Liuda Grybauskienė

Pianistė, pedagogė
Gimimo data: 1934-06-23
Gimimo vieta: Marijampolė
Mirties data: 1988-05-17
Mirties vieta Vilnius, Antakalnio kapinės
Biografija

Liuda Grybauskienė gimė 1934 m. birželio 23 d. Marijampolėje, mirė 1988 m. gegužės 17 d. Vilniuje. Pianistė, pedagogė.

1958 m. baigė Lietuvos konservatorijos S. Vainiūno fortepijono klasę. 1954–1960 m. Lietuvos konservatorijos koncertmeisterė. 1960–1963 m. Vilniaus pedagoginio instituto dėstytoja, 1963–1968 m. Vilniaus J. Tallat Kelpšos muzikos mokyklos, 1968–1988 m. Lietuvos konservatorijos dėstytoja; nuo 1982 m. docentė.

Su vyru pianistu Kęstučiu Grybausku 1961 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje koncertuojantį fortepioninį duetą, 1961–1987 m. surengė daugiau kaip 500 koncertų Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvių kompozitoriai šiam duetui sukūrė daugiau kaip 50 kūrinių. Suredagavo lietuvių kompozitorių kūrinių fortepijonui, sudarė muzikos leidinių, parašė muzikologinių straipsnių.

Mokiniai: Dalia Jatautaitė, Violeta Urmanavičiūtė, Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, Šarūnas Nakas.

Publikacijos

Fortepijoninis duetas - tai darnumas. Ir saviti temperamentai. Šis muzikavimas reikalauja visai kitokio požiūrio į ansamblį, kitokio girdėjimo būdo. Tembrinis dviejų instrumentų panašumas išplečia dinaminę skambinimo skalę, suteikia didžiules galimybes visapusiškam kūrinio struktūros atskleidimui, o ir patys kūriniai, šia prasme, yra sudėtingesni ir įvairiapusiškesni.

1961 metais du talentingi pianistai Liuda ir Kęstutis Grybauskai sukūrė pirmąjį Lietuvoje stabilų, reguliariai koncertuojantį fortepijoninį ansamblį. Puikia technika, susiklausymu, turtinga spalvų palete, skambinamų kūrinių stiliaus išryškinimu ansamblis greitai pelnė pripažinimą toli už Lietuvos ribų: Grybauskų duetas sėkmingai gastroliavo Maskvoje, Sankt Peterburge, buvusios TSRS respublikose, propaguodami tiek klasikinę, tiek - ypač - šiuolaikinę muziką.

Atmintyje gyvi Liudos bei Kęstučio Grybauskų fortepijonų dueto veiklos dešimtmečiai, kai viena po kitos nuskambėjo lietuvių kompozitorių kūrinių fortepijonų ansambliui premjeros. Radę kūrybingus, rizikuoti ir atrasti nebijančius interpretatorius, kompozitoriai ir patys galėjo laisvai eksperimentuoti, išbandyti naujas stilistikas. Specialiai Grybauskams sukurta apie 50 kūrinių, pradedant pjesėmis, baigiant sonatomis ir koncertais.

Kita vertus, dueto repertuaras būdavo įvairiapusis, aprėpęs visas didžiąsias fortepijono epochas.

1988 m. Grybauskų fortepijoninio dueto veikla nutrūko, gegužės 17 d. mirus Lietuvos nusipelniusiai artistei Liudai Grybauskienei.

 L. ir K. Grybauskų kelias į muziką iš tikrųjų labai “duetiškas”. Abu mokėsi Kauno J.Gruodžio muzikos mokykloje pas M.Alšlebėnaitę, vėliau - konservatorijoje pas prof. St.Vainiūną. Abu pedagogai. Abu pradėjo tą darbą J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje tęsė Vilniaus pedagoginiame institute, o vėliau Muzikos akademijoje.

 Drauge subrandintas ir savas požiūris į muziką, į ansamblinį muzikavimą. Grybauskų muzikiniam augimui nėra būdingi kokie nors išoriniai bruožai. Atsakingas požiūris į savą meno sritį, neieškant trumpalaikio populiarumo, nulėmė nuoseklų, bet tvirtą ir aiškų jų kūrybos augimą. Grybauskų “specializacija” prasidėjo ir vėliau gilėjo šiuolaikinėje muzikoje. Toks kelias pasirinktas neatsitiktinai. Fortepijoninio dueto perspektyvos kaip tik glūdi šiuolaikinėje kompozitorių kūryboje.

 

Šiame CD - įvairiais kūrybos periodais įrašyti kūriniai, užfiksuojantys svarų pirmojo profesionalaus Lietuvos fortepijoninio dueto indelį į žanro puoselėjimą mūsų krašte.

Skambina Liuda ir Kęstutis Grybauskai

D. Milhaud suite Scaramouche (įrašyta 1964) 
D.Šostakovič Concertino  (įrašyta 1963)  
W.Lutoslawski Variacijos Paganini tema/ Variations on a Theme by Paganini  (įrašyta 1968)   
R.Twardowski Improvizacija ir tokata/ Improvvisazione e toccata (įrašyta 1978)   
C.Debussy – Mažoji siuita  Laivelyje, Eisena, Menuetas, Baletas (įrašyta 1972)  
H.Ore Varpeliai pagal Mozartą (įrašyta 1969)       
S.Vainiūnas Auštantis rytas (įrašyta 1972)  
R.Žigaitis Sonatina  (įrašyta 1963)             
V.Bagdonas Dvi akvarelės (įrašyta 1972)   
L.Povilaitis Siuita “Trys dedikacijos” (įrašyta 1979)   
E.Balsys Maršas (įrašyta 1979)          
B.Kutavičius (ž.S.Gedos) Mažasis spektaklis (1976) dviems fortepijonams, dviems smuikams, ir aktorei
Preliudas, Monologas, Antraktas, Scherzo, Postliudas
atl. L.ir K.Grybauskai, smuikininkai Gediminas Dalinkevičius ir Eugenijus Urbonas, aktorė Nijolė Gelžinytė,

  

 

 

 

 

 

 

 

 

Straipsniai

LIUDOS IR KĘSTUČIO GRYBAUSKŲ FORTEPIJONINIO DUETO KŪRYBINĖS VEIKLOS IŠTAKOS. 
"Ne vienas lietuvių muzikos žanras yra patyręs stimuliuojantį atlikėjų poveikį. Sėkmingi Lietuvos kamerinio orkestro koncertai sužadino ne tik klausytojų , bet ir mūsų kompozitorių susidomėjimą kameriniais orkestriniais kūriniais. Negalėtume džiaugtis žymiais lietuvių kvartetinės muzikos pasie­kimais be Lietuvos styginio kvarteto (o pastaraisiais metais - ir Vilniaus kvarteto) veiklos. Daugelio vertingų kūrinių atsiradimo iniciatoriai, o vėliau - aktyvūs jų propaguotojai buvo ir pavieniai atlikėjai-smuikininkai A. Livontas, E. Paulauskas, vargonininkas L. Digrys ir kt. Palyginti neseniai lietuviškos muzikos žanrų įvairovę papildė fortepijoniniai duetai. Su šio žanro gimimu betarpiškai susijusi talentingų pianistų pora - Liuda ir Kęstutis Grybauskai". (A. Ambrazas. Žanro gimimas//Literatūra ir menas, 1974 03 23)

Iki L.ir K.Grybauskų pradėtos sistemingos ir reguliarios veiklos fortepijoninio dueto žanre žinoma, kad Lietuvoje B. Dvarionas su S.Prokofjevu yra atlikę F.Schuberto - S.Prokofjevo Valsus dviem   fortepi­jonams, S.Vainiūnas ir J.Ginzburgas pirmą kartą atliko 1947 metais sukur­tą S.Vainiūno Rapsodiją dviem fortepijonams, o vėliau šį kūrinį 1958 me­tais atliko S.Vainiūno mokiniai - broliai D. ir G.Trinkūnai.

