„Muzikinės akvarelės“ spalvos

2016 Nr. 5–6 (460–461), Kazys Daugėla

Kovo 10–13 d. Anykščiuose vyko V tarptautinis kamerinių ansamblių konkursas „Muzikinė akvarelė-2016“. Keturias dienas trukusiame renginyje dalyvavo jaunieji kamerinės muzikos atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos, 9-iose amžiaus ir kategorijų grupėse varžėsi 76 ansambliai, apie 250 atlikėjų, kuriuos paruošė per 100 muzikos pedagogų. Konkurso organizatoriai – Anykščių muzikos mokykla, Balio Dvariono muzikos mokykla ir asociacija muzikų centras „Muzikos idėjos“. Konkurso iniciatorius – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas obojininkas Robertas Beinaris.

 

Kovo 10 d. konkurso globėjas Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis pasveikino „Muzikinės akvarelės-2016“ dalyvius – trijų šalių muzikos bei meno mokyklų, konservatorijų ir aukštųjų muzikos mokyklų atlikėjus, pedagogus ir vertinimo komisijos narius.

Kovo 11-osios proga jauniausių konkurso dalyvių atliekama muzika skambėjo Anykščių kultūros centre vykusiame koncerte „Mūsų istorija ir ateitis“. Anykštėnai ir miesto svečiai klausėsi Anykščių muzikos mokyklos gabių vaikų ugdymo programos mokinių – tarptautinių ir šalies konkursų laureatų Rusnės Urbutytės (kanklės, mokyt. J. Novikienė), Faustinos Kiaušaitės (fortepijonas, mokyt. I. Meldaikienė), Nedo Raugalės (gitara, mokyt. L. Sutkienė). Taip pat koncertavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica Humana“ ir solistai Simona Liamo (sopranas), Algirdas Vizgirda (fleita), Robertas Beinaris (obojus), Simona Zajančauskaitė (fortepijonas). Nepriklausomybės atkūrimo dienai buvo skirta ansamblio „Musica Humana“ atliekama lietuvių liaudies muzika ir jaunųjų Lietuvos kompozitorių kūriniai.

Šio tarptautinio konkurso tikslas – sudaryti galimybes jaunimui pademonstruoti savo gabumus, pasisemti patirties, pažinti skirtingų šalių kamerinio muzikavimo tradicijas, plėsti repertuarą. Svarbiausias konkurso reikalavimas – ansamblyje turėti bent vieną pučiamąjį instrumentą, Programa pasirenkama laisvai, bet pageidautina, kad skambėtų vienas klasikinio stiliaus kūrinys.

Atlikimas buvo vertinamas pagal keturis kriterijus – ansambliškumą; muzikalumą ir artistiškumą; atlikimo techniką, intonaciją, meistriškumą; kūrinio interpretaciją ir programos pasirinkimą. Tarptautinei konkurso vertinimo komisijai vadovavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio „Muzika humana“ meno vadovas ir dirigentas Algirdas Vizgirda.

Kovo 12 d. konkursas vyko Anykščių muzikos mokykloje ir Kultūros centre. A ir B kategorijų nugalėtojai buvo apdovanoti diplomais ir specialiais prizais. Pirma vieta pripažinta dešimčiai, antra ir trečia – keturiasdešimčiai įvairaus amžiaus grupių ir kategorijų kamerinių ansamblių. Nė vienas dalyvis neliko be apdovanojimų: visi gavo rėmėjų išleistus spalvingus ir informatyvius bukletus bei suvenyrus su konkurso simbolika.

Sekmadienį vykusiame finale dėl Grand prix galėjo varžytis tik tie atlikėjai, kurie išvakarėse buvo laimėję pirmąsias vietas A ir B kategorijose. A kategorijoje geriausiai buvo įvertintas ir 300 eurų premija apdovanotas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos trio: Agnė Ivanauskaitė (obojus), Peytonas Hallas Magalhaesas (violončelė) ir Ugnė Kaušiūtė (fortepijonas) (mokytojai Rimas Gerasimovas ir Indrė Baikštytė). B kategorijoje Grand prix ir 200 eurų laimėjo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos medinių pučiamųjų instrumentų kvintetas „Penki vėjai“: Augustė Janatjeva (fleita), Kristupas Kačionas (obojus), Gabrielius Bagdonas (klarnetas), Gediminas Pažėra (valtorna), Tomas Rubinas (fagotas) (mokytojai Robertas Beinaris ir Darius Stoskeliūnas).

