Birutė Karosienė

Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005-11-11

LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-513

Muzikė, muzikos pedagogė ir labdarė Birutė Karosienė, 1955 m. baigusi Lietuvos valstybinę konservatoriją (fortepijono specialybė, dėstytojo kvalifikacija), penkiolika metų dirbo Kaune, J. Naujalio menų gimnazijoje, ir per dvidešimt penkerius metus ruošė pianistus Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje. Nuo 1998 m. vadovauja sūnaus įsteigtam Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondui, kuris teikia paramą jaunųjų muzikų ugdymui, skiriant finansinę paramą jų dalyvavimui tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, specialiuose muzikos projektuose, meistriškumo kursuose, stažuotėse, konferencijose, kongresuose bei studijose užsienyje. Fondas taip pat skiria paramą Lietuvoje rengiamiems muzikų meistriškumo kursams, konkursams ( Juozo Naujalio vargonininkų, Jono Žuko jaunųjų vargonininkų, M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų, Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių, Juozo Karoso vokalinių ir instrumentinių kūrinių kūrybos, ir t.t.),  festivaliams (tarptautiniai Vilniaus fortepijono muzikos, Būgnų ir perkusijos Ukmergėje, Thomo Manno Nidoje, Sakralinės muzikos „Ave Marija“ Palangoje, „Jazz improvizacija“ Vilniuje, „Druskomanija“ Druskininkuose,  koncertai-maratonai „Didysis muzikų paradas“ per LRT Kultūros kanalą ir kt.). Fondas teikia paramą mokslo ir meno paveldo įamžinimui  (A. Bumblauskas „Senosios Lietuvos istorija“, M.K.Čiurlionis „Visi kūriniai vargonams“, T. Venclova „Vilniaus vardai“, „Lietuvos muzikos istorija“, R. Gučas „Lietuvos vargonai“, R.Paknio leidykla „Stanislovas Kuzma“, „Birutė Stančikaitė“, leido LMTA   „Atminties mozaika. Prisiminimai apie O.Šteinberg“,  ir kt.).

Pažymėtina, jog 1998 – 2013 m. Birutės Karosienės vadovaujamas labdaros ir paramos fondas paramai skyrė lėšas gautas iš privačių Sauliaus Karoso įkurtų įmonių pelno lėšų. Kryptingai siekdama padėti jauniesiems muzikos talentams, kuriuos ji per keturiasdešimt pedagoginio darbo metų ugdė Kauno ir Vilniaus meno mokyklose, B. Karosienė suteikė svarią paramą šimtams muzikos atlikėjų ir nemažai kolektyvų dalyvavimui tarptautiniuose konkursuose, iš kurių jie dažniausiai grįžo tapę laureatais (dirigentė Mirga Gražinytė, dainininkai Julija Stupnianek, Liudas Mikalauskas, Lauryna Bendžiūnaitė, Jakaterina Tretjakova, Eugenijus Chrebtovas, arfininkė Elena Daunytė ir kt.) Fondas parėmė tiek jaunųjų, tiek pripažintų muzikų  atstovavimą Lietuvai užsienio šalyse vykstančiuose festivaliuose bei kultūros renginiuose. Tam tikslui finansinės lėšos buvo skirtos Lietuvos kameriniam orkestrui, Vilniaus valstybiniam kvartetui, „NI&CO”, M.K.Čiurlionio menų mokyklos Styginių kvartetui, LMTA Liaudies instrumentų ansambliui,  ir kt..

