Dainius Puišys

Choro dirigentas, dainininkas, pedagogas
Gimimo data: 1965-10-19
Meno kūrėjo statusas

Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005-11-11
LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-513

Mokslinis laipsnis

Nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros docentas.
Nuo 2018 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademinojs Choro dirigavimo katedros profesorius.

Apdovanojimai

TARPTAUTINIS J. NAUJALIO CHORO DIRIGENTŲ KONKURSAS – III premija/, diplomas „Už geriausią J. Naujalio privalomo kūrinio atlikimą“ (Vilnius, 1990 m.)

RESPUBLIKINIS S. ŠIMKAUS DAINININKŲ KONKURSAS – diplomas „Už geriausią lietuvių kompozitoriaus operos arijos atlikimą“ (Vilnius, 1997 m.)

Biografija

Studijos: 
1984 m. baigė Panevėžio J. Švedo pedagoginę muzikos mokyklos (dabar V. Mikalausko menų gimnazija) dėst. G. Viržonienės choro dirigavimo klasę.
1991 m. baigė Lietuvos konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Choro dirigavimo katedros prof. A. Jozėno klasę. (diplomas „Su pagyrimu“). Suteiktos choro dirigento ir chorinių disciplinų dėstytojo kvalifikacijos.
1990 m. tobulinosi Zalcburge (Austrija) Muzikos universiteto Mozarteum vasaros akademijos dirigavimo meistriškumo kursuose, kuriems vadovavo prof. M. Gielen (Austrija-Vokietija).
1993 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Choro dirigavimo katedros meno aspirantūros studijas prof. A. Jozėno klasėje. Suteikta aukščiausia choro dirigento kvalifikacija.
1996 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Dainavimo katedros bakalauro studijas prof. V. Noreikos klasėje. Suteiktos operos solisto ir koncertinio dainininko kvalifikacijos.
1997 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Dainavimo katedros magistro studijas prof. V. Noreikos klasėje. Suteiktos operos solisto ir koncertinio dainininko kvalifikacijos.

Darbovietės:
1987-1989 m. Respublikinių moksleivių rūmų (dabar Lietuvos vaikų ir jaunimo centras) Dainų ir šokių ansamblio „Ugnelė“ chormeisteris ir koncertmeisteris.
1989-1992 m. Lietuvos konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Choro dirigavimo ir Dainavimo katedrų koncertmeisteris.
1992-1998 m. Lietuvos muzikos akademijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Choro dirigavimo katedros dėstytojas, asistentas.
1998-2004 m. Lietuvos muzikos akademijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Choro dirigavimo katedros lektorius.
Nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros docentas.
Nuo 2018 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademinojs Choro dirigavimo katedros profesorius.
2005-2018 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros vedėjas.
2017-2018 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pedagogikos katedros vedėjas.
2016-2018 m. Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ dirigavimo mokytojas.
Nuo 2021 m. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dirigavimo ir dainavimo mokytojas.
2005- 2014 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto tarybos narys.
2011-2016 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Senato narys.
2014- 2019 m. Lietuvos muzikos ir tetaro akademijos Muzikos fakulteto tarybos pirmininkas.
Nuo 2013 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Tarybos narys.

Svarbiausi darbai

Kūrybinė veikla
Choro dirigento:
1990-1997 m. Vilniaus savivaldybėss choro „Jauna muzika“ artistas-solistas (baritonas).Šiuo laikotarpiu kolektyvas laimėjo 15 tarptautinių konkursų, tarp jų Grand Prix Europeo ( Varna, Bulgarija 1993 m.).

1991-1995 m. Lietuvos muzikos akademijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Mišraus choro ( meno vadovas prof. P. Gylys) chormeisteris – dirigentas.

1995-2005 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Merginų choro meno vadovas ir dirigentas.