Kovo 13 dienos popietę buvo surengtas laureatų koncertas. „Muzikinės akvarelės“ pirmųjų vietų laimėtojai šių metų rugsėjo 16 d. koncertuos XIV tarptautiniame festivalyje „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, ten bus pristatyta ir jų kompaktinė plokštelė, kurioje įrašytas kovo 13 d. koncertas.

Tarptautinis kamerinių ansamblių konkursas „Muzikinė akvarelė“ nuo pat 2008 metų užtikrintai tvirtina savo pozicijas – ir siekdamas aukšto muzikavimo lygio, ir atlikdamas edukacinę misiją, ir būdamas ryškus ženklas Anykščių krašto kultūros panoramoje.

Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Algirdas Vizgirda, dalyvavęs visų penkių konkursų žiuri darbe, sakė, kad jį nudžiugino dalyvių skaičius ir bendras aukštas renginio lygis. Profesoriaus nuomone, daugelis muzikos mokyklų vadovų ir pedagogų pradėjo rimčiau žiūrėti į šį konkursą, nors teko išgirsti ir keletą blankių pasirodymų, kai grojama statiškai, pagal pedagogo nustatytas griežtas taisykles. Tokiu atveju dažniausiai trūksta svarbiausio dalyko – dvasingumo, nuobodu tiek klausytojams, tiek patiems atlikėjams.

„Konkursas Anykščiuose žavus tuo, kad matai jaunuolius, pradedančius jausti muzikavimo džiaugsmą, – teigė A. Vizgirda. – Tai labai priklauso nuo motyvacijos, nuo to, kaip jų mokytojai geba „sukabinti“ visus skirtingo tembro instrumentus. Man gerą įspūdį paliko kameriniai ansambliai iš Lenkijos, matyti gera mokykla: minkštas, gražus, kultūringas garsas, švari intonacija, laisvas frazavimas ir muzikavimas. Ypač išsiskyrė klarnetų kvartetas iš Katovicų Karolio Szymanowskio muzikos akademijos (dėstytojas Arkadiuszas Adamskis). Mūsų kaimynai latviai išsiskyrė puikiais saksofonininkų ansambliais, Rygos Jāzepo Mediņio vidurinės muzikos mokyklos moksleivių saksofonų duetas (Paulina Pitenko ir Aigaras Raumanis, mokytojas Oskaras Petrauskis) IV grupės A kategorijoje laimėjo pirmąją vietą.

Pastebėjau tokių talentingų jaunuolių, kurie, dar nebaigę muzikos mokyklos, jau galėtų stoti į aukštąją muzikos mokyklą. Mūsų jaunimas nepaprastai talentingas, labai gerai, kad toks konkursas yra puiki proga save išreikšti. Muzikinę karjerą pasirinkusiam jaunimui tai puiki galimybė išbandyti savo jėgas, suvokti profesinio pasirengimo lygį.“

Viena iš konkurso organizatorių, Anykščių muzikos mokyklos direktorė Kristina Vičinienė pabrėžė profesionalų ir korektišką vertinimo komisijos darbą, jaunųjų atlikėjų kūrybinę ir interpretacinę drąsą. Ji džiaugėsi, kad konkursas jau tampa tradiciniu, įsitvirtino Anykščiuose. Lietuvoje tai vienintelis konkursas, grandiozinis renginys, kuriame kelias dienas skamba muzikos mokyklų, gimnazijų, konservatorijų moksleivių bei mokslo aukštumų siekiančių studentų atliekama kamerinė muzika. „Šis konkursas, – sakė direktorė, – užmezga vis naujus bei stiprina jau esančius ryšius tarp muzikos mokyklų. Toks bendradarbiavimas suteikia galimybę dalintis patirtimi, įgyvendinti įvairius projektus, kaskart sulaukti svečių Anykščių muzikos mokykloje ir būti laukiamiems kitose Lietuvos ir kaimyninių šalių muzikos mokyklose. Tenka apgailestauti, kad muzika lyg ir susikoncentravusi tik dideliuose miestuose. Didžiausia mūsų svajonė, kad ta aukšto lygio kultūra pasklistų po visą Lietuvą, kad atsirastų daugiau jos mylėtojų ir puoselėtojų. Kultūringų, išsilavinusių entuziastų turėtų būti visur. Vienas tokių yra Robertas Beinaris, energingas kaip vulkanas, kupinas naujų idėjų.