B. Karosienės vadovaujamas fondas rėmė meistriškumo kursus ir Lietuvos studentų dalyvavimą juose (pianistams - prof. M. Rubackytės, prof. E.Minkštimo, perkusininkams – L.Maksi), dalyvius į vasaros meistriškumo akademijas (fortepijoniniam trio „FortVio“ - Norvegijoje, dainininkui A.Bagdonavičiuį - „Steglizer Tage fur Alte Music“ Vokietijoje, U.Pauliukoniui – Parugia, Italijoje, jauniesiems vargonininkams – Lietuvoje). Labai reikšminga parama dalyvavimui konferencijose, stažuotėse, kongresuose, kurią fondo vadovė skyrė ne tik jaunimui, bet ir pripažintiems menininkams ir mokslininkams. Jie skaitė savo pranešimus pasaulinėms auditorijoms (prof. dr. A.Žiūraitytė  - konferencijose Prancūzijoje, Italijoje, Maskvoje, muzikologė G.Kirdienė – Bamberge (Vokietija), prof. dr. K.R.Kašponis apie semiotiką V.Greimą“ – Suomijoje, Prancūzijoje, Kinijoje ir t.t.  Statistiniai fondo duomenys rodo, kad B. Karosienės vadovaujamo fondo skiriamos paramos spektras apima ne tik Lietuvos muzikinį gyvenimą bei jo populiarinimą, bet nemažai paremta kitų kultūros sričių projektų – dailės, meno leidybos, parodų surengimo programą – nuo parodos „Žalgirio mūšis“ kokybiškos faksimilės, kurias fondas padovanojo visoms Lietuvos mokykloms iki kapitalinių mokslo ir meno istorijos darbų.

2013 metais administruojant Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondui, finansiškai parėmus

LR Užsienio reikalų ir kultūros ministerijoms bei p.Sauliaus Karoso privačiomis lėšomis Vengrijos sostinėje Budapešte  atidengtas tarptautinės reikšmės paminklas Vladislovui Jogailai ir Šv. Jadvygai (skulptorė prof. Dalia Matulaitė). 

Teikdama paramą iš privačių lėšų, B. Karosienė vykdė ir vykdo tauriausio humanizmo misiją, dažnai padėdama tada, kai niekas tos paramos nesuteikia, kur jos reikia ne tik svarbiai idėjai įgyvendinti, bet ir padėti nelaimėje. Kelias dešimtis kartų ženklios paramos sulaukė neįgaliųjų projektai, jiems skiriant labdarą, remti gydymo paslaugomis ir įranga ligoniai bei medicinos institucijos, skirta parama mokyklų patalpų renovacijai bei reikalingos įrangos įsigijimui. Paramos ir labdaros kryptingumu fondas duoda ypatingo socialinio jautrumo, supratingo pagelbėjimo ir nuoseklaus vertybinio rėmimo institucijos pavyzdį. Kaip ir fondo vadovė, taip ir jo veikla iš esmės nereikalauja reklaminio atlygio, viešosios padėkos ar kitokio oficialaus atsidėkojimo. Parama teikiama iš esmės vykdant pagalbos Lietuvos kultūros plėtrai misiją bei humanistiškai padedant tiems kultūros žmonėms ir jų projektams, kuriems tos globos labiausiai reikia.

Pastaraisiais metais B. Karosienė be gausios paramos teikimo ėmėsi specialaus kultūros paveldo projekto. Ji už privačias sūnaus Sauliaus Karoso lėšas kokybiškai atstatė autentišką kompozitoriaus Juozo Karoso gimtinės sodybos ansamblį (Anykščių rajonas, Spraguičio kaimas), kurią pritaikė ir jaunųjų talentų (muzikos, dailės ir kitų sričių) vasaros kūrybinėms stovykloms (2003 m. vasarą atkurtoje memorialinėje sodyboje jau surengta Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijos moksleivių kūrybinė stovykla, kurią finansavo fondas). Tai beprecedentinė kultūros iniciatyva, kuri apima ir kultūros paveldą, istoriją ir gyvą dabarties meno puoselėjimą. Tai didžiulė parama Aukštaitijos regionui, kuriame memorialinės aplinkos tvarkymas ir pritaikymas aktyviam kultūros gyvenimui yra sunkiai sprendžiamas ir tebelieka itin opus.