Per šį laikotarpį kolektyvas parengė ir atliko per 250 įvairių epochų, stilių lietuvių ir užsienio autorių kūrinių a cappella ir su pritarimu, scenų iš operų, ištraukų iš oratorijų, kantatų, mišių. Choras surengė ir dalyvavo apie 50 koncertų Lietuvoje: Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivaliuose (1996, 2003 m. ), Pasaulio lietuvių dainų švetėse (1998, 2003 m.), tarptautiniame Šiaulių religinės muzikos festivalyje (1997 m.), Baltijos valstybių studentų dainų ir šokių šventėse „Gaudeamus“ Lietuvoje (Vilnius 1999 m.) ir Latvijoje (Riga 2004 m.), J. Naujalio religinių kūrinių chorams konkursuose (1996, 1998 m.), autoriniuose kompozitorių koncertuose – vakaruose ir kituose renginiuose. Lietuvos nacionalinio radijo fondams įrašė lietuvių ir užsienio autorių kūrinių, kurių bendra trukmė 1 val. 30 min.

2005-2018 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro meno vadovas ir dirigentas. LMTA Mišrus choras per šį laikotarpį paruošė ir atliko per 300 įvairių epochų, stilių lietuvių ir užsienio autorių kūrinių a cappella ir su pritarimu. Taip pat ištraukų iš oratorijų, operų, kantatų, mišių. Su Lietuvos Nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Kauno ir LMTA studentų simfoniniais, VU kameriniu orkestrais, diriguojant J. Wallnig, R. Šervenikui, M. Pitrėnui, M. Staškui, P. Gyliui, V. Miškiniui, V. Augustinui ir kt. atliko L. Cherubini „Requiem“ c-moll (2006 m.), W. A. Mozart „Missa brevis“ D-dur, J. Haydn „Pasaulio sutvėrimas“ (2007 m.), G. Puccini „Messa di Gloria“ (2008 m.), C. Orff „Carmina burana“ (2009 m.). Choro kamerinė grupė dalyvavo M. Petrausko op. „Birutė“ koncertiniame atlikime Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje (2007 m.). Taip pat atliko V. Augustino „Absiste vulgus“ (2007 m.), O. Narbutaitės „Lapides, flores nomina et sidera“ (2008 m.) K. Jenkins "Requiem" (2011 m.), M. Natalevičiaus „Omni Sol Temperat“ (2013 m.). E. Tubin „Requiem“ (2014 m.) kūrinių, E. Grieg „Olav Trigvason“ (2017 m.) G. Verdi „Falstaff“ (2018 m.) operų premjeras Lietuvoje. Dalyvavo profesorių E. Ortner (Austrija) ir M. Tranchant (Prancūzija) vadovaujamuose choro muzikos interpretavimo ir dirigavimo meistriškumo kursuose, LMTA choro dirigentų (2009 m.) ir III tarptautiniame J. Naujalio choro dirigentų (2017 m.) konkursuose.

Kolektyvas, vadovaujant D. Puišiui, dalyvavo IV-ame J. Naujalio religinės muzikos kūrinių chorams konkurse (2005 m.), Baltijos valstybių studentų dainų ir šokių šventėse „Gaudeamus“ Vilniuje (2011 m.), Daugpilyje (Latvija 2014 m.), Tartu (Estija 2006, 2018 m.), Lietuvos dainų šventėse „Būties ratu“ (2007 m), Lietuvos tūkstantmečio "Amžių sutartinė" (2009 m.) „Čia mano namai“ (2014 m.), Lietuvos šimtmečio „Vardan tos...“ (2018 m.)