Labai džiaugiuosi savo puikios komandos darbu. Nėra sunku imtis organizacinės naštos, kai nereikia prašyti pagalbos, kai visi dirba tarsi darni šeima – ir mokytojai, ir mokiniai, ir tėvai, ir klausytojai, ir rėmėjai, ir globėjai. Mūsų visų tikslas – jaunųjų talentų ugdymas, tarptautinių kultūrinių ryšių plėtojimas, Lietuvos vardo garsinimas.“

 

Po konkurso pakalbinau ir pagrindinį muzikinio renginio organizatorių, jo sielą Robertą Beinarį.

 

– Kaip kilo mintis surengti tarptautinį kamerinių ansamblių konkursą „Muzikinė akvarelė“?

– Konkurso idėja kilo organizuojant Tarptautinį obojininkų čempionatą, kurio vienas iš turų buvo skirtas kameriniams ansambliams. Norėta, kad obojininkas muzikuotų kartu su kitais instrumentininkais. Po pirmojo konkurso pastebėjau didelį poreikį puoselėti pūtikų ansamblinį meną, taip atsirado reikalavimas į ansamblį įtraukti bent vieną pūtiką. Taip obojininkų čempionato antrasis turas išaugo į didelį kamerinių ansamblių konkursą.

– Ar Jūs pasirinkote Anykščius, o gal Anykščiai pasirinko Jus?

– Pirmasis konkursas vyko Panevėžyje. Planavome, kad kiekvienais metais konkursas vyks kitame mieste, siekiant dalyviams plačiau pristatyti Lietuvą. Bet kai paskambinau į Anykščių muzikos mokyklą ir telefoną pakėlė direktorė Kristina Vičinienė, galima sakyti, iš karto supratau, kad konkursas rado savo nuolatinius namus. Bendradarbiauti su profesionalu labai lengva ir malonu.

– Kaip pavyksta sukviesti tiek daug dalyvių?

– Pagrindinis laimėjimas, kad šis konkursas tapo visų švente. O į šventę visada nori atvykti daug svečių. Dalyviai, jausdami gerą muzikinę ir dvasinę aurą, visas jėgas sutelkia į gražų ansamblinį muzikavimą ir sukuria magišką trauką. Malonu, kad šių metų konkurse mokyklos salė beveik visada būdavo pilna klausytojų. Tai dar vienas įrodymas, kad ne tik svečiams, bet ir miesto bendruomenei šis renginys labai svarbus.

– Gal prisimintumėte įsimintiniausius renginio momentus?

– Manau, visas renginys yra įsimintinas. Ansamblių daug, visi laukia rezultatų, komisija dirba kaip šveicariškas laikrodis. Po renginio supranti, kokia puiki visa komanda, kiekvienas dirba savo darbą iš širdies. Labai nuoširdūs ir darbštūs yra Anykščių muzikos mokyklos ir kultūros centro darbuotojai.

Ypatinga buvo antroji konkurso diena, kai šventėme vieną svarbiausių mūsų šalies švenčių – kovo 11-ąją. Šventinį koncertą pradėjo patys jauniausi konkurso dalyviai, dešimtmečių muzikavimas suvirpino visų mūsų širdis. Puikiai pasirodė Anykščių muzikos mokyklos moksleiviai ir mokytojai, taip pat LMTA obojininkė Monika Boreikaitė, Simona Zajančauskaitė. Koncertą vainikavo ansamblio „Musica humana“ ir solistės Simonos Liamo pasirodymas.