Laimė dovanoti džiaugsmą

Kovo mėnesį net du kartus muzikai turėjo progos džiaugtis Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo renginiais: kovo 15 d. buvo minimos dešimtosios fondo metinės, o kovo 26 d. įvyko III Juozo Karoso kompozitorių kamerinės muzikos konkursas – koncertas ir laureatų apdovanojimo iškilmės. Puošnius renginius lydėjo dar vienas unikalus Lietuvos muzikos istorijoje faktas: Sauliaus Karoso asmeninė dovana Lietuvos muzikos ir teatro akademijai –

vargonai ir ta proga atidaryta Juozo Karoso salė, kuriai Konstantino Bogdano sukurtą kompozitoriaus Juozo Karoso biustą dovanojo kompozitoriaus marti ir žymaus mecenato motina, pianistė ir pedagogė Birutė Karosienė.

Dešimtmetis – tarsi viena diena

Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas per dešimtį veiklos metų (realiai veikla buvo pradėta dar keliais metais anksčiau) tapo neatsiejama Lietuvos muzikos plėtros dalimi. Ypač fondo egzistavimu džiaugiasi jaunimas: supratai, kad turi nuvažiuoti mokytis, ar pakonkuruoti su bendraamžiais – bėgi išsakyti savo norų, ketinimų fondo direktorei Birutei Karosienei. O ši kaip patyrusi muzikė-pedagogė, skiepijusi meilę menui ne vieną dešimtį metų, iš pusės žodžio suprasdama, ko siekia atėjusysis ir įžvelgdama, ar tikrai to vertas, iš fondo išlydi motiniškai šiltai suteikdama viltį įgyvendinti svajonę.

Bet į fondą kelią žino anaiptol ne tik jaunieji, nors fondo prioritetai pirmiausiai jiems. Vartant solidų jubiliejui skirtą leidinį, randi čia užfiksuotą kultūros metraštį ir supranti, kad be daugybės čia įvardintų renginių, leidinių, atlikėjų, kūrėjų, muzikos metraštininkų ir mokslininkų mūsų muzikinis gyvenimas būtų gerokai skurdesnis. Žinia, fondas skiria dalinį finansavimą – tačiau jautriam kūrėjui dažniausiai tas pirmasis impulsas, pirmasis supratimas, kad jo darbas vertas dėmesio, vertas paramos, gali suteikti neįtikėtinus sparnus galingam skrydžiui.

Lietuvos muzikų sąjunga nuoširdžiai džiaugiasi Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo buvimu ir artumu: Birutė Karosienė ne tik greita suprasti sąjungos veiklos svarbą, bet ir lengvai pasiekiama – abiejų įstaigų buveinės gretimose gatvėse. Šiandien svarbiais istoriniais faktais tampa fondo parama „Muzikos barams" ir „Didžiajam muzikų paradui" tomis dienomis, kai šių LMS veiklos prioritetų nepajėgė suprasti valstybinių fondų ekspertai.

Panašiai nutiko ir Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui – kreipęsis paramos pirmajam Lietuvoje C. Monteverdi operos „Orfėjas" pastatymui Lietuvoje, nei Kultūros ministerijoje, nei jos įsteigtame fonde teatras supratimo nerado, nors projekte dalyvavo užsienio statytojai, Lietuvos aukštųjų mokyklų dainavimo specialybės absolventai. Senosios muzikos interpretavimo pamokos svarbą supratusi fondo direktorė Birutė Karosienė, apmokėjo visų pastatyme dalyvavusių jaunųjų solistų honorarus.

Išskirtiniu faktu galima minėti ir pirmąją kompaktinę plokštelę šiandien jau skaitlingoje mūsų primadonos Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos kolekcijoje. Tai, kad pirmasis pasaulinės garsenybės CD išleistas Lietuvoje – jau ne vien fondo ar Muzikų sąjungos džiaugsmas – tai jau mūsų visų pasididžiavimo vertas faktas. O tąsyk Birutė Karosienė kreipėsi į fondo steigėją savo sūnų Saulių, primindama jam, kad iš Marijampolės kilę jo seneliai – ponios Birutės tėvai, taigi su Urmana jie ne tik tautiečiai, bet ir žemiečiai.

