Lietuvoje koncertavo prestižinio dirigentų konkurso laureatas Tung-Chiehas Chuangas

2017 Nr. 3–4 (470–471), Ieva Kašėtienė

Kovo 18 d. Nacionalinės filharmonijos scenoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru muzikavo 2015 m. N. Malko konkurso Kopenhagoje nugalėtojas dirigentas Tung-Chiehas Chuangas ir lietuvių klarnetininkas Rimvydas Savickas. Koncerte skambėjo nuotaikinga vokiečių kompozitoriaus Carlo Marios von Weberio operos „Laisvasis šaulys“ uvertiūra, Antrasis koncertas klarnetui ir orkestrui bei rafinuotos prancūzų autoriaus Mauriceˊo Ravelio partitūros – siuita „Kupereno kapas“ ir antroji siuita iš baleto „Dafnis ir Chloja“.

 

Lietuvos nacionalinė filharmonija dalyvauja tarptautiniame projekte „N. Malko konkurso Kopenhagoje laureatai – su Europos orkestrais“, pagal jį Europos šalių klausytojams pristatomi prestižinio dirigentų konkurso nugalėtojai. Nuo 1965-ųjų kas treji metai vykstantis konkursas pavadintas legendinio rusų batutos meistro Nikolajaus Malko, 25 metus vadovavusio Danijos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (1930–1955), vardu. Tai bene didžiausios ir svarbiausios pasaulyje simfoninės muzikos dirigentų varžybos. 2015 m. konkurse iš 316 dalyvių tik dvidešimt keturiems pasisekė iškopti į finalinį etapą. Vienas iš laimingųjų buvo Vilniuje koncertavęs Tung-Chiehas Chuangas, jis ir laimėjo konkursą.

Šiuo metu Berlyne gyvenantis 32 metų dirigentas iš Taivano į save dėmesį atkreipė dar 2013-aisiais, pelnydamas II premiją G. Mahlerio konkurse, o netrukus II premiją ir klausytojų prizą G. Solti konkurse. Jis yra ir Jaunųjų dirigentų konkurso Bukarešte laureatas. Iki pasirodymo prestižiniame N. Malko konkurse Tung-Chiehas Chuangas jau buvo dirigavęs Bambergo, Berlyno filharmonijos, Taivano nacionaliniam, Taipėjaus simfoniniam orkestrams, 2012 m. jis inicijavo pirmą muzikos istorijoje žaibiško sambūrio orkestro koncerte (flashmob) transliaciją iš Taivano.

Laureato vardą N. Malko konkurse pelniusiam Tung-Chiehui Chuangui suteikta galimybė trejus metus stažuotis pas konkurso žiuri narį, pasaulinio garso maestro Sakari Oramo. Nugalėtojas taip pat laimėjo solidų piniginį prizą – 20 tūkstančių eurų bei dar įspūdingesnį kontraktą, leidžiantį koncertuoti net su 27 Europos simfoniniais kolektyvais, tarp kurių Stokholmo, Oslo, Miuncheno filharmonijų, Danijos nacionalinis ir kiti žymūs orkestrai.

Prieš koncertą su jaunuoju dirigentu draugiškai pasikalbėjome apie krepšinį, apie dirigavimą – menas tai ar amatas? Žinoma, mus domino ir svečio žinios apie Lietuvą bei kas pasikeitė jo gyvenime po Nikolajaus Malko konkurso.

 

Tung-Chiehui Chuangas: Žinau, kad turite puikią krepšinio komandą. Taivane mes irgi žaidžiame krepšinį. Mano sūnus yra didelis krepšinio fanas, drauge žiūrime NBA varžybas. Apie Lietuvą anksčiau beveik nieko nežinojau, bet dabar jau žinau – Lietuva yra Europos centre! Ir krepšinio šalis – žaidžiate olimpinėse žaidynėse... Smagu šį tą sužinoti apie šalį, kurioje koncertuoji.