Ir pirmoji konkurso diena buvo išskirtinė: atvykusi LRT kūrybinė grupė surengė tiesioginį reportažą laidai „Laba diena, Lietuva“ iš pagrindinės konkurso vietos – Anykščių muzikos mokyklos salės. Tai dar vienas svarbus konkurso įvertinimas ir svarbus dalykas sklaidos prasme.

Pabrėžčiau ir gražų bendradarbiavimą su Anykščių rajono savivaldybe, ji konkursui skyrė daug dėmesio, kvietė į renginį svečius iš užsienio, kurie tomis dienomis lankėsi Anykščiuose. Konkurso globėju mielai sutiko tapti meras Kęstutis Tubis.

Trečioji konkurso diena išsiskyrė dalyvių gausa, Anykščių muzikos mokykloje ir Kultūros centre muzikavo per 50 ansamblių, dirbo dvi tarptautinės vertinimo komisijos.

Paskutinę konkurso dieną įvyko įsimintinas pirmųjų vietų laureatų koncertas.

Visi „Muziknės akvarelės“ laureatai senovinėje etnografinėje sodyboje kartu kepė duoną, po kepalėlį galėjo parsivežti namo. Tai dar viena graži „ansambliška“ konkurso tradicija.

– Kaip konkursui pasirenkami kameriniai kūriniai? Koks repertuaras šiuo metu populiarus tarp jaunųjų atlikėjų, ar jis pakankamas?

– Šiais metais ansamblių sudėtis – nuo dueto iki septeto, anksčiau yra buvę ir didesnių kolektyvų. Pagal konkurso reikalavimus ansambliai gali rinktis repertuarą, aprėpiantį epochų, stilių ir žanrų įvairovę. Programos parinkimą lemia pedagogo įžvalgumas, nes kiekvienas ansamblis turi atsiskleisti savo išskirtinumą.

Išklausius 76 ansamblius galima pasakyti, kad skambėjo pati geriausia klasikinė ir šiuolaikinė muzika. Šiandien repertuaro problemų yra mažiau, gal kiek trūksta lietuviškos muzikos vaikų grupėms.

– Kokie kameriniai ansambliai populiariausi?

– Šių metų konkurse išskirčiau pučiamųjų kvintetų gausą. Kaip visada populiarūs duetai, juos gal ir sudaryti paprasčiau. Spalviniu išskirtinumu žavi netradicinės sudėties ansambliai, šiemet jų buvo išties įdomių.

– Ką manote apie kamerinės muzikos situaciją Lietuvoje? Ar jaunieji atlikėjai ir jų mokytojai yra motyvuoti?

– Kamerinės muzikos situacija Lietuvoje pakankamai gera, manau, ši muzika dabar išgyvena net tam tikrą pakilimą. Vis daugiau jaunimo buriasi į įvairius ansamblius ir stengiasi užkariauti publikos simpatijas. Muzikams, mylintiems savo profesiją, motyvacijos niekada netrūko ir netrūks. Mene visada svarbu judėjimas, virsmas. Muzika jai atsidavusiam atlikėjui yra gyvenimas, oras ir maistas.

– Kas lemia kamerinio ansamblio sėkmę?

– Svarbiausia – visų susikalbėjimas muzikos kalba. Dėl viso kita galima susitarti. Aišku, nekalbant apie tai, kad kiekvienas ansamblio narys turi puikiai valdyti savo instrumentą.

– Ką patartumėte jauniesiems atlikėjams?

– Kuo drąsiau burtis į ansamblius ir užkariauti publiką.

– Kokios mintys sukasi galvoje apie ateitį?

– Jeigu visi dažniau būsime ansamblyje, nesvarbu, kokioje srityje, pasaulis bus tik gražesnis. Tad junkimės ir kurkime drauge, dalinkimės muzika ir gėriu vieni su kitais, nes tai yra pats nuostabiausias jausmas.

– Ačiū už pokalbį.