Gražūs dienoraščiai sugula ir vartant šiandien jau valstybės vardą garsinančių atlikėjų rėmimo faktus: pradėję nuo moksleiviškų konkursų ar išvykos pasitobulinti, per eilę metų jie pateisino fondo įžvalgas savo pasiekimais. Tarp tokių pirmiausiai minėtini pianistai Edvinas Minkštimas, Sonata Alšauskaitė, violončelistas Edvardas Armonas, dainininkai Nomeda Kazlauskaitė, Jekaterina Tretjakova, Milda Smalakytė, Julija Stupnianek, Liudas Mikalauskas, perspektyvi arfistė, nors dar moksleivė Joana Daunytė, klarnetistas Ąžuolas Paulauskas, fortepijoniniai duetai Vilma Rindzevičiūtė ir Irina Venckus, Giedrė ir Rimvydas Kisevičiai ir daugelis kitų.

Antai solistė Nomeda Kazlauskaitė ir jos koncertmeisteris Linas Dužinskas fondui parėmus nuvyko į tarptautinį Montserrat Caballe dainininkų konkursą bei meistriškumo kursus Andoroje. Sėkmingas debiutas paskatino artimesnę jaunos dainininkės ir primadonos kūrybinę draugystę. Vėliau jos drauge dainavo penkiuose premjeriniuose Camille‘io Saint-Saënso operos Henrikas VIII spektakliuose Barselonos teatre „Gran Teatre del Liceu", koncertavo Vakarų Europos miestuose ir Maskvoje.

Pianistė Sonata Alšauskaitė laimėjo pirmąsias vietas tarptautiniuose pianistų konkursuose Prancūzijoje ir Graikijoje, vėliau – pirmąją premiją IV tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse, stažavo Anglijoje.

Fondas iš dalies finansavo ir suteikė galimybę jauniems muzikams studijuoti prestižinėse Vakarų Europos ir JAV aukštosiose meno mokyklose. Pianistui Edvinui Minkštimui padėta baigti studijas Paryžiaus nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje ir tęsti mokslus prestižinėje Juilliardo meno mokykloje JAV, pianistui Remigijui Sabaliauskui suteikta galimybė tobulintis Kanzaso universitete (JAV), pianistei Audronei Urbutytei – Kelno aukštojoje muzikos mokykloje (Vokietija). Paremtos klarnetininko Audriaus Bernotaičio studijos Kalifornijos, perkusininko Mariaus Šinkūno – Vakarų Mičigano universitetuose (JAV). Kompozitorei Jurgitai Mieželytei suteikta parama studijoms Norvegijos aukštojoje muzikos mokykloje, fleitininkams Giedriui Gelgotui – Londono karališkojoje muzikos akademijoje, Linai Baublytei – Senosios muzikos institute Bazelyje (Šveicarija). Fondo remiama dainininkė Milda Smalakytė tobulinasi Londono Guildhallo muzikos ir teatro akademijoje, jos kolegė Jekaterina Tretjakova studijuoja Zalcburgo Mocarteumo universitete (Austrija). Choro ir simfoninio orkestro dirigentė Mirga Gražinytė, baigusi studijas Graco menų universitete (Austrija), šiais metais tobulinasi Bolonijoje (Italija). Visi jaunieji menininkai ne tik atstovauja savo šaliai užsienyje, bet ir mielai dalyvauja Lietuvos muzikiniame gyvenime, atvykę surengia įsimintinų koncertų.

