Leopoldas Digrys

Vargonininkas, pianistas, LR Valstybinės, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas
Gimimo data: 1934-09-08
Meno kūrėjo statusas

Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005-11-11
LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-513

Mokslinis laipsnis

Profesorius

Apdovanojimai

Lietuvos nusipelnęs artistas (1968)
Lietuvos liaudies artistas (1983)
Lietuvos Respublikinės premijos laureatas (1973)
Kristoforo statulėle (2003)
Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (2005)
Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premija (2008)
I laipsnio medalis "Už nuopelnus Vilniui ir Tautai" (2010)
III laipsnio Didžiojo kunigaikščio Gedimino apdovanojimas "Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje" (2010)
1994 L. Digriui buvo paskirta pirmojo laipsnio Valstybinė pensija
2014 m. "Auksinio disko 2014" laureatas 
2015 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
 

 

Biografija

Dabartinės lietuvių vargonavimo mokyklos įkūrėjas, respublikinės premijos laureatas profesorius Leopoldas Mykolas Digrys gimė 1934 m. rugsėjo mėn. 8 d. Kaune. 1952–1957 m. studijavo Maskvos konservatorijos G. Ginzburgo fortepijono ir A. Gedikės vargonų klasėse. 1960 m. baigė šios konservatorijos fortepijono, 1961 m. vargonų klasės aspirantūrą. 1969 m. ir 1976 m. stažavo Prahos muzikos akademijoje. 1960–2001 m. Lietuvos konservatorijos (nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademija) dėstytojas, nuo 1983 m. profesorius. Buvo vargonininkų tarptautinių konkursų Lietuvoje ir užsienyje žiuri narys. Nuo 1991 m. Religinės muzikos centro pirmininkas. Surengė daugiau, kaip 2000 vargonų muzikos (klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinių) koncertų. Gastroliavo Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Izraelyje, Jugoslavijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Bremene, Getingene, Leipcige, Ravenoje, Tel Avive, Venecijoje, Zalcburge ir kitur. Suredagavo ir pirmasis atliko lietuvių ir kitų tautų kompozitorių kūrinių vargonams. Jo iniciatyva 1962 m. atkurta vargonininkų specialybė Lietuvos konservatorijoje, nuo 1968 m. pradėti rengti Vilniaus vargonų muzikos festivaliai, M. K. Čiurlionio pianistų konkursas 1968 m. išplėstas į pianistų ir vargonininkų konkursą. Jo rūpesčiu naujus vargonus įsigijo Lietuvos nacionalinė filharmonija, Vilniaus arkikatedra, Šv. Kazimiero bažnyčia, Bonifratrų bažnyčia, Lietuvos konservatorija.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje L. Digrio pastangomis buvo atkurta vargonų specialybė (1962, nuo 1990 - Vargonų katedra). 1991 m. prof. L.Digrio iniciatyva įsikūrė Religinės muzikos centras, kasmet surengiantis per 60 sakralinės muzikos koncertų Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. L.Digrio pastangų dėka suskambo nauji vargonai Vilniaus arkikatedroje (1969), Filharmonijoje (1963), Mažojoje Baroko salėje (1976), Lietuvos muzikos akademijoje (1964), Klaipėdos universiteto salėje (1975), Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje (2003). Prof. L.Digrys dalyvavo daugiau nei 2000 koncertų Lietuvoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Izraelyje, buvusioje Jugoslavijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, kitose buvusiose Sovietų respublikose. Dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Šlezvig-Holšteine, Getingene, Geteborge, Ciuriche, Zalcburge, Vienoje, Tel-Avive, Ravenoje, Krokuvoje, J.S.Bacho festivaliuose Brėmene ir Leipcige ir kt. Ne kartą jis buvo tarptautinių vargonininkų konkursų Prahoje, Kijeve, Vilniuje žiuri nariu. Nuo 1968 m. prof. L.Digrio rūpesčiu buvo rengiami Vilniaus tarptautiniai vargonų muzikos festivaliai, tuo laiku - pirmieji Sovietų Sąjungoje. Festivalių tradicija pratęsta 1994 m. ir gyvuoja, įsiliedama į “Kristupo vasaros festivalį”, o prof. L.Digrys yra šio festivalio Vargonų muzikos ciklo meno vadovas. Prof. L.Digrys inspiravo bei pirmasis atliko daugelio lietuvių ir užsienio kompozitorių - E.Balsio, J.Juzeliūno, B.Kutavičiaus, A.Martinaičio, T.Makačino, V.Bartulio, A.Nemtino, G.Bovet - kūrinius vargonams. Jo diskografijoje - 21 plokštelė. 1976 m. Lietuvos Televizijoje buvo sukurta dokumentinė apybraiža apie Leopoldą Digrį “Vargonų maestro” (režisierė J.Janulevičiūtė). 2003 m. už nuopelnus Vilniaus miestui prof. L.Digriui buvo įteikta Šv. Kristoforo statulėlė, 2005 m. profesorius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. 2008 m. prof. L.Digriui buvo paskirta LR vyriausybės kultūros ir meno premija.

L. Digrio mokiniai Giedrė Lukšaitė-Mrazkova, Bernardas Vasiliauskas, Balys Vaitkus, Vida Prekerytė, Nijolė Trinkūnaitė-Dainienė, L. Paškevičiūtė-Korienė

Biografija (2)

Leopoldas Digrys - žymiausias Lietuvos vargonininkas. Gimė 1934 09 08 Kaune, juristų šeimoje. Mokytis muzikos pradėjo nuo penkerių metų. 1952 baigęs Vilniaus dešimtmetę muzikos mokyklą (dabar Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), įstojo į Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją, kurioje 1957 baigė fortepijono ir vargonų specialybes, po to abiejų specialybių aspirantūras – 1960 ir 1961 (prof. G. Ginzburgo ir prof. L. Roizmano klasės). Stažavosi Prahos muzikos akademijoje pas prof. dr. I. Reinbergerį. 1960 pradėjo dirbti Vilniaus valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) vyr. dėstytoju, vėliau docentu (1972), profesoriumi (1984).

Pirmasis rimtas koncertas fortepijonu įvyko 1950 metų rudenį: tiesioginės radijo transliacijos metu L. Digrys atliko Ferenzo Liszto Vengrišką fantaziją fortepijonui su orkestru (griežė Lietuvos radijo simfoninis orkestras, diriguojamas Abelio Klenickio). Iki pianisto karjeros pabaigos 1967 metais koncertuota daugybėje Lietuvos ir Rusijos miestų. 