"Mums su Gyčiu kilo idėja sudaryti ansamblį - tuomet kaip tik buvo žinomas brolių Gotlibų fortepijoninis duetas. Profesorius tą idėją palaikė ir pasiūlė mums pa­skambinti jo Rapsodiją dviem fortepijonams./.../Darbo ėmėmės su entuziaz­mu. Buvom surengę koncertą Šiauliuose.  1958 metų lapkričio 16 dieną Rap­sodiją skambinome Vilniaus filharmonijoje". (D.Trinkūnas. Visada likęs patarėjas//S. Vainiūnas. Parengė Ona Narbutienė. Vilnius, 1991 , p. 436-437.)

Studijų metais fortepijoniniame ansamblyje muzikuoti mėgino ir broliai A. ir K.Žiūraičiai.

"Kartą S.Vainiū­nas pasiūlė groti duetu su broliu Kaziu, kuris mokėsi pas B.Dvarioną. Pa­rinko mums Arenskio siuitą, nuoširdžiai konsultavo. Šį kūrinį mes keletą kartų su pasisekimu atlikome koncerte. Gaila, kad daugiau kartu su broliu nebeskambinom". (A.Žiūraitis. Neabejotinas autoritetas // S. Vainiūnas. Parengė Ona Narbutienė. Vilnius, 1991 , p. 431.) 

Tai buvo vienkartiniai atlikėjų pasirodymai, kurie netapo sisteminga jų duetine veikla. Liuda ir Kęstutis Grybauskai pirmieji pradėjo dirbti fortepijoninio dueto žanre Lietuvoje. Savo meninę veiklą jie atkakliai ir kūrybingai vystė dvidešimt penkis metus.

Nagrinėjant L.ir K.Grybauskų bendros kūrybinės veiklos fortepijoninio ansamblio žanre ištakas, daug bendrų bruožų atsiskleidžia abiejų pianistų biografijose.

Kęstutis Grybauskas gimė 1932 m. gegužės 30 dieną Kaune. Tėvas bu­vo mokslininkas - botanikas , mama - didelė meno gerbėja. Ji lankė žymių dailininkų piešimo pamokas Kauno meno mokykloje, neblogai skambino for­tepijonu (jaunystėje studijavo Maskvos konservatorijoje). Gyvendama Kau­ne, savo pianistines žinias gilino bendraudama su žymiomis to meto pianis­tėmis -pedagogėmis: A.Dvarioniene, B.Stroliene. Namuose nuolat skambė­jo gyva muzika. Mama grodavo W.A.Mozarto, L. van Beethoveno, F.Chopino, E.Griego ir kitų kompozitorių kūrinius. Ji mėgo skambinti fortepijonu keturiomis rankomis ir į šį muzikavimo procesą anksti įtraukė savo jauniausiąjį sūnų.

"Mama įsivaizdavo, jog bent vienas iš keturių jos vaikų turi tap­ti profesionaliu muziku. Kadangi aš su ja daugiausiai muzikavau (skambi­nome keturiomis rankomis), tai ir lėmė mano tolesnę karjerą,- pasakojo profesorius". (R.Kryžauskienė. Gyvenimo ritmas-nuolatiniai ieškojimai // Muzikos barai, 1997 07, Nr.13.)

Liuda Rakauskaitė - Grybauskienė gimė 1934 m. birželio 23 dieną Marijampolėje, vargonininko šeimoje. Tėvas vargonavo įvairiose Lietuvos baž­nyčiose, vadovavo jų chorams. Būdamas dideliu chorinės muzikos entuzias­tu, dažnai koncertuodavo įvairiose Lietuvos vietovėse bei aktyviai dalyvau­davo visose rengiamose Lietuvos dainų šventėse. Mama, turėdama gražų balsą ir įgimtą muzikalumą, dainuodavo savo vyro vadovaujamuose choruo­se bei vokaliniuose ansambliuose. Natūralu, jog augant tokioje muzikinėje aplinkoje, savaime vystėsi ir vaikų įgimti muzikiniai gabumai. Pastebėjęs savo vyriausios dukters Liudos neeilinius muzikinius gabumus, tėvas pats anksti pradėjo ją mokyti muzikos.

Kaip matome, Kęstučio Grybausko ir Liudos Rakauskaitės-Grybauskienės vaikystė prabėgo išties puikioje jų šei­mų muzikinėje aplinkoje ir pirmieji patirti muzikiniai įspūdžiai jau buvo susiję su ansambliniu muzikavimu.

 Apžvelgiant L.ir K.Grybauskų profesionaliųjų studijų ke­lią, vėl atsiskleidžia labai aiški pianistų gyvenimo paralelė – abu mokėsi pas tuos pačius pedagogus.

K.Grybauskas mo­kytis muzikos pradėjo pas puikias ir patyrusias pedagoges E.Herbek - Hansen ir A.Dvarionienę. Mokydamasis Kauno "Aušros" berniukų gimnazijoje, 1942 m. jaunasis pianistas įstojo į Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklą (dabar konservatorija) Stasio Vainiūno fortepijono klasę. 1949 m. S.Vainiūnui išvykus dirbti į Vilnių, jis studijas tęsė Marijos Alšlebėnaitės klasėje. Baigęs J. Gruodžio muzikos mokyklą, dar metus pas šią pedago­gę mokėsi Juozo Naujalio dešimtmetėje muzikos mokykloje. 1951 m. baigęs vidurinę mokyklą, o kartu ir Kauno J. Naujalio muzikos mokyklą, Kęstutis Grybauskas įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Muzikos akade­mija), kur vėl studijas tęsė profesoriaus S.Vainiūno fortepijono klasėje.

 L.Grybauskienė jau nuo septynerių metų pradėjo mokytis groti fortepijonu Marijos Alšlebėnaitės klasėje. Iki pat įstojimo į Lietuvos valsty­binę konservatoriją (dabar Muzikos akademija) pianistės muzikinis lavinimas vyko šios pedagogės įtakoje. 1953 m. Liuda Grybauskienė įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Muzikos akademija) profesoriaus S.Vainiū­no fortepijono klasę. M.Alšlebėnaitės ir S. Vainiūno plati koncertinė veikla ne tik kaip solistų, bet ir kaip ansamblistų žavėjo juos supančius žmones, visų pirma jų mokinius.

"Marija Alšlebėnaitė pasižymėjo neeiliniais ansamblistės gabumais. /.../ Jai teko bend­rauti su vokalo pedagogais V.Grigaitiene, P.Oleka ir kitais, taip pat koncertuoti su nemažu būriu to meto vokalistų bei stygininkų - S.Dievaityte, P.Kaupelyte, A.Sinkevičiūte ir kitais. /.../ Ji akompanavo Kauno konser­vatorijos studentams ir pedagogams – prof.A.Kačanauskui, prof.A. Sodeikai. Keletą metų su prof.D. Svirskiu bei Kauno mu­zikinio teatro orkestro smuikininku A.Rauchu grojo trio". (V. Aleknaitė-Abramikienė. Keletas šrichų lietuvių pianistės ir pedagogės M. Alšlebėnaitės portretui // Pianistinio interpretacijos meno klausimai Lietuvoje.Vilnius, 1982 , p. 53.)