Padėti tiems, kam Lietuvoje sunkiausia

Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas buvo įkurtas 1998 m. kovo mėnesį. Nuo pat veiklos pradžios fondui vadovauja – yra jo tarybos pirmininkė ir direktorė – ilgametė Kauno J. Naujalio ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos fortepijono pedagogė Birutė Karosienė. Per keturiasdešimt darbo metų ji išgyveno ne vieną apmaudo valandą, matydama, kai gabūs, bet neturintys sąlygų mokytis muzikos vaikai pasitraukia iš prestižinių meno mokyklų, o lieka ne tokie talentingi, tačiau pasiturinčių tėvų vaikai. „Kuriant Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondą ir sprendžiant, ką fondas galėtų remti, mudviejų su sūnumi nuomonė sutap abu sutarėme padėti tiems, kam Lietuvoje sunkiausia – jauniems, pradedantiems meninę veiklą muzikams ir neįgaliems žmonėms", – pasakoja B. Karosienė.

Siekiant šių tikslų sukurta prioritetinė veiklos programa: 1. Remti jaunus ir vyresnės kartos menininkus, meno kolektyvus, meno švietimo darbuotojus ir kitus šios srities atstovus, vykstančius į respublikinius, tarptautinius konkursus, meistriškumo kursus, seminarus bei mokslines konferencijas. 2. Globoti įvairius kultūrinius projektus, konkursus. 3. Remti istorijos, kultūros vertybių apsaugos bei restauravimo darbus. 4. Skirti paramą mokslo, kultūros, švietimo, religinių bendruomenių veiklos, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos plėtojimo programoms. 5. Teikti labdarą invalidams, ligoniams, našlaičiams, daugiavaikėms šeimoms bei pensininkams.

Per dešimtį metų fondas daugiau kaip 2 mln. 200 tūkst. litų skyrė jauniesiems menininkams ir neįgaliesiems, kūrybai paskatinta per tūkstantį jaunųjų talentų.

Skatindamas jaunųjų menininkų profesinę pažangą, fondas remia įvairias tobulėjimo programas. Viena svarbiausių iš šios srities – parama konkursų bei meistriškumo kursų organizavimui. Nuo pat pradžių buvo remiamas tarptautinis fortepijoninių duetų konkursas: vienai jo laureatų porai skiriama speciali fondo įsteigta Liudos Grybauskienės premija. Fondas globoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rengiamus studentų kamerinių ansamblių konkursą, festivalį „Jazz improvizacija".

Vykdydamas edukacinę programą, fondas surengė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniams Paryžiuje gyvenančios lietuvių pianistės, profesorės Mūzos Rubackytės interpretacinio meistriškumo kursų ciklą. Jaunieji pianistai gilinosi į Roberto Schumanno, Fryderyko Chopino, Ferenzo Liszto, Claude‘o Debussy, Maurice‘o Ravelio ir jo amžininkų fortepijoninės muzikos atlikimo problemas.

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniams fondas padėjo nusipirkti naujų muzikos instrumentų – smuiką, arfą ir dvi violončeles. Finansiškai paremtos ne tik meno mokyklos, bet ir atokesnių vietų ugdymo įstaigos: Jašiūnų geležinkeliečių bei pradinė, Poškonių pagrindinė mokyklos, Elektrėnų vaikų ledo ritulininkų klubas „Energija". Fondo lėšomis išspausdintos ir visoms respublikos bendrojo lavinimo mokykloms padovanotos Žalgirio mūšio paveikslo (dail. Janas Matejko) reprodukcijos – tikimės, kad tokios akcijos skatina domėjimąsi tautos istorija ir meno vertybėmis.

Su fondo parama daugelis menininkų išleido kompaktines plokšteles, mokslines monografijas, koncertų afišas, plakatus. Paremti Vilniaus kvarteto koncertų vaizdo įrašai, dainininkės Reginos Tumalevičiūtės, Vincento Kuprio retrospektyvinių įrašų leidyba.