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalyje Šiauliuose (2007, 2010, 2015 m.), Kaune (2008, 2012, 2016 m.), Klaipėdoje (2011, 2014 m.) Vilniuje (2009, 2013, 2017 m.). Koncertuose, skirtuose kompozitorių J. Haydn 200-osioms mirties, G. Verdi 200- osioms gimimo metinėms (2013), J. Juzeliūno (2006 m.), J. Nabažo (2007 m.), J. Švedo (2008 m.), choro dirigentų L. Abariaus (2009, 2014 m.), P. Bekerio (2010 m.), K. Kavecko, K.Griauzdės (2015 m.), A. Jozėno, A. Budriūno (2017 m.) ir kt. jubiliejiniuose vakaruose-koncertuose. Koncertavo Lietuvos Nacionalinės filharmonijos, Kongresų rūmų didžiojoje ir kamerinėje, LMTA Didžiojoje, Lietuvos valdovų rūmų, LTDM, Kauno filharmonijos, Klaipėdos, Šiaulių „Saulės“ koncertų salėse, Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, Vilniaus universiteto šv. Jonų, šv. Kazimiero, šv. Teresės, šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų), šv. Kotrynos, šv. Jokūbo Pilypo, Kauno šv. Ksavero (Jėzuitų), Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčiose, Šiaulių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje ir kt.

D. Puišys dirigavo įvairiuose koncertuose, festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Buvo Baltijos valstybių studentų dainų ir šokių šventės "Gaudeamus" Lietuvos delegacijos chorų meno vadovu ir šventės vyr. dirigentu (Vilnius- 2011 m., Daugpilis (Latvija) – 2014 m., Tartu (Estija) – 2006, 2018 m.), Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos...“ (Vilnius – 2018 m.) vyr. dirigentu, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalio Vilniuje (2005, 2009. 2013, 2017 m.) meno vadovu ir vyr. dirigentu.

Dainininko:
Dalyvavo per 400 koncertų ir įvairių renginių Lietuvoje bei užsienyje. Gastroliavo Izraelyje (1994 m.), Japonijoje (1995, 1997 m.), Ispanijoje (1996 m.), Vokietijoje (1998, 1999, 2000, 2010 m.), Latvijoje, Estijoje (2003,2004 m.), Rusijoje (2006, 2009 m), Lenkijoe (2007, 2017 m.), Prancūzijoje (2021 m.)

Festivaliai:
Tel Avivo kamerinės-vokalinės muzikos, Izraelis (1994, 1997 m.)
IV Haydn'o-Shubert'o muzikos, Vilnius (1997 m.)
Tarptautinis velykinės muzikos festivalis „Resurexit“, Šiauliai (2001, 2003, 2005, 2008 m.)
Klaipėdos muzikos pavasaris, Klaipėda (2001 m.)
Didysis muzikų paradas (2002, 2006 m.)
Kristupo vasaros, Vilnius (2002, 2005, 2006 m.)
Šiaurės Lietuvos, Biržai (2003, 2004 m.)
Palangos gaida, Palanga (2004, 2005 m.)
Pažaislio muzikos, Kaunas (2005, 2007, 2008, 2011, 2015 m.)
Tytuvėnų vasaros, Šiauliai, Baisogala (2005, 2006, 2014 m.)
Dainavos šalies, Alytus, Miroslavas (2006, 2007, 2009, 2012, 2018 m.)
Rubikiai – dainų krantas, Anykščiai (2006, 2008, 2009 m.)
Aukštaitijos vargonų muzikos, Utena (2007, 2013, 2015, 2017 m.)
Ant katedros laiptų, Panevėžys (2007 m.)
Vargonų muzikos, skirto čekų muzikui R. Lymanui, Rokiškis (2007, 2008 m.)
Ave Marija, Palanga (2007, 2009, 2013 m.)
Pasaulio balsai, Palanga (2018 m.)
Medvėgalio menų , Šilalė (2007, 2008, 2009, 2011, 2018 m.)
Sielos ilgesys, Palevenė (2008, 2009 m.)
Žagarės vyšnių, Žagarė (2009, 2012, 2013, 2016 m.)
Bistrampolio dvaro, Bistrampolis (2010, 2012, 2016 m.)
Palangos vasara, Palanga (2011 m.)
Užutrakio vakarai, Trakai (2011, 2012 m.)
Molėtų sakralinės muzikos "Šlovinkime viešpatį stygomis ir dūdomis" (2007, 2012, 2015, 2016 m.)
Paežerių dvaro , Vilkaviškis (2012 m.)
Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu, Druskininkai (2012, 2013 m.)
Sugrįžimų (2013 m.)
Palangos M. K. Čiurlionio muzikos festivalis (2015 m.)
Naisių vasaros (2016, 2018 m.)
Muzikinė verdenė, Šilutė (2011, 2015, 2019 m.)
Beatričės vasaros, Šakiai (2013, 2015, 2017 m.)
Mažeikių meno (2000, 2015, 2019 m.)