Pirmasis koncertas vargonais įvyko 1957 metais Maskvoje. Nuo tų metų pagrota daugiau kaip 2500 koncertų Lietuvoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Izraelyje, visose buvusiose TSRS respublikose. Dalyvauta tarptautiniuose festivaliuose Schleswig-Holsteine, J. S. Bacho jubiliejiniuose festivaliuose Bremene ir Leipzige, taip pat Zuriche, Lucernoje, Turine, Venecijoje, Goteburge, Gottingene, Salzburge, Tel Avive, "Sofijos rudens", "Maskvos žvaigždžių", A. Sacharovo Nižnij Novgorode, Briuselyje, Krokuvoje, Olyvoje, Palma Majorkoje, Alandų salose, Rimini, Akviloje, Karaliaučiuje ir daugelyje kitų.

Nelengva suminėti menininko repertuarą - būdamas vienas iš aktyviausiai koncertuojančių ir labiausiai vertinamų vargonininkų, jis groja visų epochų - tiek senovinę, tiek romantinę, tiek ir šiuolaikinę vargonų muziką. Buvo pirmuoju E. Balsio, J. Juzeliūno, B. Kutavičiaus, R. Žigaičio, T. Makačino, V. Bartulio, G. Bovet, A. Nemtino ir kitų kompozitorių kūrinių vargonams atlikėju, daugelio užsienio kompozitorių kūrinių pirmuoju atlikėju Lietuvoje. Vilniuje pagrojo eilę koncertų ciklų. Pastarųjų metų ženkliausias koncertų ciklas - naujaisiais Šv. Kazimiero vargonais surengtas koncertų ciklas "Europos šalių vargonų muzika", kurį sudarė 17 skirtingų programų.

Išleista 21 plokštelė (dvi iš jų tuometinėje Vakarų Vokietijoje), įgrota daug radijo įrašų, apie jį pastatyti 2 trumpametražiniai kino filmai ("Vargonų maestro", 1972 metais ir "Legendos", 2013 metais). Dabar pradėta leisti ir CD.

Leopoldas Digrys pagrįstai laikomas šiuolaikinės koncertinės vargonų muzikos klestėjimo pradininku. Jo iniciatyva ir pastangomis pastatyti koncertiniai ir maži kilnojami vargonai Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (Didžiojoje salėje), Paveikslų galerijoje (dabar Arkikatedra-Bazilika), Mažojoje baroko salėje (dabar Šv. Kryžiaus bažnyčia), Vilniaus onkologinės ligoninės koplyčioje, Klaipėdos universiteto salėje, šeši mokomieji vargonai (vokiški, švediški, čekiški, amerikoniški ir dveji lietuviški) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1996 - 2003 metais Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje pastatyti vokiški koncertiniai vargonai, kurie užsienio specialistų nuomone pripažinti vienais geriausių pokario metais pastatytų vargonų Rytų Europoje.

Maestro  pastangomis 1962 dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje atstatyta (buvusi uždaryta nuo 1949) vargonų klasė, o 1990 įsteigta vargonų ir klavesino katedra. 1992 įvesta vargonų specialybė ir dabartinėje Vilniaus konservatorijoje (anksčiau - Aukštesnioji Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykla).

Leopoldo Digrio vargonų specialybės klasę baigė per 40 vargonininkų. Jų tarpe - tarptautinių konkursų laureatai, docentai, profesoriai, pripažinti tarptautinio lygio atlikėjai, nuolatos koncertuojantys Europoje ir JAV. Kai kurie L. Digrio absolventai sėkmingai darbuojasi Vokietijoje (I. Budrytė-Kummer, E. Kungurceva-Semionova, V. Šilerytė-Jung), Čekijoje (G. Lukšaitė-Mrazkova), Austrijoje (VR. Skurulskytė) ir JAV (V. Barkauskas ir R. Sokas). 

Nuo 1967 (su didele pertrauka) pradėti rengti regioniniai, o nuo 1991 – tarptautiniai M. K. Čiurlionio vargonininkų konkursai. L. Digrys - tarptautinių M. K. Čiurlionio vargonininkų konkursų (1991, 1995, 1999, 2003, 2007 ir 2011) organizatorius, žiuri vicepirmininkas. 

Leopoldas Digrys buvo žiuri nariu ir pirmininku tarptautiniuose ir regioniniuose konkursuose Prahoje, Kijeve, Karaliaučiuje (Kaliningrade). 

1998 Lietuvos muzikų sąjunga išleido jo vadovėlį „Kaip groti vargonais" (išverstas ir į rusų kalbą ir išleistas Maskvoje).

Nuo 1963 Leopoldas Digrys glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos filharmonija. Buvo rengiami tradiciniais tapę vargonų muzikos koncertai tuometinėje Paveikslų galerijoje, vėliau ir Mažojoje baroko salėje. Drauge su filharmonija surengti aštuoni Tarptautiniai vargonų muzikos festivaliai. Grąžinus bažnyčias tikintiesiems, nemokamų sekmadieninių koncertų tradiciją tęsia Šv. Kazimiero bažnyčioje. Nuo 1991 grojo kompiuteriniais "Allen" vargonais, nuo 2003 – naujaisiais „Oberlinger" vargonais. Kasmet surengia daugiau kaip 60 koncertų. Liepos-rugpjūčio mėnesiais rengiami koncertai įtraukiami į Vilniaus Kristupo vasaros festivalio programą. Jo vadovaujamas Religinės muzikos centras rengia koncertus ir kitose Lietuvos bažnyčiose. Išskirtinė nuolatinė veikla plėtojama Kaune šv. Gertrūdos bažnyčioje.

Apie L. Digrį išleistos trys knygelės tarybiniais metais (Valstybinės filharmonijos leidiniai). Jau parengta spaudai Rasos Pangonytės monografija apie Leopoldą Digrį "Allegro appasionato arba Leopoldo Digrio gyvenimas ir nuotykiai"

1991 m. realiai, o 1997 m. ir oficialiai įsteigė viešąją įstaigą „Religinės muzikos centras", kuriai visą laiką vadovauja visuomeniniais pagrindais. Ši įstaiga reguliariai organizuoja vargonų muzikos koncertus ir festivalius Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje. Šiuose koncertuose dalyvauja Lietuvos ir užsienio chorai, solistai dainininkai ir instrumentalistai. Šiuos renginius jau puikiai žino ir Europos vargonų muzikos koncertų ir festivalių rengėjai, muzikai. Atlikėjų geografija - nuo Australijos ir Naujosios Zelandijos iki JAV. 

Svarbiausi darbai

Leopoldas Digrys "Kaip groti vargonais" ISBN 9986-429-13-7, 1998 m., Lietuvos muzikų draugija

Išleista Rasos Pangonytės knyga "Allegro appassionato, arba Leopoldo Digrio gyvenimas ir nuotykiai".

