Kintai. Ieškant menininkų rezidencijos veiklos esmės

Nuolat keiksnodami Lietuvos kultūros tarybą dėl dažno neprofesionalaus finansuoti teikiamų projektų vertinimo, prioritetų įžvalgų stokos, pastebime ir vieną gerą tendenciją – mėginimą ir Lietuvoje veikliems žmonėms padėti plėtoti pasaulyje seniai žinomą menininkų rezidencijų praktiką. Pabuvusi drauge su Pamaryje, Kintuose, veikusios rezidencijos dalyviais, bandžiau suvokti tokios veiklos esmę ir reikšmę.

Kintų muzikos festivalio įkūrėjos ir direktorės Audros Juodeškienės bei Briuselio ir Mastrichto konservatorijų profesoriaus Vykinto Baltako organizuotos Kintų užsienio menininkų rezidencijos tema – „Gamtos refleksija muzikoje atvaizduojant žemyninį Kuršių marių krantą ir Kintus –migruojantys paukščiai“. „Norime, kad Kintai taptų nuolatine Lietuvos ir pasaulio menininkų rezidencija, todėl šiemet praplėtėme tarptautinio Kintų muzikos festivalio programą kūrybinėmis dirbtuvėmis. Tikimės, kad kartą čia apsilankę muzikai vėliau jau patys ieškos galimybių patekti į Kintus, šis kraštas bus pastebimas tarptautinėje erdvėje. Pamarys čia koncertavusiems pasaulio menininkams jau atvėrė Lietuvą, tad ir kompozitoriams jis turėtų suteikti impulsų kūrybai“, – sakė A. Juodeškienė.

Liepos 17 d. Kintų kultūros centre rinkosi kompozitoriai iš Graikijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Lietuvos. V. Baltakas džiaugėsi, kad atvyko įdomių, labai skirtingų kūrėjų: kompoziciją studijuojantis vyresnio amžiaus muzikas Willi Aretsas (Nyderlandai), magistro studijas baigęs Benas Lunnas (Didžioji Britanija), Giannis Montesantos ir Chrisas Kavouras (Graikija), Jūra Elena Šedytė, muziką kurti bandantis puikus pianistas Rytis Juškaitis, šiuolaikinės muzikos atlikėjams skirtos naujos LMTA programos studentai. Kompozitoriai prisistatė įrašytais kūriniais, pateikė savo kūrybos koncepcijas ir prasidėjo darbas. Savaitė buvo skirta kūrybai ir bendradarbiavimui su lietuvių šiuolaikinės muzikos ansambliu „Synaesthesis“ (Vytautas Oškinis, Artūras Kažimėkas, Diemantė Merkevičiūtė, Gunda Baranauskaitė, Marta Finkelštein).

Rezidencijų patirtis nėra sena – tai viena iš kultūrinės veiklos globalizacijos epochoje formų, aktualizuojanti bendradarbiavimo idėją. Prof. Manfredas B. Stegeris, kalbėdamas apie kultūrinės globalizacijos dimensiją, pabrėžė reikšmingą kultūros įtaką pasauliui: „Sprogimą primenanti kultūrinių ryšių ir tarpusavio priklausomybių tinklo plėtra pastaraisiais dešimtmečiais leidžia kai kuriems komentatoriams daryti prielaidą, kad kultūros elementai sudaro šiuolaikinės globalizacijos esmę.“

2012 m. spalio mėnesį Tokijuje vykusioje konferencijoje kalbėta apie naujus kultūros horizontus bendradarbiaujant pasaulio menininkams, pabrėžta kultūrinių mainų, taip pat ir meno rezidencijų forma, svarba. Kol kas nesukurti pavyzdiniai rezidencijų modeliai, skiriasi jų finansavimo būdai, todėl kiekviena patirtis yra vertinga.

Rezidencijų veiklai svarbi Lietuvos kultūros tarybos parama, tačiau ne mažiau reikšminga ir vietos bendruomenės, supratingų mecenatų pagalba. Kintų rezidencijos organizatorės A. Juodeškienės empatija, komunikabilumas, strateginis mąstymas, vadybiniai gebėjimai, puikus kultūrinio konteksto pažinimas yra svarbiausi sėkmės garantai. Iš vadybinių elementų galima išskirti orientaciją į menininkų ir vietos gyventojų aktualijas, tikslinės auditorijos numatymą ir integruotą kultūrinę edukaciją (tai mokinių vasaros atostogų sezonas), rezidencijos procesų analizę, gebėjimą plėtoti veiklą ją perkeliant į kitus kontekstus, rinkodaros išmanymą.

Pradėdama organizuoti rezidencijos veiklą A. Juodeškienė atkreipė dėmesį į svarbią UNESCO Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (Convention on the Protection and Promotion of the Diversity of Cultural Expressions, 2005 m.). Nemenką paramą šiai veiklai teikia Japonija, Pietų Korėja, Prancūzija, Vokietija, Švedija, taip skatinami tarptautiniai mainai, uždaresnėms bendruomenėms atveriamos pasaulio kultūros vertybės, išryškėja spręstinos problemos.

