Jūratė Švedaitė

Dainininkė
Gimimo vieta: Vilnius, Lietuva
Biografija

Possesssing a vocal artistry and stage presence capable of “transfixing audiences with moments of opera magic,” Lithuanian soprano, Jūratė Švedaitė, has performed on three continents with organizations such as the Lithuanian National Chamber Orchestra, Connecticut Lyric Opera, Eastern Connecticut Symphony Orchestra, Connecticut Virtuosi Chamber Orchestra, Kaunas (Lithuania) Chamber Orchestra, Classical Orchestra of Piła (Poland),  the Lithuanian National Ensemble "Lietuva", Schlern International Music Festival (Italy), Greve Opera Festival (Italy), San Gimignano Music Festial (Italy), Pazaislis International Music Festival (Lithuania), among others, in venues as varied as Carnegie Hall, the Jerusalem Center (Israel), the Lithuanian National Opera and the Lithuanian National Philharmonic.

On the stage, Ms. Švedaitė has performed more than 20 leading roles including Cio-cio San in Madama Butterfly, the diva Tosca, Violetta in La Traviata, Mimi in La Bohème, Contessa in Le Nozze di Figaro, Donna Anna in Don Giovanni, Desdemona in Otello, Senta in Die Fliegende Hollander, Marguerite in Faust and Micaela in Carmen. An active perfomer of sacred works and oratorios as well, her credits include Bach’s Mass in B minor, Mozart’s Requiem, Brahm’s Ein Deutsches Requiem, Verdi’s Requiem and Orff’s Carmina Burana, while orchestral works include Strauss’ Vier letzte Lieder, Barber’s Knoxville Summer of 1915, Respighi’s Il Tramonto and a number of Bach’s secular catanatas.       

The granddaughter of one of Lithuania’s most revered composers and arrangers of traditional music, Jonas Švedas, Ms. Švedaitė attended the Lithuanian Music Academy where she earned Bachelors and Masters Degrees in Opera Performance and Vocal Instruction. She now resides in the United States where she an Assistant Professor at Connecticut College and teaches voice at Thames Valley Music School.

Publikacijos

J. Švedaitė: dainuodama čia jaučiuosi lyg kitame pasaulyje >>>
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/jsvedaite-dainuodama-cia-jauciuosi-lyg-kitame-pasaulyje-640143

JAV šaknis įleidusi menininkė: Lietuva keičiasi į gerąją pusę >>>
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/kultura/jav-saknis-ileidusi-menininke-lietuva-keiciasi-i-geraja-puse-175874

Jūratė Švedaitė: „Mama sako, kad gimiau dainuodama“ >>>
http://www.ve.lt/naujienos/kultura/muzika/jurate-svedaite-mama-sako-kad-gimiau-dainuodama-947225/

Straipsniai

Dainininkė, pedagogė, režisierė Jūratė Švedaitė, lietuvių kompozitoriaus, dirigento, pedagogo, dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ įkūrėjo prof. Jono Švedo anūkė, gimė ir užaugo Vilniuje, namuose, kuriuose visada skambėjo muzika. Jūratė nuo mažų dienų dainavo mergaičių chore „Liepaitės“, būdama keturiolikos įrašė vieną kompozitoriaus B. Gorbulskio dainą jo naujai plokštelei. Baigusi vidurinę mokyklą J. Švedaitė pasirinko dainavimo studijas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija).

Svarbiausiais Jūratės gyvenimo įvykiais reikėtų laikyti pirmuosius metus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Nukritus geležinei uždangai, Lietuvą aplankydavo vis daugiau žmonių iš Vakarų. Vienus čia atvesdavo verslo interesai, kitus, ypač jaunimą, smalsumas, kokia ta šalis Lietuva, prisidėjusi prie Sovietų Sąjungos sugriovimo… Ir tuo metu Jūratės gyvenime įvyko tai, kas retai nutinka realybėje. Viena diena buvo lemtinga ne tik jai, bet ir jaunam turistui amerikiečiui, atvykusiam į Vilnių. Vos po kelių pažinties savaičių jis paprašė Jūratės rankos… Nuo tada jie kartu jau 25 metai, užaugino dvi puikias dukras.

