„Šimtmečio muzika“ Lietuvos šimtmečio belaukiant

2017 Nr. 7–8 (474–475), Audronė Jasinevičiūtė-Ivanauskienė

Ateinančių metų rudenį Vilniuje vyks III tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis-konkursas „Šimtmečio muzika“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Pasirengimas jam vyksta jau ketverius metus, nuo tada, kai šio projekto steigėjos ir organizatorės, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos koncertmeisterės ekspertės ir mokytojos metodininkės Alos Bendoraitienės pastangomis 2014 metų rudenį Vilniuje pirmajame festivalyje-konkurse susitiko dvi labai skirtingos kultūros – Lietuvos ir Centrinės Amerikos šalies Kosta Rikos. Tada buvo nutarta festivalį-konkursą „Šimtmečio muzika“ rengti kas dvejus metus pakaitomis tai Lietuvoje, tai Kosta Rikoje. Renginio esmė – muzikos kūrėjų ir jaunųjų atlikėjų kultūriniai mainai bei meistriškumo pamokos. „Spalvos, garsai, skoniai, kvapai, mentalitetas labai skirtingi, bet išnyksta bet kokie barjerai, kai kalbama universalia garsų kalba“, – sako A. Bendoraitienė.

Šis festivalis-konkursas iš kitų išsiskiria originalia koncepcija: čia skamba tik XX–XXI amžių muzika, kartu ir specialiai parašyti lietuvių bei kostarikiečių kompozitorių kūriniai, čia savo jėgas įvairiose amžiaus grupėse išbando jaunieji pianistai, o festivalis skirtas įvairiems kameriniams ansambliams.

Projektu stengiamasi pabrėžti šalių etninį savitumą, išreiškiamą šiuolaikine muzikine kalba. Tai puiki tarptautinio bendradarbiavimo ir muzikinio ugdymo mokykla, kuri stipriai motyvuoja jaunuosius talentus, verčia pasitempti, leidžia parodyti save ir pasimokyti iš kitų. Visa tai svarbu ir dėlto, kad vaikų, pasiryžusių savo gyvenimą paskirti scenos menui, vis mažėja.

Pati festivalio-konkurso „Šimtmečio muzika“ idėja A. Bendoraitienei kilo bendradarbiaujant su Kosta Rikos aukštųjų menų instituto (Instituto Superior de Artes, toliau – ISA) vadovu profesoriumi Aleksandru Skliutovskiu. „Iš A. Skliutovskio ir jo šeimos, kurioje visi pianistai, galima labai daug ko pasimokyti, o ypač darbingos jaukios atmosferos pačioje mokymo įstaigoje. Ten galvojama apie galutinį rezultatą – pianistines aukštumas. Ugdomi atlikėjai, kuriais rūpinasi ne vienas, o iškart keli pianistai pedagogai. Jie stengiasi natūraliai skiepyti meilę muzikai, skatinti motyvaciją, ten nėra jokios konfrontacijos ar konfliktinės atmosferos“, – pasakoja A. Bendoraitienė.

Profesoriaus A. Skliutovskio metodika susižavėjo ir ilgametė M. K. Čiurlionio menų mokyklos fortepijono skyriaus vadovė mokytoja metodininkė J. T. Karosaitė. Ji praėjusių metų lapkričio 21–27 dienomis kartu su grupe specialistų ir penkiais mokiniais lankėsi II festivalyje-konkurse „Šimtmečio muzika“, vykusiame Kosta Rikos sostinėje San Chosė.

J. T. Karosaitei labai didelį įspūdį paliko patys mažiausi kostarikiečiai, nenustygstantys, trykštantys temperamentu, guviai ir labai tiksliai muzikuojantys ansamblyje. Fortepijono meno jie pradedami mokyti nuo trejų–ketverių metų. Mokytoją nustebino, kad tokie mažučiai vaikai jau taip techniškai sugeba atkartoti sudėtingas ritmines formules. Vėlyvesniuose mokymo etapuose jie orientuojami į ciklines formas – R. Schumanno „Vaikų albumą“, C. Debussy „Vaikų kampelį“ ir pan. Ar yra tokių gabių vaikų Lietuvoje? Pasitaiko. Mokytoja prisiminė 12 metų pas ją pamokas lankiusią, o dabar Niujorke gyvenančią talentingą pianistę Eveliną Puzaitę. Viskas priklauso nuo šeimos, būtinas jos palaikymas. Kosta Rikoje įprasta, kad visa šeima gyvena vaiko ateitimi.

A. Bendoraitienė, Kosta Rikoje vesdama meistriškumo kursus, atkreipė dėmesį, kad visi jaunieji pianistai labai paklusnūs – jie neatsikalbinėdami dirbs kelias valandas, kad kuo greičiau tekstą išmoktų atmintinai. Šiuolaikinė muzika lavina atmintį, dėl to jiems nėra sunku pasiruošti konkursui. „Norėčiau, kad ir pas mus atmosfera būtų pozityvesnė“, – sako A. Bendoraitienė.