Ansamblinis mu­zikavimas buvo labai svarbi ir profesoriaus S.Vainiūno kūrybinės veiklos sritis. Profesorius koncertavo su altistu J.Fledžinsku, dainininkėmis E.Čiu­dakova, R.Maciūte, grojo trio su smuikininku A.Livontu bei violančelininku J.Turičiumi (vėliau jį pakeitė P.Berkavičius). Labai daug koncertavo su Lietuvos kvartetu, dažnai grodavo ir su pianistais. S.Vainiūnas su pianis­tu J.Ginzburgu pirmą kartą atliko savo 1947 m. sukurtą Rapsodiją dviem fortepijonams su orkestru.

"Deja , fortepijoniniam ansambliui likdavo vis ma­žiau laiko, ir teko apsiriboti drauge su mokiniais atliekamais koncertais". (E. Ignatonis. Interpretatorius ir pedagogas // S. Vainiūnas. Parengė Ona Narbutienė. Vilnius , 1991 , p. 196.)

Iš to galime daryti išvadą, jog tokia įvairiapusiška M.Alšlebėnaitės ir S.Vainiūno koncertinė veikla plėtė L. ir K.Grybauskų meni­nį akiratį, darė nemažą įtaką jų meninių interesų formavimuisi ir buvo iš­ties puikiu pavyzdžiu jauniesiems pianistams, ieškant savojo kūrybinio kelio Lietuvos muzikinėje kultūroje.

Su ansambliniu muzikavimu buvo susiję ir pirmieji L.ir K.Grybauskų žingsniai jų profesiniame darbe. Dar bestudijuodami, jie pra­dėjo dirbti koncertmeisterio darbą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (da­bar Muzikos akademija) – K.Grybauskas nuo 1953 m., o L.Grybauskienė nuo 1954 m.

Nuo 1956 metų K.Grybauskas dirbo koncert­meisteriu Operos ir baleto teatre, o L.Grybauskienė tuo pat metu akom­panavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Muzikos akademija) operos studijoje. Išsamiai nagrinėjant operinę literatūrą, kurios pagrindą su­daro įvairūs ansamblinio muzikavimo momentai, akompanuojant pavieniams dainininkams bei jų ansambliams, dirbant su dirigentais, buvo kaupiama itin vertinga patirtis, taip reikalinga ansambliniam muzikavimui. Profesorius Kęs­tutis Grybauskas prisimena, kad, dirbant Operos ir baleto teatre koncertmeis­teriu, jis bendravo su daugybe ryškių asmenybių: dirigentais -1. Altermanu, R.Geniušu, M.Dvarionaite, V.Viržoniu, A.Kalinausku, vokalistais - E.Čiudakova, M.Aleškevičiūte, V.Adamkevičiumi, A.Kučingiu, V.Noreika, E.Ka­niava ir kitais, kurių talentas ir meninė patirtis plėtė jo meninių interesų ra­tą ir ugdė atsidavimą savo profesijai. Tą patį galima pasakyti ir apie L.Grybauskienę, kuri, dirbdama operos studijoje LVK (dabar LMA), bendravo su dauguma tų pačių menininkų, dirbusių ir Operos teatre, ir operos studijoje konservatorijoje. Jai taip pat didelę įtaką bei neišdildomus įspūdžius paliko bendradarbiavimas su tokiais Lietuvos meno korifėjais kaip A.Sodeika, P.Oleka, A.Zauka ir daugeliu kitų. Bendravimas su žymiais Lietuvos menininkais jau pačiais pir­maisiais savarankiško darbo metais sužadino norą ir poreikį jauniesiems pia­nistams surasti savo savarankišką kūrybos kelią.

 1956 metais, sukūrę šeimą, jaunieji menininkai nusprendė pasišvęsti tuo metu naujo fortepijoninio dueto žanro propagavimui Lietuvoje.

Atlikėjai su didžiausiu užsidegimu pradėjo dirbti, ieškoti repertuaro.

Netrukus (1960 ir 1963 m.) abu pianistai pradėjo dirbti J.Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar konservatorija). Kadangi šioje mokykloje gyvavo puiki koncertuojančių pedagogų tradicija kiekvienais metais rengti kon­certus, susidarė labai palanki dirva fortepijoninio dueto žanrui pro­paguoti. Šie vieši pasirodymai buvo labai svarbūs jau­nų pianistų kūrybinio kelio pradžioje, kaupiant artistinę ir koncertinę patirtį.

"1960-1962 metais mes su žmona Liuda žengėme pirmuosius kuklius žingsnius kaip atlikėjai. Aišku, pirmus bandymus "aprobavo" profesorius S.Vainiūnas. Ir kaip nu­džiugome, kai, paskambinę kelias A.Chačiaturjano pjeses, sulaukėme nuoširdaus ir entuziastingo paskatinimo". (K. Grybauskas. Pamokos visam gyvenimui // S. Vainiūnas. Parengė Ona Narbutienė. Vilnius , 1991 , p.439.)

II. LIUDOS IR KĘSTUČIO GRYBAUSKŲ FORTEPIJONINIO DUETO KONCERTINĖS VEIKLOS PANORAMA

1961 m. vasario 4 dieną M. K. Čiurlionio meno mokykloje įvyko L.ir K.Grybauskų fortepijoninio dueto debiutas.

"Liuda ir Kęstutis Grybauskai M. K. Čiurlionio mokyklos salėje pirmąkart viešai atliko A.Chačiaturjano baleto "Spartakas" fragmentus bei F. Chopino Rondo dviem fortepijonams klausytojus sužavėdami jaunatvišku artistiškumu, meniniu įkvėpimu, ansambliniu meistriškumu". (R. Kryžauskienė. Gyvenimo ritmas-nuolatiniai ieškojimai //Muzikos barai, 1997 07, Nr. 13)

"Ilgą laiką neturėjome savo pastoviai koncer­tuojančio fortepijoninio dueto. Ir tik 1961 metais afišose pirmą kartą pasiro­dė jaunų L.ir K.Grybauskų pavardė. Tai buvo lietuviško pastovaus fortepijoninio ansamblio gimimo data. Jau nuo pirmo koncerto Liu­da ir Kęstutis Grybauskai pasirodė kaip rimta, daug žadanti meninė pajėga".  (V. Jurkštas. Rytoj fortepijoninis duetas//Vakarinės naujienos , 1968 03 02.)

Nagrinėjant visą dvidešimt penkerių metų L.ir K.Grybauskų fortepijoninio dueto kūrybinę panoramą, remiantis repertuaro ir koncerti­nės veiklos kaita, didėjant jos įvairiapusiškumui, ją būtų galima suskirstyti į keturis etapus:

1. 1961 - 1965 metai. Repertuaro paieškos. Atlikėjų kūrybinės veiklos kryp­tis - šiuolaikinė muzika.

2. 1966 - 1974 metai. L.ir K.Grybauskų dueto skatinamoji įtaka lietuvių kompozitorių kūrybai. Pirmieji filharmoniniai ir gastroliniai kon­certai.

3. 1975 - 1981 metai. Naujos repertuarinės bei fortepijoninio dueto žanro traktavimo tendencijos.