Weberio Koncertas klarnetui ir orkestrui Nr. 2 – nuostabus kūrinys. Mane tiesiog pakerėjo Jūsų solistas Rimvydas Savickas. Ilgai svarsčiau, kas geriausiai tiktų šalia tokio puikaus numerio. Pasirinkau uvertiūrą, kuri tokia pat dramatiška kaip ir koncertas klarnetui. Weberis parašė išplėtotą klarnetų partiją – jis juk tiesiog garbino klarnetą. O antrajai daliai pasirinkau savo mėgstamiausią kompozitorių Ravelį. O jau tarp jo partitūrų nepranokstamas baletas „Dafnis ir Chloja“ – tai išties mano muzika.

Man dirigavimas – pirmiausia amatas. Technika, teorija – studijuoju ir muziką, ir savo santykį su kūriniais, kompozitorių gyvenimus ir pasaulėjautą. Ir tik gerokai vėliau, kai muzika tampa mano dalimi, prasideda kūryba, interpretacija – visiškai kitas lygis. Žinoma, dirigento interpretacija priklauso ir nuo orkestro lygio. Džiaugiuosi Vilniuje radęs labai aktyvų, kūrybingą virtuozų orkestrą, gebantį išgauti puikų garsą. Regis, mums pavyksta išgauti griežtai santūrų, realistinį, vokišką garsą pirmoje dalyje ir visiškai kitokį, rafinuotą prancūzišką, antrojoje dalyje. Tikiuosi, publika pajus tai, apie ką kalbu. Smagu dirbti su tokiu kolektyvu! Manau, kad tarp mūsų yra geras ryšys, „chemija“.

Po laimėtų konkursų prasidėjo tikrieji iššūkiai – nepaprastai daug koncertų, gausybė puikių kūrinių. Stengiuosi išsaugoti nuolatinį mėgavimąsi nuostabia muzika, labiausiai bijau, kad pasirengimas koncertams netaptų kasdiene rutina. Kaip jaunas dirigentas, turiu mokytis partitūras, mokytis kalbėtis su orkestru, bet kartu stengiuosi pažinti ir save, savo pojūčius, kaitą. Tiesiog fiziškai jaučiu, kaip įgytą dirigavimo amatą keičia mano mąstymo branda, noras kalbėti muzika, improvizuoti emocijas. Dabartinis mano gyvenimas, prasidėjęs po laimėto konkurso, man labai patinka. Esu tiesiog laimingas.

 

Koncerte Vilniuje su Chuango diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru C. M. von Weberio Antrąjį koncertą klarnetui ir orkestrui atliko talentingas jaunosios kartos lietuvių klarnetininkas Rimvydas Savickas.

R. Savicko šeimoje muzikų nebuvo, tačiau tėvai sūnų į Skuodo meno mokyklą nuvedė vos sulaukusį aštuonerių. Pirmasis klarneto mokytojas buvo Bronislovas Anužis, jam Rimvydas iki šiol dėkingas už didžiulį smalsumą muzikai ir gerus grojimo pagrindus, o ypač už meilę klarneto tembrui. Taip pat supratimą, kad pasiekti rezultatą galima tik per darbą. Paklaustas, ar šeima turėjo įtakos jo pasiekimams, Rimvydas atsakė: „Tėvai niekada neliepė ir neragino daug groti. Galbūt dėl to jaučiausi laisvas ir galintis groti tada, kai pačiam norisi. Tačiau aplinkinių taip buvau siejamas su klarnetu, kad vėliau ir pats patikėjau, jog klarnetas – mano instrumentas. Būdamas dvylikos jau nė neabejojau savo ateitimi – apsisprendimą įtvirtino ir laimėtas laureato vardas Respublikiniame J. Pakalnio pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų jaunųjų atlikėjų konkurse.“

Po Juozo Pakalnio konkurso Rimvydas buvo pakviestas į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Vadovaujamas profesoriaus Algirdo Budrio tapo konkursų laureatu Suomijoje, Ukrainoje ir Latvijoje. Įgijo bakalauro laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. A. Budrio klasėje), pusmetį tobulinosi Danijos karališkojoje muzikos akademijoje pas prof. Jørgeną Jenseną. 2011–2014 m. R. Savickas siekė magistro laipsnio Kalifornijos valstijos Fulertono universitete Los Andžele, ten studijavo pas tarptautinio garso klarnetininką Håkaną Rosengreną. Tuo metu dalyvaudamas tarptautiniame Imos Hogg konkurse Haustone pateko tarp dešimties geriausių solistų iš 138, grojusių įvairiais instrumentais.