Šiuolaikinės muzikos konkurse „Šimtmečio muzika“ dalyvauja įvairaus amžiaus jaunieji pianistai, suskirstyti į keturias grupes. Kiekvienos grupės dalyviams reikia parengti atitinkamai 10, 15, 20 ir 25 minučių trukmės programą, kurią sudaro vienas iš keturių lietuvių ir Kosta Rikos kompozitorių kūrinių pasirinktinai bei kita šiuolaikinė muzika. J. T. Karosaitės nuomone, XX–XXI a. muziką suprasti ir išmokti kur kas sunkiau nei kokį klasikinį kūrinį, tačiau atsiveria didesnės interpretacijos galimybės, galima pasitelkti daugiau fantazijos.

„Šimtmečio muzika“ – ir kompozitorių varžytuvės. Praėjusių metų konkursui buvo pateikti aštuoni lietuvių ir kostarikiečių autorių kūriniai. Anot J. T. Karosaitės, buvo sunku išsirinkti kostarikiečių kūrinius, nes tai visai nepažįstama muzika. Pasirinkta viena ramesnė noktiurno pobūdžio pjesė, nors ją išmokti buvo nelengva, nes muzika atonali. Temperamentingas Mario Alfaguellio kūrinys su audringa kulminacija „Terra motto“ (žemės drebėjimas) Guodai Valackaitei padėjo pelnyti specialųjį prizą.

  1. pasirenkamųjų lietuvių autorių kūrinių dominavo Vidmanto Bartulio „Auksinių debesų lietus“. Ir kiti šio kompozitoriaus kūriniai – „Ūkanos“, „Devyni rudens akimirksniai“ Kosta Rikoje iki šiol turi didelį pasisekimą. Ypač populiarus buvo A. Remesos kūrinys „Stigmos“, konkurse jis skambėjo dažniausiai, buvo net 12 skirtingų interpretacijų. Dalyviai mielai rinkosi kompozitorių A. Malcio, A. Remesos, J. Andrejevo, V. Barkausko, R. Šerkšnytės, M. Alfaguellio, M. Camacho, P. Molinos, J. Alvarado kūrinius. Per atidarymą labai gražiai buvo pagerbtas prof. J. Andrejevas – „Šimtmečio muzikos“ ekspertas, kūrinių autorius, komisijos narys. Deja, dėl sunkios ligos jis negalėjo atvykti ir netrukus mirė.

„Šimtmečio muzikos“ konkursas vyko Kosta Rikos nacionalinio universiteto patalpose, didžiuliame pastatų komplekse su atogrąžų sodais, atidarymo koncertas – pilnutėlėje Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Per savaitę visi atlikėjai turėjo po du pasirodymus, o laureatai – po tris: festivalyje, konkurse ir baigiamajame koncerte.

  1. grupėje pirmoji premija atiteko Domui Gintautui iš Panevėžio muzikos mokyklos (mokytoja ekspertė G. Beleckienė), antrąją premiją laimėjo Vakarė Stankevičiūtė (mokytojas ekspertas D. Račys, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), B grupėje antrąja premija apdovanota Guoda Valackaitė (mokytoja ekspertė J. T. Karosaitė, M. K. Čiurlionio menų mokykla). C grupėje pagrindinis prizas atiteko Skirmantei Kirkliauskaitei (mokytoja ekspertė J. T. Karosaitė, M. K. Čiurlionio menų mokykla). Absoliučiu festivalio-konkurso prizininku ir Grand Prix laimėtoju tapo Jose Eleazaras Membreno Paredesas. Dovanų jis gavo elektroninį pianiną „Yamaha P115“ ir kvietimą groti ateinančių metų atidarymo koncerte. Didžiausią nuostabą sukėlė tai, kad šis talentingas jaunuolis konkursui pasirengė namuose neturėdamas savo instrumento.

Ypač įsimintinas buvo festivalio-konkurso „Šimtmečio muzika“ pradžios koncertas, kuriame skambėjo kostarikiečių atliekama S. Vainiūno muzika (dirigentas M. Staškus). Čia pasirodė praėjusių metų Grand Prix laimėtojas Lietuvos pianistas Robertas Lazinskis ir Chose Pablo Kasade – pianistas ir pagrindinis šio konkurso organizatorius.

Beveik šeši su puse tūkstančio kilometrų skiria Vilnių nuo San Chosė, 12-os valandų kelionė per Atlantą. „Nuostabi šalis, žmonės šilti, pozityviai nusiteikę. Kai bendrauji su studentais, jie mąsto – čia man taip ar kitaip reikėjo padaryti, kai klausosi kolegos grojimo, džiaugiasi tuo, kas jam pavyko. Ar čia tautos, ar čia pedagogikos bruožas?“ – svarsto J. T. Karosaitė.

Kitų metų rudenį Vilniuje skambės III tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio-konkurso „Šimtmečio muzika“ akordai. Šių metų pavasarį Lietuvos Respublikos Seime buvo ratifikuotas susitarimas, kuriuo steigiama Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos asociacija, skatinsianti aktyvesnį politinį ir ekonominį Europos Sąjungos valstybių bendradarbiavimą su to regiono šalimis, tarp jų ir su Kosta Rika. Taigi kuriamas palankus kontekstas projekto „Šimtmečio muzika“ tęstinumui, jo ilgalaikei perspektyvai.

Prenumeruokite „Muzikos barus“!