SVARBIAUSI PUBLIKUOTI ĮRAŠAI

Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras, LMIPCCD010, 2000
Julius Juzeliūnas, CD 1
1-3 Koncertas vargonams, smuikui ir kameriniam orkestrui
1 Allegro sostenuto 8'19
2 Passacaglia 7'21
3 Finale 8'21

Leopoldas Digrys, vargonai; Raimundas Katilius, smuikas; Lietuvos kamerinis orkestras; Saulius Sondeckis, dirigentas

Ondine, ODE 972-2
Bronius Kutavičius. Last Pagan Rites / Paskutinės pagonių apeigos,
1-4 Last Pagan Rites (1978), For Choir, Organ and Horns; Text by Sigitas Geda 27'00
1 On Your Green Grasshopfer 6'07
2 Celebration of the Medvėgalis Hill 3'32
3 Incantation of the Serpent 5'44
4 Celebration of the Oak-three 11'37

The Choir of the Vilnius Čiurlionis Art School , Romas Gražinis, conductor, Gintarė Skerytė, soprano, Leopoldas Digrys, organ

Lithuanian Music Information and Publishing Centre, 2003, LMIPC CD022-023, 142'50
Dramatinės freskos / Dramatic Frescoes. Eduardas Balsys
CD 2,
2 Introdukcija ir pasakalija vargonams ir simfoninio orkestro grupei / Introduction and Passacaglia for organ and symphony orchestra group (1974) 8'17

Atlieka Leopoldas Digrys, vargonai; Valstybinės filharmonijos simfoninio orkestro grupė; dirigentas Juozas Domarkas

M. K. Čiurlionis ‎– Rinktiniai Kūriniai • Styginis Kvartetas Ir Kūriniai Vargonams, Мелодия ‎– C10-06083-84

Kūriniai Vargonams
B1 Preliudas F-Dur. Preliudas g-moll. Preliudas As-dur 2:52
B2 Kanonas As-Dur. Kanonas d-moll 2:43
B3 Fuga c-moll, Fuga g-Moll 4:30
B4 Fuga cis-Moll 4:21
B5 Fuga-Choralas a-moll 3:14
B6 Fuga fis-moll 3:09

Bronius Kutavičius. Mažasis spektaklis / The Small Spectacle
Lithuanian Music Information and Publishing Centre
2011, LMIPC CD 064

Prutena / Užpustytas kaimas / Prutena / Sand-Covered Village (1977) smuikui, vargonams ir varpams / for Violin, Organ and Bells 8:56
Eduardas Digrys - smuikas / violin (13) Leopoldas Digrys - vargonai / organ (13) Lev Duker - varpai / bells (13)

Gyvenimas gražus paprastumu... / Life Is Beautiful In Its Simplicity...
Rimvydas Žigaitis, LMSMBCD-049

Iškilminga muzika / Solemn Music 07:17

Leopoldas Digrys (vargonai), berniukų choras "Ąžuoliukas", Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Saulius Sondeckis / Leopoldas Digrys (organ), boys' choir "Ąžuoliukas", Lithuanian Chamber Orchestra, conductor Saulius Sondeckis

AUKSINIS CD 2014, LMSMBCD-112
Auksinis diskas 2014 / Golden Disc 2014
Laureatai / Laureates
Leopoldas Digrys (vargonai / organo)
Vaclovas Daunoras (bosas / bass)
Pavelas Giunteris (mušamieji / percussion)
Klaipėdos kamerinis orkestras, meno vadovas Mindaugas Bačkus / Klaipėda Chamber Orchestra, Artistic Director Mindaugas Bačkus

F. Poulenc Concerto for Organ, Timpani and Strings in G minor 21’ 18

Atlieka Leopoldas Digrys (vargonai), Konstantinas Akopianas (timpanai) ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus

Įrašyta 2014 m. rugsėjo 2 d. Šv. Kazimiero bažnyčioje

Garso režisieriai Vilius Narmontas ir Giedrius Litvinas

Vargonuoja Leopoldas Digrys
LMSMBCD-109

1. Johann Sebastian Bach Tokata d-moll BWV 565
2. Gabriel Faure Prabudimas (transkripcija L. Digrio)
3. Cesar Franc Choralas Nr 3 a-moll
4. Peter Eben Laudes Nr.4 Kristus nugalėjo. Kristaus garbinimas – pergalingas, karaliaujantis amžinybei. Nors per kančią ir skausmą, Šlovė prasiveržia iš Jo Veido, ir viešpatauja viskam.
5. Francis Poulenc Koncertas vargonams, timpanams ir styginiams g-moll

Atlieka Konstantinas Akopianas (timpanai) ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigentas Donatas Katkus

Repertuaras

SOLO KŪRINIAI
Johann Sebastian Bach
Preliudas ir fuga D-dur, BWV 532
Pastoralė f-dur, BWV 590
Choralas "Das alte Jahr vergange ist", BWV 614
Choralas "Herr Christ, der ein'ge Gottes-Sohn", BWV 601
Šeši Šublerio choralai, BWV 645-650
Choralas iš kantatos Nr. 147
Preliudas ir fuga es-moll, BWV 552
Adagio e-moll
Fantazija ir fuga g-moll
Pasakalija ir fuga c-moll
Itališkas koncertas
Preliudas ir triguba fuga Es-dur
Sonata c-moll
Tokatos d-moll, C-dur
8 didieji choralai
Partita c-moll
Trio G-dur
Fantazija su imitacija h-moll
Johannes Brahms
2 choralai
Anton Bruckner Įžanga ir fuga c-moll
Dieterich Buxtehude 
Čakona
Preliudas ir fuga D-dur
3 choralai
Archangelo Corelli
Koncertas vargonams solo
Petr Eben
Laudes
Fantazija ir fuga g-moll, B.542
Pasakalija c-moll, B. 532
Cesar Franck
Choralas Nr. 3 a-moll
Fantazija a-moll
Girolamo Frescobaldi
Kapričio
Alexander Glazunov
Preliudas ir fuga D-dur, op. 93
Paul Hindemith
Sonata 
Olivier Messiaen
Apparition de l'Eglise eternelle
Nežinomas XVII a. Vilniaus autorius
3 pjesės itališku stiliumi
Fanfaros
Dmitri Shostakovich
Preliudas ir fuga d-moll, op. 87 Nr. 24
KONCERTAI
Johann Sebastian Bach Vivaldi
Koncertų perdirbimai vargonams d-moll, a-moll, G-dur
Archangelo Corelli
Koncertas vargonams g-moll
George Frideric Handel
Koncerto grosso op. 3 Koncertai vargonams ir orkestrui Nr. 1, 2, 4, 5
Francis Poulenc
Koncertas vargonams ir styginių orkestrui
Antonio Vivaldi
Koncertas G-dur Koncertas d-moll

KAMERINIAI KŪRINIAI
Johann Sebastian Bach
Sonatos smuikui ir vargonams Nr. 1, 2
Sonatos violončelei ir vargonams Nr. 1, 2, 3
George Frideric Handel
Kantata "Vagcha bella"
Archangelo Scarlatti
Sento nel core Qual farfaletta amante
Alessandro Stradella
Pieta, Signore