Visus savo profesinius reikalus perkėlęs į Vilnių, Jūratės vyras Johnas Walleris iš karto įsitraukė į Lietuvos gyvenimą, abu su Jūrate ėmėsi labdaringos veiklos – rūpinosi beglobiais vaikais. Pirmieji sunkūs išbandymai jauną šeimą ištiko Jūratei sunkiai susirgus. Medikų, vyro bei tėvų rūpesčio dėka Jūratė pasveiko, tačiau gydytojų nuosprendis buvo griežtas – atsisakyti profesijos... Jūratė galėjo iškęsti viską, bet tik ne tai! Šeima nusprendė išvykti į Ameriką, tęsti gydymą ir susigrąžinti viltį dainuoti.

1998 m. prasidėjo antrasis Jūratės Švedaitės-Wlaller gyvenimo etapas JAV, Konektikuto valstijoje, turinčioje tvirtas klasikinės muzikos tradicijas. Valstijoje yra keletas simfoninių, kamerinių orkestrų, nemažai aukštos meninės kultūros chorinių kolektyvų. Iš šio krašto yra kilęs lietuvių išeivijos palikuonis garsus daininikas, pelnęs tarptautinę šlovę, Arnoldas Voketaitis.  

Jūratė lengvai pritapo vietos bendruomenėje. Nauja aplinka, naujas gydimo kursas, vyro šeimos palaikymas teikė vis daugiau pasitikėjimo, vilčių susigrąžinti prarastą laiką ir vėl skirti visas jėgas profesijai. Palankios sąlygos ne tik šeimoje, bet ir muzikos mokykloje „Thames Valley“, į kurią Jūratė buvo pakviesta dėstyti dainavimo, suteikė galimybę koncertuoti su Konektikuto valstijos meno kolektyvais.

J. Švedaitės-Waller kelias į profesionalią operą prasidėjo 2002 metais, muzikos mokyklos direktoriui paprašius paruošti kalėdinę G. C. Menotti operą „Amalis ir nakties svečiai“. Spektaklis buvo priimtas labai šiltai. Tarp klausytojų buvo ir lenkų kilmės smuikininkas bei kamerinio orkestro „Connecticut Virtuosi“ meno vadovas Adrianas Sylveenas. Tas vakaras paskatino mintį pastatyti G. Bizet operą „Karmen“. Susibūrė gražus entuziastų kolektyvas: papildytas kamerinis orkestras „Connecticut Virtuosi“, vietinis choras ir šokėjai. Buvo paskelbtas pagrindinių atlikėjų konkursas.

Jūratė parengė Mikaelos partiją. Visa Wallerių šeima įsitraukė į operos pastatymą, net mažoji Juliana, aprengta čigonaite, sukinėjosi scenoje, o paauglė Justina oriai jautėsi gavusi režisieriaus asistentės pareigas. Didžiausias organizacinis krūvis teko Jūratės vyrui Johnui, meniškos prigimties asmenybei, idėjų sumanytojui ir jų įgyvendintojui. Spektaklis turėjo didelį pasisekimą, buvo pakartotas keliuose Konektikuto valstijos miestuose.

Susibūręs statytojų kolektyvas 2003 metais gavo teatro statusą. Konektikuto lyrinė opera (Connecticut Lyric Opera) kasmet parengia tris ar keturis operų pastatymus ir juos rodo valstijos miestuose. Per trylika sezonų pastatyta daugiau nei 20 operų: G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“, W. A. Mozarto „Figaro vedybos“, „Užburtoji fleita“, „Don Žuanas“, G. Verdi „Traviata“, „Otelas“, „Rigoletas“, G. Puccini „Madam Baterflai“, „Bohema“, „Toska“, P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“... Amerikos žurnalas „Opera News“ greta svarbiausių operos teatrų nuolat skelbia ir Konektikuto lyrinės operos repertuarą, tarp pagrindinių partijų atlikėjų dažnai galima rasti J. Švedaitės-Waller pavardę.