Per dešimtmetį fondo nuveiktų darbų sąraše reikšminga parama mokslinių studijų, monografijų, natų, meno albumų leidybai. Fondo paremti net trys solidūs M.K. Čiurlionio kūrinių rinkiniai: „Liaudies dainos chorams" (1999), „Kūriniai fortepijonui: visuma" (parengė V. Landsbergis, 2004), „Visi M.K. Čiurlionio kūriniai vargonams" (parengė J. Landsbergytė, 2005), taip pat K. Vasiliauskaitės „Dainos vaikams" (2002), kiti natų leidiniai. Fondas reikšmingai prisidėjo ir prie muzikologinės literatūros leidybos, jos pastaraisiais metais pasirodė išties nemažai. Fondo paremtos pasirodė šios knygos: „Julius Juzeliūnas: straipsniai, pasisakymai, atsiminimai" (sud. A. Ambrazas, 2002), B. Zubricko „Pasaulio lietuvių kompozitoriai" (2002), „Algirdas Jonas Ambrazas. Muzikos tradicijos ir dabartis" (parengė G. Daunoravičienė, 2007), „Skiautinys mano miestui. Monografija apie Onutės Narbutaitės kūrybą" (autorė ir parengėja Audronė Žiūraitytė, 2006), Rūtos Gaidamavičiūtės „Vidmantas Bartulis" (2007) ir daug kitų. Puikiai išleistas, rimtai parengtas Lietuvos bažnyčių menas (1993) tapo pirmąja kregžde fiksuojant krikščioniško kultūros paveldo objektus, kuriuos pačiam apžiūrėti beveik neįmanoma, nes tektų labai ilgai keliauti po visą Lietuvą. Arba albumas „Lietuva" (1996 ir 2001), tapęs reprezentaciniu suvenyriniu leidiniu, kurį mielai dovanojame draugams ir pažįstamiems svečiose šalyse. Vertingas ir informatyvus Ingridos Korsakaitės parengtas albumas „Viktoras Petravičius", pristatantis plačiajai visuomenei įžymųjį išeivijos dailininką, ir kiti.

Paremta ir daugybė kitokių renginių, reikšmingai paįvairinusių kultūrinį gyvenimą: kompozitorių Antano Jasenkos, Nomedos Valančiūtės, Snieguolės Dikčiūtės, Vytauto Germanavičiaus, Jurgio Juozapaičio, Kristinos Vasiliauskaitės, atlikėjų – Vilniaus kvarteto, fortepijoninio trio „Kaskados", vokalinio trio „Trys panteros", Andriaus Vasiliausko, Birutės Vainiūnaitės ir kt. kūrybiniai projektai; baleto solisto Nerijaus Juškos, kompozitoriaus Arvydo Malcio jubiliejiniai vakarai, Gyčio Ivanausko šokio teatro spektaklis „Aš tave labai myliu", Audronės Žigaitytės operos-misterijos „Praregėjimas" pastatymas, Miko Petrausko operos „Birutė" pastatymas ir kompaktinio disko leidyba, Valstybinio simfoninio orkestro koncertai vaikams, M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių simfoninio orkestro išvykos į festivalį Portugalijoje bei konkursą Belgijoje, moksleivių baleto ir naujametinių operų pastatymai, B. Dvariono muzikos mokyklos simfoninio orkestro koncertinė išvyka į Čekiją ir kt. Nemaža fondo disponuojamų lėšų dalis buvo skiriama labdarai, sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms bei paramai medicinai. Finansinė pagalba buvo teikiama pavieniams negalią turintiems žmonėms ir įvairioms jų draugijoms bei globos organizacijoms. Ne kartą buvo suteikta galimybė neįgaliems vaikams nuvykti prie jūros pailsėti, skirta lėšų klausos aparatų įsigijimui, kataraktos šalinimo operacijoms, sunkių ligonių slaugai, neįgaliųjų šeimos narių gydymo išlaidoms padengti. Fondo labdaros daugelį kartų sulaukė Kaltinėnų senelių globos namai, Palaimintojo Jurgio Matulaičio socialinis, Vilniaus neįgaliųjų žmonių užimtumo, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo, Jaunimo psichologinės paramos ir kiti centrai, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Radviliškio diabeto klubas „Likimas", Vilniaus invalidų sporto klubas „Vilnis" ir pan.