ORATORIJOS, KANTATOS
Benjamin Britten
Missa Solemnis, vaikų chorui ir vargonams

LIETUVIŲ KOMPOZITORIAI
Eduardas Balsys
Kantata "Nešantis saulę" solistui, mišriam chorui, vargonams, mušamiesiems
Introdukcija ir pasakalija
Simfonija-koncertas vargonams ir orkestrui
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Preliudai, fugos: g-moll, cis-moll, c-moll, fis-moll, b-moll, fuga choralas a-moll
Dvi mažosios fugos: g-moll, c-moll
Du kanonai As-dur, d-moll
Julius Juzeliūnas
Koncertas smuikui, vargonams ir kameriniam orkestrui
Koncertas vargonams solo
Melika, sonata balsui ir vargonams
Bronius Kutavičius
Paskutinės pagonių apeigos, oratorija chorui, vargonams, valtornoms
Reminiscensija
Teisutis Makačinas
Sonata vargonams op. 8
Stasys Vainiūnas
Koncertas vargonams ir styginių orkestrui cis-moll, op. 18
Koncertas vargonams ir orkestrui fis-moll "Bėkit bareliai"

Koncertai

SVARBIAUSI 2008-2014 KONCERTAI
2008 metai (22 koncertai Lietuvoje ir užsienyje)
Koncertai Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje (12 koncertų):
sausio 6 d. – LMTA 75-čiui,
kovo 9 d., 16 d. ir 30 d.,
gegužės 15 d.,
birželio 1 d.,
rugpjūčio 31 d. (Kristupo vasaros festivalio uždarymas),
rugsėjo 27 d.,
spalio 26 d.,
lapkričio 2 d.,
gruodžio 14 d. ir 26 d.

Vilniaus liuteronų-evangelikų bažnyčia
spalio 10 d.

Koncertai Kaune
gegužės 4 d.,
birželio 8 d.
Koncertas Šiauliuose
sausio 4 d.

Koncertai Mažeikiuose
spalio 4 d. ir 5 d.

Koncertas Molėtuose
birželio 29 d.

Koncertai Lenkijoje
liepos 29 d. Varšuvoje
liepos 30 d. Lowicz

Koncertas Austrijoje
Zalcburgo festivalis „Musica sacra“ rugpjūčio 20 d.

2009 metai (26 koncertai Lietuvoje ir užsienyje)
Koncertai Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje (7)
sausio 25 d.
balandžio 13 d.
gegužės 12 d., 24 d., 29 d.,
birželio 28 d. – Kristupo vasaros festivalio atidarymas,
rugsėjo 30 d.

Koncertai Vilniaus šv. Ignoto bažnyčioje
birželio 7 d.,
spalio 4 d.
Koncertai Kaune
gegužės 3 d.,
birželio 14 d.

Koncertas Molėtuose
liepos 12 d.

Koncertas Mažeikiuose
spalio 24 d.

Koncertas Šiauliuose
sausio 4 d.

Koncertas Tauragėje
balandžio 24 d.

Koncertas Nidoje
liepos 4 d. Festivalyje „Vargonų vasara“

Koncertai Lenkijoje
rugpjūčio 21 d. Polonica Zdroj,
rugpjūčio 23 d. Wroclaw,
rugpjūčio 25 d. Kluczbork,
rugsėjo 4 d. Kalisz

Koncertai Vokietijoje
birželio 1 d. Hamburge
rugpjūčio 29 d. Anaberge
rugsėjo 2 d. Drezdene

Koncertai Šveicarijoje
birželio 17 d. XXVII Tarptautiniame Zugo miesto vargonų muzikos festivalyje
birželio 18 d. Chame

Koncertai Alandų Salose
birželio 24 d. Marienhame Tarptautiniame vargonų muzikos festivalyje

2010 metai (16 koncertų Lietuvoje)
Koncertai Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje (10)
sausio 24 d.,
vasario 21 d.,
kovo 21 d.,
balandžio 5 d.,
gegužės 23 d.,
birželio 27 d.,

rugpjūčio 31 d. – Kristupo vasaros festivalio uždarymas,
lapkričio 2 d. ir 16 d.,
gruodžio 26 d.

Koncertai Vilniaus šv. Ignoto bažnyčioje
sausio 10 d.,
gruodžio 12 d.

Koncertas Vilniaus Onkologinės ligoninės koplyčios vargonų atidarymui
gegužės 31 d.

Koncertas Marijampolėje
spalio 10 d.

Koncertai Kaune
birželio 6 d.,
rugsėjo 24 d. – Kauno J. Gruodžio konservatorijos 90-čiui

2011 metai (9 koncertai Lietuvoje ir užsienyje)
Koncertai Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje (7)
sausio 13 d.,
balandžio 25 d.,
spalio 11 d. ir 27 d.,
rugpjūčio 30 d. – Kristupo vasaros festivalio uždarymo koncertas
lapkričio 1 d. ir 13 d.,

Koncertas Kaune
gegužės 4 d.

Koncertas Austrijoje, Zalcburge
rugpjūčio 3 d. – Vasaros festivalis „Musica sacra“

2012 metai (20 koncertų Lietuvoje ir užsienyje)
Koncertai Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje (11)
sausio 1 d.,
vasario 12 d.,
balandžio 9 d.,
gegužės 15 d.,
rugpjūčio 28 d. – Kristupo vasaros festivalio uždarymo koncertas
spalio 23 d. ir 27 d.,
lapkričio 4 d. ir 18 d.,
gruodžio 26 d. ir 30 d.,

Koncertai Kaune
balandžio 15 d.,
gegužės 6 d.,

Koncertas Mažeikiuose
spalio 7 d.

Koncertas Nidoje
birželio 29 d. – Festivalyje „Vargonų vasara“

Koncertai Lenkijoje
rugpjūčio 16 d. Poznanėje
rugpjūčio 17 d. Sierakove
rugsėjo 19 d. Zyrardove
rugsėjo 28 III vargonų muzikos festivalis Volštyne
rugsėjo 29 d. III vargonų muzikos festivalis Volštyne

2013 metai (17 koncertų Lietuvoje ir užsienyje)
Koncertai Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje (9)
sausio 6 d.,
vasario 3 d. ir 16 d.,
balandžio 1 d.,
birželio 4 d.,
lapkričio 17 d.,
gruodžio 25 d. ir 26 d.
birželio 25 d. – Kristupo vasaros festivalio atidarymo koncertas

Koncertai Vilniuje
Lietuvos nacionalinė filharmonija – Filharmonijos vargonų 50-čio paminėjimas.
spalio 16 d. ir lapkričio 6 d.

Koncertai Kaune
spalio 11 d.,
lapkričio 24 d.,
gruodžio 28 d.

Koncertai Vokietijoje
birželio 29 d. Chemnitce
liepos 3 d. Drezdene

Koncertai Austrijoje
rugpjūčio 7 d. Zalcburgo Vasaros festivalis „Musica sacra“

2014 metai (12 koncertų Lietuvoje)
Koncertai Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje (5)
vasario 16 d.,
kovo 9 d. ir 30 d.,
balandžio 6 d. ir 21 d.