Europos ir Lietuvos kultūros programos:
Medinis barokas, (1998 m.)
Savaitė Vilniaus vienuolynuose, (1999 m.)
Baroko kelias Lietuvoje, (2000 m.)
Erdvės ir laiko menas vakar ir šiandien (2009 m.)
Plungė – Lietuvos kultūros sostinė (2009 m.)
Muzikinė laiko ir erdvės dimensija (2010 m.)
Ramygala – Lietuvos kultūros sostinė (2010 m.)
Šilutė – Lietuvos kultūros sostinė (2011 m.)
Anykščiai - Lietuvos kultūros sostinė (2012 m.)
Panevėžys - Lietuvos kultūros sostinė (2014 m.)
Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė (2016 m.)
Rokiškis- Lietuvos kultūros sostinė (2019 m.)

Koncertų ciklai ir projektai:
Dainuoja V. Noreika ir jo mokiniai (1997 – 2000 m.)
Pažintis su jaunaisiais dainininkais (1998, 1999 m.)
Pramoginės muzikos retrospektyva (1999 – 2005 m)
Mūsų miesteliai (2000, 2001 m.)
Šatrijos Raganos kelias (2000 m.)
Valanda su operos solistais (2002, 2004, 2010, 2015 m.)
Muzikos šviesą jaunimui (2005, 2006 m.)
Musica magna (2007 m.)
Muzikavimo tradicijos architektūriniuose ansambliuose (2007 m.)
Dabarties ir praeities muzikavimo tradicijų sąsajos (2008, 2009 m.)
Alma mater musicalis (2013, 2015 m.)
Pramoginės retro muzikos programa „Atsiliepki tu manoj dainoj“ (2010- 2016 m.)
Virgilijus Noreika. Mano Lietuva (2012- 2017 m.)
Sakralinės muzikos ir poezijos valanda (2009- 2018 m.)
Pramoginės retro muzikos programa „O buvo taip...“ (2016- 2019 m.)
Lietuvos mažosios kultūros sostinės (2015 -2019 m.)
Klasika visiems (2014, 2018 m.)
Lietuviškų estradinių dainų programa „Prie pasakų miesto“ (2019 m.)

Dainuota su pianistais:
R. Jakutyte- Biveiniene, R. Mikelaityte - Kašubiene, E. Jurkevičiūte, A. Žvirblyte, V. Vitaite, A. Kisieliūte, L. Krėpštaite, E. Perkumaite, L. Giedraityte, N. Baranauskaite, Z. Ibelgauptu, S. Okruško, R. Zubovu, V. Lukočiumi, P. Jaraminu, A. Anusausku, A. Vizbaru.

Vargonininkais:
V. Survilaite, R. Marcinkute-Lesieur, J. Kazakevičiūte, B. Vasiliausku, G. Kvikliu, V. Pinkevičiumi.

Kameriniais ansambliais:
Valstybiniu Vilniaus, M. K. Čiurlionio, „Chordos“, „Art Vio“, LNOBT, Panevėžio styginių kvartetais, Vilniaus styginių kvintetu „Intermezzo“, „Musica humana“, „Vilniaus arsenalas“, liaudies instrumentų „Vaivora“, P. Jaramino ir T. Leiburo instrumentiniais trio.