4. 1982-1986 metai. Paskutinieji L.ir K.Grybauskų veiklos metai.

1961 - 1965 metais vyko intensyvus darbas, ieškant ir kaupiant reper­tuarą. Savo veiklą pianistai pradėjo studijuodami muzikinę literatūrą, skirtą dviem fortepijonams. Šiuo laikotarpiu išryškėjo L.ir K.Grybauskų meninių interesų kryptis - ypatingas dėmesys šiuolaikinei muzikai bei orientacija į nacionalinę literatūrą fortepijoniniam ansambliui. 1961 - 1965 metais duetas surengė dvidešimt šešis koncertus. Pir­mieji pasirodymai vyko dabartinės Muzikos akademijos, Pedagoginio instituto, J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos (dabar konservatorija) ir M. K. Čiurlionio meno mokyklos salėse. Pianistai koncertavo ne tik Vilniuje bet ir kituose Lietuvos miestuose. Koncertiniame repertuare domi­navo šiuolaikinių autorių B.Briteno, D.Šostakovičiaus, I.Stravinskio, K.Guastavino, D.Milhaud'o, A.Chačiaturjano kūriniai. Siekiant repertuarą papildyti ir lietuvių nacionaliniais kūriniais, K.Grybauskas pradėjo daryti pirmąsias lietuvių kompozitorių kūrinių transkripcijas. Dviem fortepijonams jis trans­kribavo R. Žigaičio Sonatiną ir J.Gruodžio "Rytiečių šokį".

1965 metais Lietuvos valstybinės konservatorijos (LMA) salėje įvyko pirmasis L.ir K.Grybauskų dviejų dalių rečitalis. Koncerte skambėjo išimtinai šiuolaikinių autorių kūriniai. Pianistai atliko B.Briteno Introdukciją ir rondo alla Burlesca bei Eleginę mazurką, A. Chačiaturjano tris fragmentus iš baleto "Spartakas", D.Šostakovičiaus Koncertino , I.Stravinskio Rusiškąjį skerco, K.Guastavino Lygumas, D. Mil­haud'o Siuitą "Skaramuš", G.Šeligovskij pjesę, T.Makačino Noktiurną ir R.Žigaičio Sonatiną.

Sėkmingu pa­sirodymu Liuda ir Kęstutis Grybauskai sulaukė didelio muzikinės visuome­nės susidomėjimo, gražaus įvertinimo bei atkreipė Lietuvos valstybinės filharmonijos ir lietuvių kompozitorių dėmesį. Paskatintas tokios aktyvios pia­nistų veiklos, kompozitorius J.Gaižauskas pirmasis šiam puikiam duetui sukūrė Kapričio dviem fortepijonams. Apie šio ansamblio perspektyvumą ir didžiulį susidomėjimą jo veikla galima spręsti ir iš S.Vainiūno autografo leidinyje "Gimtinės pievos", kurį kompozitorius padovanojo savo mokiniams po jų pirmojo rečitalio 1965 metais gegužės 8 dieną:

"Brangus Kęstai, mano pasižadėjimas transponuoti šį kūrinį dviem fortepijonams (kad galėtum jį atlikti su Liuda) galioja iki 1966 metų gegužės 8 dienos".

Apie L.ir K.Grybauskų fortepijoninio ansamblio brandą 1961-1965 metais bylo­ja ir jų padaryti fondiniai įrašai Lietuvos radijui. Buvo įrašyta: A.Chačiaturjano, D.Šostakovičiaus, D.Milhaud'o, I.Stravinskio, K.Guastavino ir R. Žigaičio kūriniai.

1961-1965 metais susiformavo pagrindinės L.ir K.Grybauskų kūrybinės veiklos tendencijos:

1. Surengtas šiuolaikinės muzikos rečitalis.

2. Padarytos pirmosios lietuvių kompozitorių kūrinių transkripcijos.

3. Sukurtas pirmasis lietuviškas kūrinys, skirtas L.ir K.Grybauskų duetui.

4. Padaryti pirmieji radijo įrašai.

5. Įvyko pirmasis pianistų pasirodymas Kompozitorių sąjungoje.

Šios pagrindinės L.ir K.Grybauskų dueto meninės veik­los kryptys buvo plačiai išvystytos tolimesnėje jų veikloje ir davė svarbų impulsą pianistų glaudžiam bendradarbiavimui su lietuvių kompozitoriais.

Antrame kūrybinės veiklos etape (nuo 1966 metų iki 1974 metų) jau matome visiškai meniškai susiformavusio L.ir K.Grybauskų an­samblio brandžią ir visapusišką kūrybinę veiklą.

Šiuo laikotarpiu surengti 169 koncertai.  1966-1974 metais prasidėjo reguliari filharmoninė veikla. Fil­harmonijos meno vadovo R.Žigaičio nuoširdus jaunų Lietuvos meni­ninkų palaikymas ir skatinimas aktyviai koncertuoti suteikdavo jiems pasitikėjimo savo jėgomis. Neapsiribodami dalyvavimu bendruose kameriniuose ir autoriniuose lietuvių kompozitorių koncertuose, pianistai išsiveržė į dar platesnę ir visapusiškesnę koncertinę veiklą. Lemiamu postūmiu ansambliui tapo 1967 metų vasario - balandžio mėnesiais surengti 8 koncertai su simfoniniu orkestru, atliekant K.Saint-Saenso "Žvėrių karna­valą". Visa ši įspūdinga koncertų su simfoniniu orkestru pynė buvo vaini­kuota pirmaisiais dviem gastroliniais koncertais Minsko filharmonijoje su šios filharmonijos simfoniniu orkestru, diriguojant J.Domarkui. Šis kūrinys vėliau dar ne kartą buvo ansamblio atliktas su įvairiais dirigentais (J.Aleksa, M.Dvarionaite, S.Sondeckiu).

"Abu Grybauskai - pedagogai. Tai jų kasdieninis intensyvus dar­bas, tačiau tikriems menininkams visada atvira koncertinė estrada. Jie kar­toja senus ir ruošia naujus kūrinius. O ateitis viliojanti. Ir turbūt  netrukus praskambės įdomūs G. Bacevič, B. Bartoko kūriniai". (V. Aleknaitė-Abramikienė. Fortepijoninis duetas//Vakarinės naujienos, 1968 11 22)

"Dabar duetas ren­giasi šiuolaikinės muzikos festivaliui, kuris numatomas mūsų respublikoje ateinantį mėnesį. Jo metu pirmą kartą Lietuvoje bus pagrotas lenkų kompo­zitorės Gražinos Bacevič Koncertas dviem fortepijonams ir simfoniniam orkestrui. Šio naujo kūrinio repeticijoms dabar pianistai Grybauskai atiduoda laisvalaikį". (J. Gustaitė. Duetas//Kalba Vilnius , 1969 01 10.)

1969 metais vasario mėnesį vykusiame XX amžiaus muzikos savaitės festivalyje L.ir K.Grybauskai su dideliu pasisekimu pir­mą kartą Lietuvoje atliko G.Bacevič Koncertą dviem fortepijonams su Lie­tuvos valstybinės filharmonijos simfoniniu orkestru, kuriam dirigavo svečias iš Estijos Eri Klass.

1969-1974 metais ansamblis pradėjo aktyviai rengti rečitalius ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Duetas surengė rečitalius Taline, Minske, Baku, Jerevane, Tbilisyje, Ukrainoje (Dzeržinske), Rusijoje (Maskvoje, Leningrade, Nižnij Novgorode), Uzbekijoje (Navojoje, Samarkande).