Fondui parėmus Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos įsigijo medicininės aparatūros, kompiuterinės technikos, medicininės literatūros; Marijampolės ligoninei buvo nupirkta diagnostinė aparatūra ir kt. Nemažas dėmesys skiriamas Vilniaus širdies chirurgijos paramos fondui, kasmet paremiamos VU Medicinos fakulteto studentų mokslinės draugijos konferencijos, medikų stažuotės, dalyvavimas tarptautiniuose medikų simpoziumuose.

Konkursas kompozitoriams – trečią kartą

Sėkmingai plėtojamas tęstinis Sauliaus Karoso fondo ir Lietuvos kompozitorių sąjungos projektas, skatinantis kurti naujus lietuviškos muzikos kūrinius. Fondo direktorė Birutė Karosienė inicijavo Juozo Karoso kompozitorių konkursą. Surengti jau trys šie konkursai suteikė muzikams kūrybinės energijos. Pirmasis konkursas, įvykęs 2002 m., buvo skirtas fortepijoninės pjesės žanrui, kūrinius jam pateikė apie penkiasdešimt autorių. Didžioji dalis šių pjesių vėliau atspausdinta, tapo vaikų muzikos mokyklų pianistų repertuaro aktyvu. Antrose kompozitorių varžybose 2005 m. skelbtas fortepijoninio koncerto žanras sulaukė, deja, tik penkių kompozitorių dėmesio. Prof. Vytauto Laurušo vadovaujama konkurso vertinimo komisija pirmąją vietą skyrė kompozitoriui Arvydui Malciui už Koncertą fortepijonui ir kameriniam orkestrui, antrąją vietą – Nacionalines premijos laureatui Jurgiui Juozapaičiui, parašiusiam Mažąjį koncertą fortepijonui.

2008 m. surengtas trečiasis, šįkart kamerinės muzikos konkursas. Iš devynių pateiktų partitūrų profesoriaus Osvaldo Balakausko vadovaujama žiuri į antrąjį turą atrinko šešis kūrinius. Kovo 26 d. po ilgų diskusijų buvo pranešti laureatai. Pirmoji vieta ir 5 tūkst. litų teko Arvydui Malciui už kūrinį „Saxchord", tenoriniam saksofonui ir styginių kvartetui. Antroji vieta niekam nepaskirta, o trečiąją pasidalijo Vaida Striaupaitė-Beinarienė, sukūrusi Canto de capricco obojui, smuikui, styginių kvartetui ir mušamiesiems bei Vytautas Germanavičius už kūrinį „Outer spaces" fleitoms ir mušamiesiems (jiems teko po 2,5 tūkst. litų). Kiti konkurso finalininkai – Vidmantas Bartulis („Lopšinė keturioms mamoms keturiems mecosopranams"), Jonas Tamulionis (Trio fleitai, violončelei ir fortepijonui) ir Vytautasi Barkauskas („Impulsai" fleitai, violončelei ir fortepijonui) apdovanoti diplomais ir dovanomis. Klausytojai išrinko savąjį konkurso laureatą – jiems labiausiai patiko Vytauto Barkausko kompozicija. Visi per konkursą skambėję kūriniai buvo įrašyti; juos galima rasti Kompozitorių sąjungos Muzikos informaciniame centre. Pasak kompozitoriaus Arvydo Malcio, „Juozo Karoso konkursas yra vienintelis Lietuvoje, kur visi galime pasireikšti. Juolab, kad šiame konkurse, skirtingai nei įprasta, nėra amžiaus ribojimo, gali dalyvauti ir vyresni kaip 35 m. autoriai."(Liucija Armonaitė. Pedagogė Birutė Karosienė žadina kompozitorius// Lietuvos žinios, 2005 lapkričio 21 d.)

