinzas Holligeris, Andrius Žlabys, Indrė Baikštytė, Petras Geniušas, trio „Kaskados“, Szymanowskio kvartetas. Puikiai įvertintos Ūlos Ulijonos solo programos ir ansambliai Zalcburgo „Mozarteume“, Milano „La Scaloje“, Vienos, Bostono, Niujorko, Seulo ir kitų pasaulio kultūros centrų salėse. „Ji griežė orkestre „Kremerata Baltica“, nė nežinau, kiek dešimčių koncertų kaip solistė grojo Mozarto Koncertinę simfoniją smuikui ir altui kartu su Gidonu Kremeriu. Supraskite teisingai: jeigu nebūsi lygiavertis, tai atsistojęs šalia Kremerio atrodysi kaip klounas. O ji garbingai atlaikė šitą konkurenciją, jie grojo kaip du dideli menininkai“, – rašė prof. Saulius Sondeckis. Su „Kremerata Baltica“ pasirodė ne tik daugybėje koncertų, bet ir įrašė daug puikiai įvertintų garso ir vaizdo plokštelių.
Ū. U. Žebriūnaitė yra nuolatinė Kronbergo (Vokietija), kitų festivalių dalyvė, styginių trio EST, „Artimus“, ansamblio „Salon Orchester“ narė, Turino nacionalinio radijo ir televizijos orkestro altų grupės koncertmeisterė. Jau perduoda patirtį studentams – nuo 2012-ųjų dėsto Talino ir Perosi (Bjela, Italija) muzikos akademijose, nuo 2015 m. – Turino G. Verdi konservatorijoje, Fosano V. Baravalle muzikos institute.
Žavus artistiškas siautulys klausytojus pamalonino ir antroje koncerto dalyje. Solistė supažindino su Italijoje gyvenančio amerikiečio trimitininko ir kompozitoriaus Davido Shorto Ūlai Ulijonai dedikuotu darbu. Jausdamas altininkės meilę didiesiems italų kino meistrams, jis sukūrė fantaziją pagal Nino Rotos muziką filmams. Vyresnės kartos žmonėms Federico Fellini, Luchino Visconti ir kitų režisierių pavardės šiandien kelia gero kino nostalgiją, o Ūlai turbūt siejasi dar ir su tėvų – operos solistės Giedrės Kaukaitės ir kino režisieriaus Arūno Žebriūno – kūrybos šėlsmu. N. Rotos melodijos buvo pagriežtos žaismingai, stilingai, teatrališkai sukurtas ir koncerto finalas.
R. Šervenikas su orkestru Luigi Boccherini Simfonija Nr. 4, op. 35, Gioacchino Rossini Sonata styginiams Nr. 3 C-dur ir Benjamino Britteno Paprastąja simfonija, op. 4, tvarkingai užpildė pauzes tarp solistės pasirodymų. Orkestras grojo be įtampos, gerai intonuodamas, darniai.
Koncerte buvo pagerbtas prof. Petras Radzevičius – Filharmonija ilgiausiai orkestre grojusiam artistui suteikė Lietuvos kamerinio orkestro garbės nario vardą. Jam buvo skirtos gėlės ir kūrybingu gyvenimu besidžiaugiančios mokinės Ūlos Ulijonos Žebriūnaitės bučiniai.