Aktyvi ir įvairia­pusė dueto meninė veikla dar labiau suaktyvino lietuvių kompozitorių kūrybą fortepijoniniam ansambliui. Jei pirmame veik­los etape buvo sukurtas tik vienas kūrinys - J. Gaižausko Kapričio,- tai ant­rame pianistų meninės veiklos etape buvo sukurta jau 19 originalių naujų lietuviškų kūrinių (sonatos, variacijos, siuitos, įvairios pjesės). Būdami vi­sų naujų lietuviškų kūrinių fortepijoniniam ansambliui pirmaisiais atlikėjais bei redaktoriais, L. ir K.Grybauskai šiuos opusus labai aktyviai propagavo, įtraukdami juos į savo koncertų programas bei darydami fondi­nius įrašus Lietuvos radijui. 1966-1974 metais šalia W.Lutoslawskio, W.A.Mozart - F. Busoni, A. Chačiaturjano, C.Debussy kūrinių buvo įrašyti V.Barkausko, A.Bražinsko, A.Račiūno, V.Bagdono, B.Kutavičiaus, G.Kuprevi­čiaus, V.Montvilos kūriniai, taip pat K.Grybausko darytos M. K.Čiurlionio, J.Gruodžio, S.Vainiūno kūrinių transkripcijos.

1966-1974 metais L.ir K.Grybauskai pradėjo aktyviai daly­vauti ir  televizijos laidose. Tai buvo naujas žingsnis jų meninėje veikloje. Pianistai televizijoje surengė įvairiausio pobūdžio laidų. Tai:

1. Naujų lietuviškų kūrinių pristatymas.

2. Dalyvavimas "Tonikos" , "Doremi" laidose , meno meistrų koncertuose.

3. Telefilmai.

4. Televizijos koncertai - rečitaliai.

1969 metais buvo sukurtas telefilmas, kuriame įamžinta L.ir K.Grybauskų atliekamos A.Bražinsko Variacijos ir A.Račiūno Sonata Nr.l. 1974 metais buvo surengta itin originali televizijos laida, kurioje Liuda ir Kęstu­tis Grybauskai pristatė žiūrovams savo sudarytą ir redaguotą leidinį "Forte­pijonų duetai", išleistą 1973 metais "Vagos" leidykloje.

Įdomi ir įsimintina buvo L.ir K.Grybauskų surengta muzikinė laida televizijoje 1973 metais. Apie šią laidą gražiai atsiliepė A. Piličiauskas: "Laimingi buvo mažieji, patenkinti ir didieji televizijos žiūrovai, kurie galėjo aną antradienio rytą pabendrauti su Doremi svečiais - Liuda ir Kęstučiu Grybauskais. Užsimezgęs nuoširdus po­kalbis su atlikėjais, neleido nė minutės atsitraukti nuo ekrano. Be abejonės, įtakos turėjo vykusiai parinktas repertuaras: keturios Klodo Debiusi aiškiai programinės pjesės ("Laivelyje", "Menuetas", "Baletas" ir "Eisena") ir Vy­tauto Barkausko "Penki Vytuko paveikslėliai"./.../ Atskirai norėtųsi paminėti pačių L.ir K.Grybauskų sugebėjimą vesti tokias laidas, žodiniais vaizdais perteikti kūrinio idėją ir vėliau išreikšti tai muzikiniais garsais. Bendras laidos įspūdis liko patrauklus, malonus, įsimenantis. Ją gali­me lyginti su geriausiomis panašiomis laidomis, kurias vedė Margarita Dvarionaitė, Giedrius Kuprevičius, Tadas Šernas ir pas mus viešėjęs leningradietis pianistas Arkadijus Aronovas". (A. Piličiauskas. Laukiami svečiai//Kalba Vilnius, 1973 01 26.)

 Užsimezgusi graži draugystė su lietuvių kompozitoriais buvo pažymėta 1974 metais gegužės 6 dieną L.ir K.Grybauskų surengtu koncer­tu, kuris buvo skirtas pianistų bendradarbiavimo su Lietuvos kompozitoriais dešimtmečiui pažymėti. Koncerto programą sudarė tik lietuvių autorių kūri­niai. E.Ignatonis apie šį koncertą rašė: "1974 m. gegužės 6 d. Valstybinės konservatorijos salėje grojo Liuda ir Kęstutis Grybauskai. Koncerte vyravo dvi muzikinių vaizdų sferos: lyrika (A. Račiūno Legenda ir Sonatos lėtoji dalis, V.Bagdono Pirmoji akvarelė) ir Scherzo (G.Kuprevičiaus siuita "Žai­dimai", V.Bagdono Antroji akvarelė, A.Račiūno Scherzo, V.Barkausko ir A.Bražinsko Variacijos, B.Kutavičiaus "Koliažai"). Koncerte buvo sugretinti įvairių sti­lių kūriniai, parašyti skirtingomis muzikos išraiškos priemonėmis. Tačiau visus juos jungė ryškus, nacionalinis koloritas. Džiugu, jog atlikėjai visokeriopai stengėsi pabrėžti nacionalinius kūrinių bruožus. Patraukė, visų pirma, grojimo nuoširdumas, nesivaikymas jokių efektų, atlikimo komponentų nuo­seklus pajungimas kūrinio turiniui. Pianistų ritmas aiškus ir įtaigus, bet kar­tu ir improvizacinis, laisvai kintantis, nesutelpantis į griežtos ritminės pul­sacijos rėmus. Būtina taip pat pažymėti atlikimo kultūrą, ansambliškumą". (E.Ignatonis. Scenoje duetai//Literatūra ir menas, 197405 18.)

 Nuo 1974- 1981 metų prasidėjo trečiasis L.ir K.Grybauskų fortepijoninio dueto kūrybinės veiklos etapas - due­to meninės brandos ir aktyviausios koncertinės veiklos metas. Neatsisakydami savo kūrybinės orientacijos į šiuolaikinę bei lietuvių nacionalinę muziką, Grybauskai vis daugiau gilinosi į praeitų šimtmečių fortepijoninio ansamblio muzikos lobyną. Jų koncertuose ėmė skambėti F.E.Bacho, G.Telemano, G.F.Randelio, T.Džordani, F.Schuberto, J.Brahmso, K.M.Weberio, S.Rachmaninovo, M.Ravelio ir kitų autorių kūriniai. Ansamblis aktyviai pradėjo propaguoti ir muzikavimą fortepijonu keturiomis rankomis - Lietuvoje dar vyravo požiūris, jog grojimas fortepijonu keturiomis rankomis yra namų muzikavimo forma, nelabai tin­kanti koncertinei estradai. Viename iš savo interviu Liuda Grybauskienė, atsakydama į klausimą, kokios žanro problemos šiuo metu yra aktualiausios, teigė: "Nors per porą dešimtmečių šis žanras Lietuvoje pelnė platesnį muzikinės visuo­menės pripažinimą, tačiau gilesnio jo specifikos supratimo dar stokojama. Ir ne tik pas mus. Tarybų Sąjungoje beveik nėra teorinių darbų, liečiančių šio žanro istorijos, metodikos, interpretacijos ir kitus klausimus. /.../ XX a. po­puliarios įvairios kamerinio muzikavimo formos. Atlikėjams imponuoja ori­ginalaus repertuaro keturioms rankoms meninė vertė, kuri išties neabejotina. Vien F.Schubertas parašė daugiau kaip 50 opusų, nemirtingų kūrinių paliko A.Dvorakas, M.Ravelis, C.Debussy ir kiti kompozitoriai. Tokie kūriniai, kaip F.Schuberto Fantazija, J.Brahmso meilės dainų ciklai - tai šedevrai. Vis dėlto ši fortepijoninio ansamblio atmaina dar neišsikovojo prideramų teisių koncerti­nėje estradoje". (V. Aleknaitė-Abramikienė. Žanro pionieriai//Literatūra ir menas, 1981 07 11.)