Kad galėtum paremti kultūrą, nereikia būti milijonieriumi

„Kad galėtum paremti kultūrą, nereikia būti milijonieriumi. Labiausiai reikia supratimo ir noro. Šiandien, kai žavimės Mūzos Rubackytės skambinimu ar Eglės Špokaitės šokiu, pagalvokime: o kuo užaugę grožėsis mūsų vaikai? Ar dar iškils Lietuvoje tokio lygio žvaigždžių, jeigu menininkų rengimo sistema žlugs, ją kurti iš naujo reikės milžiniškų investicijų.", – tokiais žodžiais į susirinkusius iškilmėse ir į kolegas verslininkus kreipėsi fondo steigėjas verslininkas, kompozitoriaus Juozo Karoso vienintelis anūkas Saulius Karosas.

Jautrumą ir supratimą sūnui nuo mažų dienų įskiepijo B. Karosienė. Apie save nemėgstanti kalbėti, p. Birutė yra prasitarusi apie vaikystėje turėtą labai rimtą ir garbingą užduotį: tėvelis jai patikėdavo atskaičiuoti vargstantiems skirtus litus. Pati anksti gavusi mecenavimo pamokas, pati gyvenime patyrusi ne tik gražias, bet ir labai sunkias akimirkas, Birutė Karosienė kviečia ir kitus, galinčius gerais darbais padėti, neatidėlioti to kitai dienai: „Lietuviams dažnai atrodo, kad jiems patiems dar maža, dar trūksta to ir ano, o padėti kitiems taip ir neprisirengia. O juk tik dalydamas gali iš tikrųjų džiaugtis tuo, ką turi."

Nuo pat šio fondo įkūrimo pradžios, 1998-ųjų kovo, vadovaujanti fondui, Birutė Karosienė turi ir ištikimų pagalbininkų. Tai – direktorės pavaduotoja Ramunė Kryžauskienė, atsakingoji sekretorė – Birutė Leišienė, finansininkė –
Renata Stasiulevičiūtė, valdybos narys Valdas Tamulionis.

Atsidėkodami visiems su fondo veikla susijusiems darbuotojams ir verslininkams bei jų svečiams, sukakties minėjimo koncerte muzikavo marimbininkas Saulius Auglys, arfininkė Joana Daunytė, klarnetininkas Ąžuolas Paulauskas, pianistas Edvinas Minkštimas, dainininkai Liudas Mikalauskas ir Sabina Martinaitytė su pianiste Audrone Eitmanavičiūte. Žymusis konferansjė Viktoras Gerulaitis gražiai sudėliojo fondo istorijos faktus ir veiklos pasiekimus bei pristatė fondo dovaną LMTA, mininčiai savo 75-etį – vargonus ir Juozo Karoso biustą. Pristatant unikalią dovaną, Birutė Karosienė prisipažin „Mums buvo svarbu ne tik įamžinti, bet ir priminti iškilią Lietuvos muzikos asmenybę J. Karosą, kompozitorių, vargonininką, dirigentą, pedagogą. Šiandien J. Karosas tarsi sugrįžo pas mokinius..."

Gausybė gėlių liudijo muzikų dėkingumą ir pagarbą fondo steigėjui Sauliui Karosui ir direktorei Birutei Karosienei.

„Ši dovana, o ir apskritai fondo dėmesys jauniems talentams, primena gražias mecenatystės tradicijas, – sakė Lietuvos muzikų sąjungos prezidentas kompozitorius profesorius Rimvydas Žigaitis. – Juk fondo žmonės lietuvių atlikėjų pasirodymams Lietuvoje, tradiciniam Muzikos paradui bei kitiems mūsų renginiams skiria daugiau dėmesio ir paramos nei Kultūros ministerija."

Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, Paskelbta: 2008 04 16 "Muzikos barai"