Menininkų rezidencijos atokiose vietovėse (remote artist residency centres) pradėjo kurtis XXI a. pirmajame dešimtmetyje. Labai greitai, jau antrojo dešimtmečio pradžioje, jos buvo pradėtos vertinti kaip labai svarbi aktualaus šiuolaikinio meno kūrybos sklaidos forma. Procesas plito Šiaurės Amerikoje, Vakarų bei Rytų Europos šalyse, tam įtakos turėjo ir meno institucijų sistemos decentralizacija.

Rezidencijos apgalvotai rengiamos nuo pagrindinių meno centrų nutolusiose, nuošaliose vietovėse. Ten menininkas gali atitrūkti nuo kasdienybės, nuolatinio darbo aplinkos ir atsidurti visai kitoje erdvėje, užmegzti naujų profesinio bendradarbiavimo ryšių. Rezidencijose sudaromos sąlygos laikinai apsigyventi ir kurti, keistis patirtimi su kitais rezidentais, pamatyti lokalųjį sociokultūrinį kontekstą, gauti profesionalią techninę bei intelektinę pagalbą iš rezidencijos kuratorių, darbuotojų.

A. Juodeškų sodyba Kintuose sukūrė palankią kūrybai aplinką, stimuliuojančią inovatyvius meno reiškinius. Puiki pamario gamta, kelionė laivu po Nemuno deltą, Kuršmares, koncertai senosiose šio krašto bažnyčiose atskleidžia Lietuvos grožį ir istorijos fragmentus, susitikimas su naujais žmonėmis teikia impulsų apmąstymams, kūrybai. Draugiški disputai, kolegų kūrybos aptarimai, klausytojams pristatomi nauji darbai – svarbi kūrybinio gyvenimo praktika. V. Baltako kuruojami kompozitoriai ir atlikėjai galėjo įsigilinti į vieni kitų kūrybos specifiką, ieškoti muzikoje svarbių minties, idėjų raiškos galimybių.

Rezidencijos veikla priklauso nuo rengėjų intelekto, nuostatų, galimybių. Įdomu, kad materialiniai dalykai atvykusius į Kintus domino mažiausiai, bet visi čia jautėsi tarsi namuose: skaniai valgydinami, galėdami produktyviai dirbti tvarkingoje Kintų daugiafunkcio centro salėje, Vydūno kultūros centre.

Kalbant apie menininkų rezidencijas, būtina pabrėžti vieną svarbiausių šių projektų matmenį –buvimą draugėje. Kintuose tokia ryški buvo pakvietusiųjų ir atvykusiųjų bendrystė, į kurią lietuvius, olandus, graikus, britą, žydę sujungė bendri tikslai. Tai pati brangiausia šios rezidencijos žymė.

Vienas svarbiųjų rezidencijos elementų – bendruomenės įtraukimas, meninė komunikacija. Rezidencijos darbo metu įvyko trys koncertai. Liepos 19 d. Juodkrantės bažnytėlėje susirinkusiems vasarotojams pristatyta LMTA šiuolaikinės muzikos programos studentų Dominyko Besakirsko (perkusija) ir Dominyko Norkūno (elektrinė gitara) programa. Galbūt niekada šiuolaikinių kompozicijų negirdėjusiems klausytojams buvo pateiktos Helmuto Lachenmanno, Therry de Mey, Steve´o Reicho, Jenso Peterio Ostendorfo kompozicijos bei autorinės improvizacijos. Kelionę į visai naują muzikos pasaulį klausytojai įvertino pritariamais plojimais.

Liepos 22 d. Kintų daugiafunkciame centre minėti atlikėjai kartu su ansambliu „Synaesthesis“ atliko Karlheinzo Stockhauseno ir dirbtuvių dalyvių kūrinius. Liepos 23 d. seniausioje Rusnės salos liuteronų bažnyčioje skambėjo rezidencijos studentų, V. Baltako bei kitų autorių kompozicijos.

Kintų Vydūno kultūros centre įvyko susitikimas su vokiečių kompozitoriumi Peteriu Michaeliu Hameliu.

Kintų svečiai ir šeimininkai atsisveikino tarsi su artimaisiais, su kuriais dar ne kartą norės susitikti. Rezidencija gali tapti reikšmingu centru, kuriančiu profesinio tobulėjimo terpę ir skatinančiu menininkų kūrybingumą, tarpkultūrinę komunikaciją, ugdančiu bendruomenės jautrumą meninei kūrybai. Svarbu, kad pradėtos iniciatyvos neužgestų, kad veiklą ir idėjas suprastų ir palaikytų Lietuvos kultūros taryba, vietos verslininkai, savivaldybė, geranoriški Kintų reformatų bažnyčių šeimininkai.

Reziduoti (lot. residere) reiškia tam tikroje vietoje turėti savo būstinę. Tokia ji sukurta Kintuose. Joje atsiveria pasaulis.