Mokyklos ir studijų laikotarpiu pradėjo koncertuoti kaip solistas – su Valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“, Kauno simfoniniu orkestru, Jaunimo simfoniniu orkestru „Steiermark/Litauen“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru, taip pat griežė Kauno simfoninio orkestro ir du sezonus Baltijos jaunimo simfoninio orkestro sudėtyje, vedė meistriškumo pamokas Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. Studijuodamas JAV grojo solo su universiteto simfoniniu orkestru, Teksaso festivalio orkestre.

Grįžęs iš JAV Rimvydas Savickas pradėjo dirbti M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tęsė koncertinę veiklą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šių metų kovo 30 –31 d. vedė meistriškumo pamokas ir grojo rečitalį Danijos karališkojoje muzikos akademijoje Kopenhagoje, balandžio 18–21 dienomis Rygoje dirbo su Baltijos šalių jaunimo simfoninio orkestro medinių pučiamųjų grupe bei vedė klarneto meistriškumo pamokas Latvijos Jāzepo Vītolo muzikos akademijoje.

Išklausęs dviejų talentingų muzikų – klarnetininko ir dirigento – interpretuotą Weberio Antrąjį koncertą klarnetui ir orkestrui Es-dur, op. 74, profesorius Algirdas Budrys solistą įvertino labai gerai: „Grojo profesionaliai, gerai intonavo, laisvai, savaip, bet viskas logiška“. Patenkintas koncertu buvo ir ilgametis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas profesorius Juozas Domarkas, jis sakė, kad Lietuvos klarneto mokykla yra labai aukšto lygio, o Rimvydas Savickas – puikus jaunosios kartos muzikas, puikiai įvaldęs klarneto techniką, labai profesionalus, lankstus, ritmiškai pagavus.

Rimvydas neslėpė, kad šiam koncertui ruošėsi ilgai – nuo lapkričio. Labai daug dirbo, stengėsi kuo geriau pažinti kontekstą, kuriame Weberio kūrinys atsirado, skaitė apie laikmetį, kompozitorių, to meto įvykius, klausėsi įvairių klasicizmo ir romantizmo epochos kūrinių, Weberio muzikos įrašų. Grodamas stengėsi rasti stilistiškai tinkamą klarneto tembrą ir atskleisti emocinį kūrinio reljefą.

„Muzika nėra vien teorinis garsų darinys, – sakė Rimvydas Savickas. – Ji atspindi emociją ir tai, kas jos kūrimo metu buvo aktualu. Ruošiant koncertą su orkestru, labai svarbu pajausti akompanimentą. Žinojau, kad su orkestru repeticijų bus mažai, tad labai džiaugiausi, kai pianistė Lina Šatkutė sutiko man padėti ruoštis. Grojant su orkestru vos per kelis susitikimus reikia priprasti prie naujo skambesio, sklindančio iš kitos erdvės, pajusti orkestro muzikavimą, dirigento interpretaciją. Savaitę prieš koncertą ir koncerte man atrodė, tarsi gyvenčiau svajonę. Jaučiausi gerai ir buvau nepaprastai laimingas.“

Tą vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje gausiai susirinkusi publika galėjo pakartoti R. Savicko žodžius – tai buvo išties išskirtinis koncertas, trykštantis jaunatvišku maksimalizmu, talentu ir profesionalumu.

C. M. Weberis ir M. Ravelis – vokiškai racionalus ir prancūziškai rafinuotas LNSO muzikavimas leido skleistis muzikos dvasiai. Ypač puikiai skambėjo Vilniaus publikai gerai pažįstama ir mėgstama siuita iš baleto „Dafnis ir Chloja“. Orkestras lanksčiai reagavo į dirigento mostus ir pasiekė tikrą emocinę kulminaciją. Publika ilgomis ovacijomis nuoširdžiai dėkojo atlikėjams.

 

Prenumeruokite „Muzikos barus“!