Koncertai Kaune
sausio 26 d.,
kovo 16 d.,
balandžio 13 d. ir gegužės 15 d.

Koncertas Anykščiuose
rugpjūčio 3 d.

Koncertas Palangoje
rugpjūčio 12 d.

Rugsėjo 2 d. įvyko Kristupo vasaros festivalio uždarymo koncertas, kuriuo Leopoldas Digrys minėjo 80-mečio sukaktį

2015 metai (8 koncertai Lietuvoje)
Koncertai Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje (7)
vasario 15 d.,
kovo 22 d.
balandžio 5 ir 12 d.,
gegužės 12 d.,
birželio 23 ir 30 d.

Koncertas Biržuose
birželio 21 d.

 

 

Publikacijos

Balys Vaitkus. "Leopoldas Digrys: "Rodos netrukdžiau savo mokiniams tobulėti", 2007 m. "Muzikos barai"

Vladas Zalatoris. Gyvenimą paskyręs vargonams. 2002 m. "Muzikos barai"

LRT. Legendos. Leopoldas Digrys

Rasa Pangonytė "Allegro appassionato, arba Leopoldo Digrio gyvenimas ir nuotykiai" 

IV. SVARBIAUSIOS PUBLIKACIJOS

Balys Vaitkus. „Leopoldas Digrys: „Rodos netrukdžiau savo mokiniams tobulėti“, 2007 m. „Muzikos barai“

„Leopoldas Digrys: trečioji vargonininko akis“, Audrius Musteikis, Balsas.lt, 2009-06-30

Vladas Zalatoris. „Gyvenimą paskyręs vargonams“, 2002 m. „Muzikos barai“

LRT. Legendos. „Leopoldas Digrys“, 2013, gruodis

apie L. Digrį sukurtas dokumentinis filmas „Vargonų maestro“ (rež. J. Janulevičiūtė), 1976 m.

„Leopoldas Digrys atsako į Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos moksleivių klausimyną“, Bernardinai.lt, 2014-02-10

„Apdovanojimas suvienijo skirtingus žmones ir jų idėjas“, „Lietuvos rytas“, 2003-12-20, priedas „Sostinė“, p. 9.

Baltrušaitytė Renata. Leopoldas Digrys: „Jeigu susitikčiau Johaną Sebastianą Bachą…“ „Veidas“, 2009, Nr. 39 (rugsėjis, 28), p. 52-53

Juodpusis Vaclovas. Digrys Leopoldas Mykolas., Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2003. – T. 4, p. 762.

Straipsniai

“Vargonininkas L.Digrys genialią A.L.Weberio muziką atskleidė savo interpretavimo talentu, kuris sugebėjo paliesti kiekvieno sielą.”

Irena Kalvanaitė-Pavilanskienė, BERNARDINAI.LT, 2007-02-16

“Virtuozinis atlikimo technikos lengvumas, registruotės įvairumas, o šalia to - nuoširdumas bei ryškus L.Digrio meninis temperamentas apsprendė savitą J.S.Bacho kūrinių interpretaciją.”

Jadvyga Čiurlionytė, LITERATŪRA IR MENAS, 1986-08-31

“Leopoldas Digrys turi nepriekaištingą techniką ir paperka savo muzikalumu, kurie jam suteikia galimybę atlikti kūrinius neįkyriai, bet nepaprastai veiksmingai. Detalės atliekamos rūpestingai, bet niekur neprarandant kūrinio visumos. (...) Jis grojo taip pakiliai ir virtuoziškai, kad jam buvo gaivališkai plojama.”

BREMER NACHRICHTEN, 1971-06-08

“Lietuvio vargonininko grojimui būdingas didžiulis susikaupimas ir ta tarsi stebuklinga ramybė, absoliučiai išlygintas skambėjimas, kurie prieinami tik geriausiems Bacho atlikėjams. Iš karto pajuntama, kad šis menininkas turi savo koncepciją. (...) Iš visų festivalyje grojusių vargonininkų Digrys buvo įdomiausia asmenybė.”

RUCH MUZYCZNY, 1969

“Digrys - mąstantis menininkas, jo kūrybinė individualybė aiškiai apibrėžta, bet tai netrukdo atlikėjui kiekvieną kartą džiuginti klausytojus naujais laimėjimais. Digrio stichija - tai registruotė, naujų tembrų ir subtiliausių sąskambių ieškojimai. Romantikų muziką vargonams jis interpretuoja labai poetiškai ir spalvingai. XVII-XVIII amžių muzikoje jis randa daug psichologinių ir emocinių momentų, artimų mūsų klausytojo dvasiai.”

Prof. Leonidas Roizmanas,
Knyga MUZIKOS MENO ATLIKIMO KLAUSIMAI, Maskva, 1969

“L.Digrys ir vėl parodė, kad jis subrendęs vargonų virtuozas, kuo mes visi džiaugiamės ir didžiuojamės.”

Balys Dvarionas, TIESA, 1964-05-10 

V. SVARBIAUSIOS CITATOS APIE LEOPOLDĄ DIGRĮ    

 

 

„Vargonininkas L. Digrys genialią A. L. Weberio muziką atskleidė savo interpretavimo talentu, kuris sugebėjo paliesti kiekvieno sielą.”

Irena Kalvanaitė-Pavilanskienė, BERNARDINAI.LT, 2007-02-16

 

„Virtuozinis atlikimo technikos lengvumas, registruotės įvairumas, o šalia to – nuoširdumas bei ryškus L. Digrio meninis temperamentas apsprendė savitą J. S. Bacho kūrinių interpretaciją.“

Jadvyga Čiurlionytė, LITERATŪRA IR MENAS, 1986-08-31

 

„Leopoldas Digrys turi nepriekaištingą techniką ir paperka savo muzikalumu, kurie jam suteikia galimybę atlikti kūrinius neįkyriai, bet nepaprastai veiksmingai. Detalės atliekamos rūpestingai, bet niekur neprarandant kūrinio visumos. (...) Jis grojo taip pakiliai ir virtuoziškai, kad jam buvo gaivališkai plojama.“

BREMER NACHRICHTEN, 1971-06-08

 

„Lietuvio vargonininko grojimui būdingas didžiulis susikaupimas ir ta tarsi stebuklinga ramybė, absoliučiai išlygintas skambėjimas, kurie prieinami tik geriausiems Bacho atlikėjams. Iš karto pajuntama, kad šis menininkas turi savo koncepciją. (...) Iš visų festivalyje grojusių vargonininkų Digrys buvo įdomiausia asmenybė.“

RUCH MUZYCZNY, 1969

 