Chorais:
„Jauna muzika“, „Vilnius“, „Polifonija“, LNOBT, LMTA merginų ir mišriu, LEU „Ave vita“, „Kamertonas“, „Aukuras“, Vilniaus Arkikatedros Bazilikos jaunimo, Lietuvos žemės ūkio ministerijos mišriu choru „Dobilas“, VU „Pro musica“, „Virgo“, „Gaudeamus“.

Orkestrais:
Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Kauno , Panevėžio simfoniniais, Lietuvos, šv. Kristoforo, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių kameriniais, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos lengvosios muzikos, Valstybiniu pučiamųjų instrumentų „Trimitas“, Lietuvos kariuomenės garbės sargybos, Šiaulių pučiamųjų orkestrais.

Dirigentais:
S. Sondeckiu, J. Aleksa,V. Viržoniu, A. Šulčiu, M. Staškumi, M. Pitrėnu. M. Piečaičiu, M. Äberg (Švedija),R. Alessandrini (Italija), F. Bernius (Vokietija), D. Katkumi, P. Gyliu, S. Vaičiulioniu, L. V. Lopu, V. Augustinu, A. Vildžiūnu, J. Cechanovičiumi, T. Leiburu, R. Balčiūnu, V. Kapučinsku, E. Ališausku, U. Vaiginiumi, R. Gelgotiene, M. Staškumi, V. Lukočiumi, R. Šerveniku, M. Barkausku.

Pedagoginė veikla:
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedroje dėsto dirigavimą, dainavimą.

D. Puišio dirigavimo ir dainavimo klasę baigė 50 absolventų (specializuotos studijos – 5, bakalauro studijos – 27, magistro studijos – 13). Dauguma jų dirba pagal profesiją choro dirigentais, chormeisteriai, choro artistais ar muzikos pedagogais.

Absolventai, pasižymėję meninėje - profesinėje veikloje:
Dalia Miklovienė – Kelmės muzikos mokyklos jaunių ir kultūros centro mišraus choro „Cantio“ meno vadovė ir dirigentė;
Rima Mingailienė Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos ir šv. Petro ir Povilo bažnyčios mišrių chorų meno vadovė ir dirigentė;
Renata Dauginienė – Vilniaus Pilaitės vid. m-klos muzikos mokytoja, jaunučių ir mišraus chorų vadovė ir dirigentė;
Lina Blebaitė – Vilniaus mokytojų namų moterų choro „Aidas“ meno vadovė ir Šurmaitienė dirigentė;
Andrius Plukas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choro artistas;
Karolis Pajarskas Kauno valstybinio choro artistas;
Elžbieta Sobeska Lietuvos edukologijos universiteto muzikos katedros asistentė, Valstybinio choro „Vilnius“ artistė;
Modestas Barkauskas LMTA Choro dirigavimo ir dirigavimo katedrų lektorius, LNOBT ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentas, Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinio ir Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas, tarptautinio G. Fitelbergo dirigentų konkurso laureatas;
Kriščiūnaitė Valstybinio choro „Vilnius“ artistė, Vilniaus M. Mažvydo ir S. Daukanto progimnazijų muzikos mokytoja;
Inga Vagnoriūtė Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokytoja, jaunių choro ir miesto mišraus choro „ Druskininkai“ meno vadovė ir dirigentė;
Justina Žotkevičiūtė - Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokytoja ir choro Kuliūnienė vadovė;
Kasparas Kerbedis Švenčionių rajono Pabradės meno mokyklos direktoriaus pavaduotojas,
VGTU mišrasu choro „ARTʼYN“ chormeisteris ir koncertmeisteris;
Sigita Petrauskaitė Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos mokytoja, LNOBT choro artistė;
Justina Leinartaitė Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos mokytoja, Vilniaus choro „Jauna muzika“ artistė;
Tomas Vavilovas Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choro artistas, Vilniaus vyrų choro „Varpas“ meno vadovas ir dirigentas;
Kornelija Kiseliova Plungės M. Oginskio meno mokyklos mokytoja, jaunučių choro meno vadovė ir dirigentė.