1974-1981 metais pastebima nauja ir įdomi lietuvių kompozitorių kūrybos tendencija vystant fortepijoninio dueto žanrą - fortepijoninį duetą kompozitoriai ėmė jungti su vokalu arba įvairiais instrumentais bei jų ansambliais. Jau 1975 metais kompozitorius V.Švedas parašė Muziką dviem fortepijonams ir arfai, o trečiame L.ir K.Grybauskų kūrybinės veiklos etape buvo sukurti tokie įdomūs kūriniai, kaip B.Kutavičiaus "Ma­žasis spektaklis" dviem fortepijonams, dviem smuikams ir dainuojančiai ak­torei, V.Barkausko Humoreska dviem fortepijonams ir dviem fagotams, A.Račiūno Siuita dviem fortepijonams ir mušamiesiems, V.Jurgučio "Skambe­siai" fortepijonui keturioms rankoms ir vokaliniam kvartetui, V.Klovos Kon­certas dviem fortepijonams ir kameriniam orkestrui, o 1981 metais buvo sukurta J.Tamulionio Epitafija dviem fortepijonams ir kameriniam orkestrui. Visi šie kūriniai sukurti L.ir K.Grybauskų fortepijoniniam due­tui. Jie buvo ir pirmieji visų šių kūrinių atlikėjai.

1974-1981 metais pianistai surengė 274 koncertus Lietuvoje ir už jos ribų. Atlikėjai dažnai dalyvavo įvairiose mu­zikinėse televizijos laidose. Jau 1975 metais L.ir K.Grybauskų fortepijoninio dueto dėka televizijos žiūrovai turėjo puikią galimybę išgirsti F.E.Bacho, T.Džordani, F.Telemanno kūrinius, o 1976 - 1978 metais pianistai surengė monografinius televizijos rečitalius, skirtus F.Schuberto, J.Brahmso, K.M.Weberio, M.Ravelio muzikai.

1977 metais L.ir K.Grybauskų duetas įsijungė į Lietuvos muzikų puoselėjamą tradiciją kiekvienų metų gruodžio 31 dieną rengti naujametinius koncertus. Savo naujametinių koncertų progra­moms Liuda ir Kęstutis Grybauskai pasirinko meilės temą, kiekvienais me­tais šventinį koncertą užbaigdami J.Brahmso kūriniu "Naujosios meilės dainos" fortepijonui keturioms rankoms su vo­kaliniu kvartetu (R. Maciūtė, A.Stasiūnaitė, G. Pamakštys, G.Gordonas).

Apibendrindami meninių ieškojimų ir tobulėjimo kelią, 1981 metais kovo 29 dieną Lietuvos valstybinėje filharmonijoje Liuda ir Kęstutis Grybauskai surengė koncertą, skirtą savo kūrybinės veiklos dvidešimtmečiui pažymėti. Tą vakarą skambėjo J.Tamulionio Sonata dviem fortepijonams bei trys kūriniai su orkestru: V.Klovos Koncertas dviem fortepijonams , J.S.Bacho Koncertas trims for­tepijonams , K. Saint-Sains "Žvėrių karnavalas". Šiuos kūrinius Liuda ir Kęs­tutis Grybauskai atliko su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu S. Son­deckio. Belaukiant šio įspūdingo koncerto , spaudoje buvo rašoma: "Rytdie­nos koncertas skirtas Liudos Grybauskienės ir respublikos nusipelniusio ar­tisto Kęstučio Grybausko fortepijoninio dueto kūrybinės veiklos dvidešimt­mečiui. Turtinga ir įvairi atlikėjų koncertinė veikla: pabuvota beveik viso­se broliškose respublikose , koncertuota Maskvoje , Leningrade , propaguojant įdomių sąstatų ansamblių muziką; koncertai televizijoje , per radiją, įrašai plokštelių studijoje. Duetas susikūrė tuo metu, kai buvo ypač susidomėta šiuolaikine muzika, j oš populiarinimu. Tai ir nulėmė pagrindinę atlikėjų muzikinės veiklos kryptį - šiuolaikinės lietuvių muzikos propagavimą, naujų kūrinių redagavimą.Bendradarbiaujant su respublikos kompozitoriais buvo atlik­ta apie pusšimtis naujų kūrinių. Dueto interpretacijos visuomet pasižymi to­bulu kūrinio formos pajautimu , minties koncentracija , aiškumu ir logika".15 15 A. Jarūnaitė. Po dvidešimties metų//Vakarinės naujienos , 1981 03 28.

Šio jubiliejinio koncerto programa atspindėjo tolimesnę L.ir K.Grybauskų meninės veiklos kryptį. Į šeimyninį ansamblį įsitraukus sūnui Audriui, pianistai pradėjo propaguoti įvairiausių sąstatų fortepijoninį ansamb­lį , atlikdami kūrinius ne tik fortepijonui ar dviem fortepijonams keturioms rankoms , bet ir fortepijonui ar dviem fortepijonams šešioms rankoms. Tai buvo naujo reiškinio lietuvių fortepijoninio ansamblio žanre pradžia.

1982 - 1986 metais prasidėjo ketvirtasis L.ir K.Grybauskų fortepijoninio dueto kūrybinės - koncertinės veiklos etapas. Per trumpą pen­kerių metų laikotarpį duetas surengė visą eilę koncertų - rečitalių Lietuvoje ir gastrolinius koncertus Tūloje bei Maskvos srityje, dalyvavo lietuvių kom­pozitorių: A. Račiūno , G. Kuprevičiaus , J. Bašinsko autoriniuose koncertuose, Kompozitorių sąjungos "Muzikos ruduo" festivalyje , rengė koncertus -pokal­bius Lietuvos muzikos mokyklose. Per ketvirtąjį savo kūrybinės veiklos lai­kotarpį L.ir K.Grybauskų fortepijoninis duetas iš viso surengė 131 koncertą. Pažymėtinas 1983 metais gegužės 17 dieną surengtas L.ir K.Grybauskų rečitalis, skirtas J. Brahmso 150-osioms gimimo metinėms. Pianistai atliko J. Brahmso Variacijas J. Haidno tema dviem fortepijonams , šešiolikos valsų ciklą, tris Vengrų šokius ir ciklą "Naujosios meilės dainos" fortepijonui keturioms rankoms ir vokaliniam kvartetui (R. Maciūtė , G. Jasiū-naitė, A. Čiplys ir V. Bakula). L.ir K.Grybauskų fortepijoninis duetas sužavėjo klausytojus ansambliniu meistriškumu ir brandžia muzikavi­mo kultūra.