„Digrys – mąstantis menininkas, jo kūrybinė individualybė aiškiai apibrėžta, bet tai netrukdo atlikėjui kiekvieną kartą džiuginti klausytojus naujais laimėjimais. Digrio stichija – tai registruotė, naujų tembrų ir subtiliausių sąskambių ieškojimai. Romantikų muziką vargonams jis interpretuoja labai poetiškai ir spalvingai. XVII-XVIII amžių muzikoje jis randa daug psichologinių ir emocinių momentų, artimų mūsų klausytojo dvasiai.“

Prof. Leonidas Roizmanas,
Knyga MUZIKOS MENO ATLIKIMO KLAUSIMAI, Maskva, 1969

 

„L. Digrys ir vėl parodė, kad jis subrendęs vargonų virtuozas, kuo mes visi džiaugiamės ir didžiuojamės.“

Balys Dvarionas, TIESA, 1964-05-10

 

„L. Digrio prigimčiai būdingas retas savybių derinys: romantiškas pakilumas, valingas temperamentas, „užsidegimas“ atliekama muzika ir „kilnus intelektualumas“, kuris, kaip teisingai rašė B. Asafjevas, taip reikalingas vargonininkui.“

Žurnalas „Sovetskaja muzika“, Maskva, 1960 Nr. 5

„L. Digrio koncertas Rygoje dar kartą parodė, kad jis - vienas iš talentingiausių koncertuojančių tarybinių vargonininkų. Jo grojimas pasižymi tobula technika, registruotės įvairumu ir subtiliu kolorito jausmu“.

„Sovetskaja Latvija“, Ryga, 1962 10 03

„Klausytojai labai vertina jo grojimą: minties aiškumą, stiliaus grynumą, fantaziją, temperamentą, nesuvaržytą techniką, išradingumą pasirenkant registruotės spalvas. Vertinamas jo nuoširdus tarnavimas muzikai.“

„Sovetskaja muzika“, Maskva, 1965 Nr. 8

„Pagrindinę koncerto dalį atlikėjas skyrė J. S. Bacho kūrybai. L. Digrys subtiliai jaučia didingą, giliai žmogišką šio genijaus kūrybą, kuri prasiskynė sau kelią per visų epochų stilius, sroves bei „madas“ ir surado atgarsį šių dienų žmogaus širdyje. Virtuozinis atlikimo technikos lengvumas, registruotės įvairumas, o šalia to - nuoširdumas bei ryškus menininko temperamentas apsprendė savitą Bacho kūrinių interpretaciją. Atlikėjas atsisakė šabloniško, akademiškai griežto ir „rūstaus“ Bacho atlikimo, šalia monumentalaus muzikos didingumo atskleisdamas giliai žmogišką emocionalumą ir lyrizmą, derindamas savo paties – atlikėjo menininko – aiškinimą su tiksliu stiliaus suvokimu.

Prof. dr. J.Čiurlionytė, „Literatūra ir menas“, Vilnius, 1968 08 03

„Puiki muzika, įdomi registruotė, ... aukšta atlikimo kultūra... Tai vis tie nepakartojami įspūdžiai, kuriuos išsineši iš koncerto, klausęsis šio nuostabaus vargonininko grojimo.“

„Kauno tiesa“, Kaunas, 1968 09 26

„Leopoldas Digrys, kuris... puikiai grojo vargonų muzikos festivalyje, mums paliko didelį įspūdį... Netgi sunku patikėti, kad vargonų muzikos koncertuose galima operuoti tokiomis įvairiomis, aštriai kontrastuojančiomis skambėjimo spalvomis...“

„Gazeta krakowska“, Krokuva, Lenkija, 1969 02 14

„Lietuvio vargonininko grojimui būdingas didžiulis susikaupimas ir ta tarsi stebuklinga ramybė, absoliučiai išlygintas skambėjimas, kurie prieinami tik geriausiems Bacho atlikėjams. Iš karto pajuntama, kad šis menininkas turi savo koncepciją... Iš visų festivalyje grojusių vargonininkų Digrys buvo jei ne įžymiausia, tai tikrai įdomiausia asmenybė.“

„Ruch muzyczny“, Varšuva, Lenkija, 1969 Nr. 8

„Tai, ką pateikė savo klausytojams jaunas vargonininkas, buvo visais atžvilgiais brandus atlikimas. Jo įtikinančio grojimo pagrindas - preciziška technika... Teigiamas įspūdis, kurį paliko didžiulė programa, pagrįstas puikiu vargonininko interpretavimo menu.“

„Luzerner Neueste Nachrichten“, Liucerna, Šveicarija, 1969 10 02

„Pirmąjį sekmadieninį koncertą Sen Ževė bažnyčioje pagrojo puikus vargonų muzikos meistras Leopoldas Digrys, nuostabiai atlikęs Bacho ir šiuolaikinę muziką... Atlikimo aiškumas, prasmingas frazavimas, kūrinio struktūros išryškinimas, sumanus tembrų panaudojimas, buvo įtikinančios priemonės, interpretuojant Bacho Pasakaliją ir fugą c-moll. Muzikantas sugebėjo, neprarasdamas išraškingumo, išlaikyti pusiausvyrą nuosaikiai, bet jaudinančiai pagrotuose trijuose to paties kompozitoriaus choraluose.“

„La tribune de Geneve“, Ženeva, Šveicarija, 1969 10 13

„Petro Ebeno "Laudes" p. Digrys sugrojo kaip nuostabus atlikėjas ir susiformavęs instrumentalistas.“

„Le Courrier“, Ženeva, Šveicarija, 1969 10 13

„Grodamas Bachą, Digrys parodė visą savo meistriškumą: "suvereninę" manualinę ir pedalinę techniką, kruopščiai, iki mažiausių detalių atskleistą kūrinio struktūrą, nuostabų garso išteklių realizavimą ir maksimalų formos aiškumą... L.Digrys valdė instrumentą kaip dirigentas puikiai susigrojusį orkestrą ir savo fantastiška technika bei savo dramatišku kūrinių perteikimu tiesiog pakerėjo auditoriją, kuri jam karštai plojo ir išreikalavo papildomų kūrinių.“

„Hudobny život“, Bratislava, 1971 04 19

„Leopoldas Digrys turi nepriekaištingą techniką ir paperka savo muzikalumu, kurie jam teikia galimybę atlikti kūrinius neįkyriai, bet nepaprastai veiksmingai. Detalės atliekamos rūpestingai, bet niekur neprarandama kūrinio visumos... Jis grojo taip pakiliai ir taip virtuoziškai, kad jam buvo gaivališkai plojama. Tikėkimės dar išgirsti Bremene šį įžymų vargonininką.“

„Bremer Nachrichten“, Bremenas, 1971 06 08

„Leopoldo Digrio koncertas Bremene sukėlė nemažą susidomėjimą jau vien dėl to, kad visiems buvo įdomu išgirsti, kaip šiuo metu grojama vargonais Tarybų Sąjungoje. Iš pat pradžių reikia pasakyti: svečio iš Vilniaus grojimo lygis nebijo jokių palyginimų. Jeigu jis pirmojoje dalyje, grodamas Bacho vargonais, mus paveikė savo puikiu meistriškumu, tai po to, grodamas čekų kompozitoriaus Petro Ebeno „Laudes“ didžiuoju katedros instrumentu, jis tą įspūdį dar labiau sutvirtino... Čia Leopoldas Digrys pasirodė kaip tikra „Paryžiaus vargonavimo žvaigždė“...