Karjeros pradžioje Jūratė dainavo lyrines partijas – Rozinos, Adinos, Džildos, Paminos, Violetos, vėliau perėjo prie didesnės dramatinės raiškos ir ištvermės reikalaujančių partijų – Toskos, Čio Čio San, Nedos, Margaritos, Donos Anos, Dezdemonos, Sentos, Tatjanos.

Kiekviena Konektikuto lyrinės operos premjera sulaukia muzikos kritikų įvertinimo, pastebimi ir Jūratės sukurti vaidmenys. Po „Užburtosios fleitos“ greta kitų Larry Kellumo solistei skirtų superliatyvų buvo ir toks: „Švelnioji Pamina – Jūratė Švedaitė priminė jaunąją Mirellą Freni...“ („Town Times“, 2010 m. Nr.11). „Konektikuto lyrinės operos spektaklis  „Madam Baterflai“ praskriejo tarsi ant sparnų kartu su pagrindinio vaidmens atlikėja Jūrate Švedaite... Jos balso jėga ir gražiausios spalvos ypač atsiskleidė II veiksmo kulminacijoje – arijoje „Un beldi...“, – rašė Miltonas Mooreˊas („The New London“, 2014 m. gegužė). Po „Traviatos“ premjeros tas pats kritikas aukštai įvertino Jūratės Violetą: „<...> tai buvo J. Švedaites triumfas nuo pat pirmo veiksmo „Sempre libera“ (su parodomąja E) iki melodramos paskutinėje finalinėje scenoje. Visas vakaras priklausė J. Švedaitei. „Vakarėlių mergaitės“ virsmas į jaudinamai pasiaukojančią asmenybę įtikinamai užvertė paskutinį operos puslapį“ („The New London day“, 2009).

J. Švedaitė dažnai kviečiama atlikti soprano partijų G. F. Händelio, W. A. Mozarto, J. S. Bacho, J. B. Pergolesi kantatose ir oratorijose. Ji dainuoja koncertuose su kameriniais orkestrais „Connecticut Virtuosi“, „Live Music Project“, Naujosios Britanijos simfoniniu orkestru, chorais „Monadnock“, „Mystic River“, „New Britain Choral Sociality“. Su Rytų Konektikuto orkestru 2015 m. Jūratė atliko R. Strausso „Paskutines keturias dainas“. Koncertui dirigavo Toshyiuki Shimada, kuris žinomas ir Lietuvos publikai.

J. Švedaitės profesionalumą lemia ne tik puikūs duomenys ir įgimtas muzikalumas, bet ir intelektas, kalbų mokėjimas, įvairių muzikos stilių ir žanrų išmanymas. Tobulinti meistriškumą neabejotinai padėjo ir intensyvus kultūrinis, muzikinis gyvenimas. Lengvai įveikiamas nuotolis iki Niujorko širdies – Linkolno centro – Jūratei visada teikė galimybę bendrauti ir konsultuotis su žymiais vokalo meistrais Ira Siff, Rene Fleming, dirigentais T. Shimada, J. M. Di Costanzo ir kitais specialistais.

Nuo 2005 m. J. Švedaitė-Waller dėsto Konektikuto koledže (Connecticut College), prieš kelerius metus tapo docente (assistąnt professor ). Jos studentai turi galimybę atlikti nedideles partijas Konektikuto lyrinės operos spektakliuose. Jūratė yra Vasaros operos instituto (Summer Opera Institution) Farmingtone režisierė. Su jaunais dainininkais ji pastatė Mozarto operas „Užburtoji fleita“, „Visos jos tokios“, Glucko „Orfėjų ir Euridikę“, Pergolesi „Tarnaitę ponią“, Rossini „Sevilijos kirpėją“.