Per dvidešimt metų Liuda ir Kęstutis Grybauskai sukaupė labai platų koncertinį repertuarą - nuo baroko epochos iki šiuolaikinės muzikos. Per šį laikotarpį jau buvo sukurta ir apie pusšimtis originalių lietuviškų kūrinių for­tepijoniniam duetui. Sukūrus šeimyninį trio su sūnumi Audriu, 1982-1986 metais L.ir K.Grybauskų koncertinis repertuaras buvo papildy­tas unikaliais kūriniais vienam ir dviem fortepijonams šešioms rankoms , kuriuos pianistų trio pradėjo plačiai propaguoti. Šis naujas platesnis L.ir K.Grybauskų žvilgsnis į fortepijoninį ansamblį atsispindėjo ir 1984 metais gegužės 14 dieną abonimentiniame šiuolaikinės muzikos koncertų cik­le , L.ir K.Grybauskų surengtame rečitalyje, kuriame skambėjo B.Briteno Introdukcija ir rondo alla Burlesca bei Eleginė mazurka dviem for­tepijonams, B.Kutavičiaus "Disputas su nepažįstamuoju" dviem fortepijonams ir fonogramai, A.Šnitkės "Dedikacija I.Stravinskiui, S.Prokofjevui ir D.Šostakovičiui" fortepijonui šešioms rankoms, V.Barkausko Sonata dviem fortepi­jonams trims pianistams. Šiame rečitalyje pirmą kartą Lietuvoje buvo atliktas lietuvių kompozitorių išeivijos atstovo V.Bacevičiaus kūrinys "Septin­tasis žodis" dviem fortepijonams (K.Grybauskas - A.Grybauskas).

Didžiulis L.ir K.Grybauskų domėjimasis visais naujais for­tepijoninio ansamblio žanro aspektais ir siekimas dar labiau praplėsti forte­pijoninio ansamblio sąvokos supratimą skatino lietuvių kompozitorius nau­jiems kūrybiniams ieškojimams. To pasekoje 1982 - 1986 metais lietuvių na­cionalinę literatūrą fortepijoninio ansamblio žanrui papildė Z.Virkšo "Pasku­tinis rudens divertismentas" dviem fortepijonams, B.Kutavičiaus "Disputas su nepažįstamuoju" dviem fortepijonams ir fonogramai (varinių pučiamųjų kvintetas) bei kūriniai fortepijonui ir dviem fortepijonams šešioms rankoms. Tai V.Bagdono Preliudas ir Tokata fortepijonui šešioms rankoms ir V.Bar­kausko Sonata dviem fortepijonams trims pianistams. Seniai duotą pažadą su­kurti kūrinį Grybauskų duetui tesėjo ir jų pedagogas S.Vainiūnas. 1980 me­tais pradėtą rašyti kūrinį dviem fortepijonams ir styginių kvartetui kompozi­torius norėjo užbaigti Kęstučio Grybausko 50 - mečio jubiliejui. "Autorius kūrinį pradėjo rašyti 1980 metų pavasarį ir norėjo baigti 1982 metais gegu­žės mėnesį-savo buvusio mokinio Kęstučio Grybausko 50-mečio jubilie­jui. /.../ Kūrinys liko neužbaigtas ir be pavadinimo. Pirmieji atlikėjai - K. ir L. Grybauskų fortepijoninis duetas bei Vilniaus kvartetas ,- rengdami jį perklausai (1983 03 24) , pasiūlė universalų pavadinimą "Muzika dviem fortepjonams ir styginių kvartetui". Šiuo pavadinimu kompozitoriaus "gulbės gies­mė" ir atėjo į lietuvių muziką".16 Staigi S. Vainiūno mirtis (1982 10 17) nu­traukė jo darbą ties šiuo kūriniu, nebespėjus užbaigti ketvirtosios veikalo da­lies. Pirmą kartą Liuda ir Kęstutis Grybauskai su Vilniaus kvartetu šį kūrinį atliko 1983 metais kovo 24 dieną Kompozitorių sąjungoje. Vėliau šis kūrinys

1983 ir 1984 metais buvo atliktas Lietuvos valstybinėje filharmonijoje, o

1984 metais balandžio 4 dieną-Valstybinėje konservatorijoje (dabar Muzi­kos akademija) S. Vainiūno 75 - osioms gimimo metinėms pažymėti skirta­me koncerte , o 1985 metais-S. Vainiūno muzikos mokykloje Palangoje. Netikėtai pasitraukus iš gyveninio Liudai Grybauskienei,1988 metais Kęs­tutis Grybauskas su sūnumi Audriu Grybausku šį kūrinį įrašė į plokštelę.

1982 - 1986 metais Liuda ir Kęstutis Grybauskai aktyviai dalyvavo ir televizijos laidose. Buvo surengtos muzikinės laidos skirtos F.Schuberto, S.Rachmaninovo kūrybai. Televizijos žiūrovams buvo pristatytos ir lietuvių kompozitorių kūrinių premjeros: S.Vainiūno "Muzika dviem fortepijonams ir styginių kvartetui" bei V.Bagdono Preliudas ir Tokata fortepijonui šešioms rankoms.

Paskutinis L.ir K.Grybauskų fortepijoninio dueto vie­šas pasirodymas įvyko 1986 metais lapkričio 23 dieną televizijos laidoje "Su­sitikimas su respublikos nusipelniusiais artistais Liuda ir Kęstučiu Grybaus­kais". Šią laidą vedė muzikologas Viktoras Gerulaitis. Paskutinio L.ir K.Grybauskų fortepijoninio dueto koncerto programoje skambėjo R. Tvardovskio Improvizacija ir Tokata dviem fortepijonams, M. Ravelio Haba­nera iš "Ispaniškosios rapsodijos" , G.Kuprevičiaus Scherzo ir Valsas iš siui­tos "Žaidimai" dviem fortepijonams, V. Lutoslawskio Variacijos Paganini te­ma dviem fortepijonams.

Pačiame pianistų meninės brandos apogėjuje , sunkiai ligai palaužus Liudos Grybauskienės sveikatą, jų veikla nutruko. Apžvelgus visą L. ir K. Grybaus­kų fortepijoninio dueto 25-erių metų kūrybinę-koncertinę veiklą, galima teigti, jog būdami fortepijoninio dueto žanro pradininkais Lietuvoje, reguliaria ir inten­syvia savo koncertine veikla šalyje ir užjos ribų,naujų idėjų paieška ir sėkmingu jų realizavimu L. ir K. Grybauskai įtvirtino fortepijoninio dueto žanrą Lietuvos muzikinėje kultūroje. Už nuopelnus lietuvių muzikos menui Liudai ir Kęstučiui Grybauskams buvo suteikti Lietuvos nusipelniusių artistų garbės vardai. 1977 metais Kęstučiui Grybauskui buvo suteiktas mokslinis docento vardas, o 1983 metais šis vardas buvo suteiktas ir Liudai Grybauskienei. 1983 me­tais Kęstučiui Grybauskui buvo suteiktas mokslinis profesoriaus vardas. Profesoriaus vardui gauti Liuda Grybauskienė buvo pristatyta 1986 metais, bet, netikėtai pasitraukus iš gyvenimo, šio vardo patvirtinimo ji nesulaukė.