„Weser-Kurier“, Bremenas, 1971 06 08

„Sorės vargonų festivalio baigiamasis koncertas buvo nuostabus - jis sudarė puikią kulminaciją. Du tarybiniai muzikantai - Leopoldas Digrys (vargonai) ir Danilas Šafranas (violončelė) atliko Bachą kitaip, negu buvome prie to pripratę, tačaiu padarė tai be galo įtikinančiai...“

Gunaras Frelo, „Dagbladet“, Sorė (Danija), 1972 09 07

„Per trečią Getingeno Tarptautinių vargonų muzikos dienų koncertą prie Šv. Jokūbo bažnyčios vargonų sėdosi Leopoldas Digrys - aukščiausio lygio menininkas... Nuostabi Digrio technika ir jo mokėjimas pasinaudoti sukrečiančiais garsinio intensyvumo registrais sukėlė visų nuostabą.“

Elmaras Lindemanas, „Gottinger Tageeblatt“, Getingenas, 1972 10 17

„Iš Lietuvos atvykusio vargonininko Leopoldo Digrio koncertas Šv. Reinoldo bažnyčioje pasižymėjo neįprasta programa ir aukščiausiu atlikimo lygiu... Žmonių perpildytoje bažnyčioje vargonininkui buvo plojama - tai reta išimtis.“

„Ruhr. Nachrichten“, Dortmundas, 1973 05 22

„Leopoldas Digrys – vargonininkas iš Tarybų Lietuvos - pasirodė puikus Bacho interpretatorius. echniškai tobulai ir su įtikinamu stiliaus pajautimu jis atliko Fantaziją ir fugą g-moll, o taip pat preliudą ir fugą Es-dur... Po to su neįtikėtinu dramatiniu virtuoziškumu L.Digrys pagrojo 1969 m. Juliaus Juzeliūno sukurtą Koncertą vargonams. Neįprasta melodika bei moderni harmonija čia susiliejo į muzikos vėtrą, kuri valdingai paveržė klausytojų dėmesį, iššaukdama karštus publikos aplodismentus...“

Pr. J. „Westdeutsche Allgemeine“, Dortmundas, 1973 05 22

„Reinoldo bažnyčios vargonais grojo svečias iš Lietuvos. Jis atliko daugiausia J.S.Bacho kūrinių. Ypatingą pasigėrėjimą sukėlė polifonijos atlikimo skaidrumas bei vaiskumas.“

M.E. „Westfalische Rundschau“, Dortmundas, 1973 05 22

„Koncertuodamas Dortmundo Šv. Petro bažnyčioje Leopoldas Digrys apstulbino savo vargonavimu. Kažin ar begalima pralenkti jį tikslumu, motoriškumu bei ritmiškumu, o taip pat ir kitomis savybėmis, kurios sudaro vargonavimo viršūnę. To vargonininko menas ypatingai išsiskiria jo sugebėjimu groti nedideliais vargonais (2 manualai, 12 registrų), tad turėdamas ribotas galimybes, ne tiek kontrastingomis spalvomis, kiek nuostabiai nuosekliu artikuliavimu bei frazavimu, visiškai išryškina pagrindinių ir šalutinių balsų raidą. Antai choralai "Wachet auf, ruft uns die Stimme" ir "Wer nur den lieben Gott lasst walten" suskambėjo kaip išbaigti barokinės muzikos pavyzdžiai...“

Rudolfas Šrederis, „Runr-Nachrichten“, Dortmundas, 1973 05 24

 

„Vargonų muzikos festivalių pionierius Tarybų Sąjungoje Leopoldas Digrys sukėlė mūsų pasigėrėjimą, atlikęs J.S.Bachą (Fantazija, fuga g-moll bei šeši choralai iš Šiublerio rinkinio) subtiliai, spalvingai ir labai turiningai.“

E. Miuler-Mor, „Tribune de Geneve“, Ženeva, Šveicarija, 1973 10 15

„Iš anksto žinojome, kad lietuvių atlikėjas Leopoldas Digrys vargonuoja gerai. Tačiau nesitikėjome susitiksią su tokiu puikiu menininku. Jau grojant garsaus Bacho bendraamžio - čeko Černohorskio tokatos C-dur pirmuosius taktus, klausytojų dėmesį prikaustė meninis kūrinio galingumas bei jo tobulas atlikimas... Leopoldas Digrys užvaldė auditoriją savo išraiškingu bei turtingu grojimu, techniniu meistriškumu ir paliko Plzne gilų įspūdį.“

„Pravda“, Plznas, 1973 10 18

„Leopoldas Digrys parodė savo ryškų temperamentą Bacho fantazijoje bei fugoje g-moll, puikiai iškeldamas nuostabų kūrinio didingumą, po to Bacho Trio-sonatoje Nr. 2 c-moll, kur pralenkė visus klausytojų lūkesčius savo išradingumu. Be galo gilų įspūdį paliko didingas P.Ebeno kūrinys - "Laudes". Jį vargonininkas atliko su akinančiu virtuoziškumu.

Ž. K. Žakaras, „Vingt-quatre heures“, Lozana, Šveicarija, 1973 10 25

„Lietuvos solisto Leopoldo Digrio grojimas išsiskiria tikrai dideliu virtuoziškumu bei muzikalumu, leidžia pajusti jo savarankišką, net užgaidžią asmenybę... Bacho Trio-sonata c-moll suteikė daug pasigėrėjimo. Savo stichijoje L.Digrys pasijuto atlikdamas abu šiuolaikinių autorių - Otmaro Macho bei Juliaus Juzeliūno kūrinius. Čia atsiskleidė vargonininko vitališkumas... Tai buvo puikus koncertinis vakaras.“

G. Buksfeldas, "Vestfalenpost", Dortmundas, 1973 10 26

„Leopoldas Digrys šešiuose „šiubleriniuose“ choraluose pasiekė nepaprasto skambėjimo ir interpretavo Bacho kūrybą įkvėptai bei išraiškingai.“

G. Forsberg, "Norlenska socialdemokraten", Luleo, Švedija, 1973 11 09

„Digrio vargonavimas - atlikimo viršūnė. Jis turi pilną teisę gauti vargonų Paganinio titulą.“

A. B. Sundkvistas, „Vesterbottens-kuriren“, Drumeo, Švedija, 1973 11 12

„Kiekvienas iš šešių Bacho choralų buvo savaip įdomus... Retai galima išgirsti taip žaviai grojant Bachą. Senųjų meistrų muziką Digrys interpretuoja su didele fantazija.“