J. Švedaitės kūrybinė veikla neapsiriboja Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. 2010–2014 m. vasaromis ji vedė meistriškumo kursus ir koncertavo Šlerno tarptautiniame muzikos festivalyje (Schlern International Music Festival) šiaurės Italijoje. 2015 metais Italijoje, Florencijos provincijoje, Konektikuto lyrinės operos, kamerinio orkestro „Connecticut Virtuosi“ ir Greve in Chianti municipaliteto bendradarbiavimo pagrindu sėkmingai pradėjo veikti Greve operos akademija ir muzikos festivalis (Greve Opera Academy and Music Festival). Dar tą pačią vasarą buvo parodyti trys Mozarto „Figaro vedybų“ spektakliai, 2016 m. metais pastatyta Puccini „Bohema“, Mozarto „Don Žuanas“, atliktos Pergolesi mišios „Stabat Mater“. Jaunieji dainininkai buvo atvykę iš JAV, Italijos, Kinijos, Lenkijos, Austrijos. Šią vasara numatyta „Toskos“ premjera.

Dainininkė J. Švedaitė-Waller tapo vis dažnesnė viešnia Lietuvoje. Simboliška, kad po daugelio metų pirmas jos koncertas gimtinėje 2013-aisiais įvyko festivalio „Sugrįžimai“ kvietimu. Šv. Jonų bažnyčioje ji dainavo operų arijas, dainas ir duetus talkinant buvusiems kolegoms – vargonininkei Renatai Marcinkutei-Lesieur, dainininkui Dainiui Puišiui ir pianistei Audronei Kisieliūtei.

2014 m. J. Švedaitė su D. Puišiu ir A. Kisieliūte atliko operinius ir kamerinius kūrinius Pažaislio ir Tytuvėnų festivaliuose, 2015 m. dalyvavo festivalyje „Ave Maria“ Palangoje, Gintaro muziejaus salėje kartu su pianiste A.Kisieliūte surengė lied ir melodie koncertą ,,Pasivaikščiojimai parko alėjomis“.

2015 m. LMTA Solinio dainavimo katedros kvietimu Jūratė Švedaitė vedė meistriškumo pamokas, su studentais nuoširdžiai dalinosi savo patirtimi. Ypatingą dėmesį ji skyrė tarčiai dainuojant vokiečių, italų kalbomis, frazuotei, stiliui.

2014 ir 2015 m. solistė gastroliavo Tel Avive ir Jeruzalėje su pianiste Batia Lorenzen ir smuikininku Ecortu Lorenzenu. 2017 m. Izraelyje Jūratė dainuos Viktoro Ullmanno operoje „Atlantidos imperatorius“ (Der Kaiser von Atlantis).

Gyvendama amerikietiškoje aplinkoje, Jūratė didžiuojasi savo tėvyne, visi žino, kad ji yra lietuvė. Choro „Monadnock“ vadovui Jimui Sharockui paprašius lietuviškų chorinių dainų, Jūratė ne tik jas atrinko, bet ir visus metus konsultavo, tikslino dainininkų tartį... Čikagos laikraštyje „Draugas“ (2014 m. sausio 30 d.) aprašytas choro „Monadnock“ koncertas, skirtas lietuviškoms Kalėdoms: „Tai buvo labai jautru, kai dviejuose įvykusiuose koncertuose New Hampshir valstijoje, Peterburough miesto savivaldybėje, ir Bostone, Šv. Petro bažnyčioje, susirinkę lietuviai kartu dainavo su amerikiečiais J. Naujalio „Lietuva brangi“ gražiai tardami Maironio eiles… Amerikiečiai mums padovanojo mūsų palikimą…“

Ir vėl išauš pavasaris, ateis vasara… Jūratė vėl skris per Atlantą į Toskaną ir į savo tėvynę su naujais kūrybiniais sumanymais. Palinkėkime, kad jiems būtų lemta išsipildyti.