Repertuaras

Muzikos įrašai:
LRT - Fondiniai įrašai ~ 10 val.
LRT televizijos ir radijo transliacijų, bei laidų „Bėdų turgus“, „Vakaro autografas“, „Panorama“, „Legendos“, „Toks gyvenimas“, „Ryto allegro“, „Muzikinis pastišas“, „Labas rytas, Lietuva“, „Ryto garsai“, „Kultūros savaitė“, „Muzikinė dėžutė“, „Muzikos popietė“, „Muzikinis vidudienis“ ir kt. įrašai.
CD plokštelės - Vilniaus pedagoginio universiteto akademinis choras „Ave Vita“ (2000 m., Bonia),
J. H. Roman kūriniai (2003 m., KB Eklund Musica Verba),
„Nerimasties atolai“ (2007 m., Baltic Optical Disc), „Meilės valsas“ (2014 m., Muzikija),
„Pasio Domini nostri Jesu Christi Secundum Joannem“ (2014 m. LRT garso įrašų studija).

Koncertai

Oratorinis - kantatinis žanras:
A. Bononcini, J. H. Roman, G. F. Händel, J. S. Bach. J. Haydn, W. A. Mozart, G. Rossini, L. van Beethoven, F. Schubert, C. Saint-Saëns, Th. Dubois, G. Puccini, V. Miškinio ir kt. kūriniai.

Operų ir operečių arijos:
G. F. Händel, W. A. Mozart, G. Rossini, G. Donizetti, G. Verdi, A. Ponchielli, Ch. Gaunod, G. Bizet, R. Wagner, A. Rubinstein, P. Čaikovskij, S. Rachmaninov, E. Kalman, F. Lehar, P. Abraham, R. Frimll ir kt.

Dainos, romansai, vokaliniai ciklai:
F. Shubert, R. Schumann, F. Mendelssohn, J. Brahms, H. Wolf, R. Strauss, G. Mahler, M. Ravel, F. Poulenc ir kt.

Lietuvių kompozitorių vokaliniai kūriniai:
J. Naujalis, S. Šimkus , A. Kačanauskas, J. Gruodis, J. Strolia, S. Vainiūnas, V. Paltanavičius, V. Budrevičius, V. Klova, B. Gorbulskis, P. Dikčius, V. Barkauskas, V. Laurušas, A. Raudonikis, J. Tamulionis, V. Bartulis, T. Makačinas. L. Vilkončius ir kt.

Straipsniai

Mokslo – metodinė, ekspertinė ir kita veikla:

Skaito pranešimus mokslinėse konferencijose, veda dirigavimo ir dainavimo atviras pamokas- interpretacijos meistriškumo seminarus Lietuvoje. Parašė straipsnių Lietuvos spaudoje, sukūrė muzikos kūrinių aranžuočių chorui. Dalyvauja ir pirmininkauja įvairių choro dirigentų, chorų, vokalinių ansamblių ir solistų konkursų vertinimo komisijose Lietuvoje ir užsienyje. Iniciavo ir dalyvavo LRT muzikinėse laidose, skirtose prof. A. Jozėno, prof. V. Noreikos kūrybiniams ir gyvenimo jubiliejams, konkursams, festivaliams ir kt. muzikiniams įvykiams, choro ir vokalinio meno aktualijoms. Iniciavo ir organizvo LMTA choro dirigentų (2009 m.) bei III tarptautinį J. Naujalio choro dirigentų (2017 m.) konkursus, buvo šių konkursų vertinimo komisijų narys.

D. Puišys yra Lietuvos muzikų sąjungos ir Lietuvos chorų sąjungos narys.