Oke Ganeus, "Sundsvalls Tidning", Sundsvalis, Švedija, 1973 11 14

„Tarptautinės rudens gastrolės Šv. Olovo bažnyčioje pasibaigė ir pasiekė kulminaciją L. Digrio koncertu. Tobulas grojimo technikos įvaldymas, muzikalumas, sugebėjimas įvairiai derinti tembrus - štai savybės, kurios daro Digrį vienu iš geriausių vargonininkų Europoje. Po tokio įvykio tikrai galima sušukti: "Muzikos instrumentų karalius yra vargonai!“

B. Endkvist, „Norra-Vesterboten“, Šellefteo, Švedija, 1973 11 14

„Ypač džiugu buvo išgirsti mūsų vargonų mokyklos patriarchą Leopoldą Digrį ir jo Lietuvoje išpopuliarintą Poulenco koncertą vargonams. Nuostabi muzika ir nesenkanti maestro energija bei meistrystė puikiai atskleidė karališkojo instrumento didingumą.“

 

„Filharmonija švenčia karališkojo instrumento 50-metį“, „Muzikos barai“, 2013 Nr. 11-12


„Groti vargonais - sunkus darbas. Čia L. Digriui labai padeda kelis dešimtmečius praktikuojama joga. Anksčiau vargonininko laisvalaikio pomėgiai buvo kopti į kalnus ir buriuoti. Į kalnus jis išsirengdavo su draugais muzikais, prityrusiais alpinistais. Ten išsigydė panišką aukščio baimę.“

Audrius Musteikis „Leopoldas Digrys: trečioji vargonininko akis“, „Lietuvos žinios“, 2009-06-30

 

„Žvaigždžių nemato tas, kuris nedrįsta pažvelgti aukštyn. Antropinis principas, Giodelio teorema, žmogaus gebėjimas kurti, gėris, grožis, sąžinė, meilė, dvasinė praktika... Visa tai byloja apie realų buvimą To, kurį vadiname Dievu. Tik Jis ne visiškai toks, kokį esame pratę įsivaizduoti. Tikėjimas likimu paneigtų žmogaus laisvos valios buvimą. Gi tikėjimas Aukštesne Būtimi suponuoja pastangas su Ja bendrauti. O tai vadiname malda.“ – Leopoldas Digrys

Leopoldas Digrys atsako į Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos moksleivių klausimyną,  Bernardinai.lt, 2014-02-10

 

„1934 metų rugsėjo 9 dieną mirė Lietuvos vargonininkų tėvu vadintas Juozas Naujalis. Dieną prieš tai, rugsėjo 8-ąją, Kaune, juristų Dominyko ir Marijos Digrių šeimoje gimė pirmagimis – Leopoldas. Gyvenime jam bus patikėta svarbi misija - pratęsti J. Naujalio darbą ir atgaivinti nutildytus Lietuvos vargonus...“

 

Rasa Pangonytė „ALLEGRO APPASSIONATO

arba Leopoldo Digrio gyvenimas ir nuotykiai“, 2014

 

„Nė vienas iš mūsų neturėtų tiek energijos, kryptingo nusistatymo kažką veikti vargonų kultūros labui. Jis visą laiką tam dirbo.“

 

Virginija Survilaitė, 2014

 

„1960 metai. Nuo to laiko, kai sujungus Kauno ir Vilniaus konservatorijas buvo uždaryta vargonų klasė, praėję 11 metų. Profesinis vargonininkų rengimas Lietuvoje nutrauktas. Vargonai, kaip religinių apeigų instrumentas, buvo išstumti iš oficialiosios kultūros. Vargonų mokyklos pradininko Juozo Naujalio darbą kurį laiką tęsę pedagogai tapo arba chorvedžiais, arba ėmė rašyti dainas apie Staliną, dalis emigravo, kai kas pasitraukė į pogrindį, dar kiti „išvažiavo" į Sibirą... Miestų bažnyčios paverstos sandėliais, muziejais, sporto salėmis, vargonai išplėšti. „Šventų Jonų bažnyčioje buvo popieriaus sandėlis. O paskui – baldų sandėlis. Jei nori baldų, gauni taloną, Muziejaus gatvėje išsirenki, o tada į sandėlį, į Jonų bažnyčią", - bažnyčių niokojimo metas iškyla profesoriaus S. Sondeckio atmintyje.

1949 metais valdžia uždarė dar veikusią Vilniaus arkikatedrą. 1956 m. joje įrengta Paveikslų galerija. Nors arkikatedrai pavyko išvengti sandėlio ar dirbtuvių likimo, joje buvusio turto išsaugoti nepavyko. Nelabai kas ir stengėsi.

Katedros vargonus, S. Sondeckio teigimu, išdraskė ne okupantai, o patys lietuviai.

Jei kurioje dar veikiančioje bažnyčioje vargonai laimingo atsitiktinumo dėka buvo išlikę, groti jais buvo rizikinga arba neįmanoma.

Tiesa, buvo ir tokių neuždarytų bažnyčių, kuriose vargonai išliko. Viena iš nedaugelio - šv. Mikalojaus bažnyčia Vilniuje, bet tai, pasak L.Digrio mokinio vargonininko Balio Vaitkaus, buvo disidentiškos apraiškos. Šv. Mikalojaus bažnyčios vargonus prisimena ir L. Digrys, „jų motoras burzgė garsiau nei vargonai skambėjo“.

 

Rasa Pangonytė „ALLEGRO APPASSIONATO

arba Leopoldo Digrio gyvenimas ir nuotykiai“, 2014

 

„J. Antanavičius L. Digrio įkurtą klasę vadina pasaulietinio vargonavimo mokykla: „Gerai, kad tokia atsirado, nes kai kurie kūriniai ir filharmonijose be vargonų neapsieina, ir specialiai vargonams parašytų kūrinių daug“.

Žinoma, sovietinės okupacijos metais apie liturginę muziką klasėje negalėjo būti nė kalbos, klasėje buvo ruošiami tik „pasaulietinės muzikos“ vargoninkai.

Nei L. Digriui, nei tuo labiau jo mokiniams niekad neteko susidurti su senųjų laikų vargonininkais, su jų darbo specifika. Kaip tik todėl dabartinėje vargonų klasėje viskas pajungiama giliam humanistiniam tikslui: vargonų muzika turi teikti klausytojams estetinio pasitenkinimo, iškelti žmogaus didybę, atverti jam kėlią į grožio pasaulį“. Be anksčiau minėtos sąlygos, kad vargonavimo gali mokytis tik pianistai penketukininkai, konservatorijos vadovybė perspėjo, kad, jeigu iš gretimo namo (KGB) bus gautas signalas, kad nors vienas studentas pastebėtas bažnyčioje, vargonų klasė bus tučtuojau uždaryta.“

 

Rasa Pangonytė „ALLEGRO APPASSIONATO

arba Leopoldo Digrio gyvenimas ir nuotykiai“, 2014