III. LIUDOS IR KĘSTUČIO GRYBAUSKŲ FORTEPIJONINIO DUETO ĮTAKA IR STIMULIUOJANTIS ATLIKĖJŲ PO­VEIKIS LIETUVIŲ KOMPOZITORIŲ KŪRYBAI

Liudai ir Kęstučiui Grybauskams aktyviai koncertuojant ir renkantis kū­rinius iš gausaus pasaulinės fortepijoninio dueto literatūros lobyno , pamažu ryškėjo atlikėjų meninių interesų kryptis. Vis dažniau jų koncertų progra -mose ėmė dominuoti XX amžiaus kompozitorių muzika. Stiprėjant šiai ten­dencijai , ir , pradėjus koncertuoti didžiuosiuose Rusijos , Baltijos valstybių , Užkaukazės ir Vidurinės Azijos miestuose , pianistai pajuto , kad jų repertua­re trūksta nacionalinės muzikos. Iki 1965 metų fortepijoniniam duetui tebu­vo sukurta tik S. Vainiūno Rapsodija dviem fortepijonams su orkestru. Siek­dami praplėsti savo koncertinį repertuarą lietuviškais kūriniais fortepijoniniam duetui, pianistai pasirinko du kelius:

1) transkribuoti įvairius lietuvių kompozitorių kūrinius fortepijoniniam an­sambliui;

2) skatinti lietuvių kompozitorius rašyti originalius kūrinius fortepijoniniam ansambliui.

Pirmoji Kęstučio Grybausko transkripcija buvo R. Zigaičio Sonatina dviem fortepijonams. Vėliau jis padarė M. K. Čiurlionio Vargoninio preliu­do F-dur ir Kanono B-dur , J. Gruodžio pjesės "Rytiečių šokis" , S. Vainiūno pjesės "Auštantis rytas" transkripcijas dviem fortepijonams. Netrukus šios trans­kripcijos pradėjo skambėti L.ir K.Grybauskų koncertuose. Tokia aktyvi pianistų veikla, jų orientacija į nacionalinę muziką paskatino daugelį Lietuvos kompozitorių naujo fortepijoninio dueto žanro kūrybai.

1. L.ir K.Grybauskų bendradarbiavimas su lietuvių kompozitoriais į

Nuo 1965 metų L.ir K.Grybauskų glaudaus bendradarbia­vimo su lietuvių kompozitoriais įtakoje , kiekvienais metais gimdavo po ke­lis ar keletą kūrinių fortepijoniniam duetui. Per dvidešimt penkis metus buvo sukurta apie pusšimtis kurinių. Tai koncerto , sonatos , variacijų , siuitos formų kūriniai, įvairios pjesės.* Kūrybiškai bendradarbiaujant su atlikėjais , lietuvių kompozitoriams atsivėrė ir plačios eksperimentinės galimybės. For­tepijoninį duetą jie ėmė jungti su įvairių sudėčių ansambliais ir buvo sukurti tokie kūriniai, kaip V. Švedo Muzika dviem fortepijonams ir arfai, A. Račiūno Siuita dviem fortepijonams ir mušamiesiems, B. Kutavičiaus "Mažasis spektaklis" dviem fortepijonams, dviem smuikams ir dainuojančiai aktorei, B. Kutavičiaus "Disputas su nepažįstamuoju" dviem fortepijonams ir fonogramai (varinių pučiamųjų kvintetas) , V. Barkausko Humoreska dviem fortepijonams ir dviem fagotams , V. Jurgučio kantata "Skambesiai" fortepi­jonui keturioms rankoms ir vokaliniam kvartetui, J. Tamulionio Epitafija dviem fortepijonams ir kameriniam orkestrui, S. Vainiūno Muzika dviem fortepijonams ir styginių kvartetui.

Pagal to meto Kompozitorių sąjungos darbo principus nauji lietuvių kompozitorių kūriniai pirmą kartą būdavo atliekami plačiai Kompozitorių sąjungos narių auditorijai. Šie koncertai būdavo ypač svarbūs ir atsakingi tiek kompozitoriui, tiek ir atlikėjui. Kūrybingai ir profesionaliai paruoštos L.ir K.Grybauskų fortepijoninio dueto lietuvių kompozitorių kūri­nių premjeros visada būdavo labai sėkmingos, susilaukdavo aukšto įvertini­mo ir susidomėjimo. Pianistų sugebėjimas suvokti naujo kūrinio esmę , idė­jas bei jas sujungti į vieningą veikalo dramaturgiją skatindavo ir įkvėpdavo vis daugiau lietuvių kompozitorių kurti fortepijoninio dueto žanrui. Apie L.ir K.Grybauskų dueto suteiktą impulsą kūrybai atsiliepė ir patys kompozitoriai. "Vytautas Barkauskas: "Šie atlikėjai ne tik įkvepia kom­pozitorių , bet ir padeda kūriniui gyvuoti. Pirmieji atlikėjai padėjo šiems kūriniams išeiti į platų pasaulį. Man regis , jautrumas , rūpestingumas , nuoširdumas - pagrindinės Liudos ir Kęstučio žmogiškosios savybės. Jas jaučiu kiekvienoje šių pianistų interpretacijoje"17 ; "J. Tamulionis: "Muzikos kūrinių gimimą daug lemia atlikimo galimybės. Mano sonata inspiruota šio dueto. Grybauskai jautriai atsiliepia į autoriaus pastabas ir pageidavimus. Jie davė daug naudingų patarimų pianistinės faktūros klausimais"  ;

A. Bražinskas: "Šiuo metu su entuziazmu kuriu variacijas be temos dviem fortepijonams (skirtas Liudai ir Kęstučiui Grybauskams). Tokie šiuolaikiniai kūriniai pa­stebimai populiarėja. Minėti atlikėjai, kuriems rašau , yra uolūs šiuolaikinės lietuviškos muzikos propaguotojai."19; G. Kuprevičius: "L. ir K. Grybauskų pajėgus fortepijoninis duetas , kaip ir Valstybinės Filharmonijos pučiamųjų kvintetas , užima ypatingą vietą mūsų muzikiniame gyvenime , propaguojant naują muziką. Aukštas atlikėjų lygis kelia padidintus reikalavimus ir kom­pozitoriams".20

Ryškios ir sėkmingos pirmosios lietuvių kompozitorių kūrinių interpre­tacijos , sulaukusios pripažinimo , užimdavo svarbią vietą pianistų repertuare ir skambėdavo ne tik prestižinėse Lietuvos koncertų salėse, bet ir Latvijos, Estijos , Rusijos , Ukrainos , Baltarusijos , Užkaukazės ir Vidurinės Azijos ša­lyse. Kompozitorius V. Barkauskas yra pasakęs: "Pianistų koncertinės veik­los dėka išpopuliarėjo mano Variacijos dviem fortepijonams. Dabar jos daž­nai grojamos Maskvos , Leningrado konservatorijose , Latvijoje , netrukus išeis iš spaudos Kijeve".21

Nuo 1965 metų, daugiau negu du dešimtmečius , Liuda ir Kęstutis Grybauskai buvo vieni aktyviausių lietuviškos muzikos propaguotojų.

 

17 Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Žanro pionieriai//Literatūra ir menas, 1981 07 11.

18 Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Žanro pionieriai//Literatūra ir menas, 1981 07 11.

19 Vienas klausimas penkioms mūzoms//Literatūra ir menas, 196801 13.

20 Du portretai. // Kauno tiesa, 1968 11 05.

 Literatūra ir menas, 1981 07 11.

L.ir K.Grybauskų fortepijoniniam duetui sukurtų ir šio ansamblio pirmą kartą atliktų lietuvių kompozitorių kūrinių sąrašas pateiktas darbo pabaigoje, p. 35-36.

2. Publikuotų lietuvių kompozitorių kurinių redakcijos ir trans­kripcijos

Plėsdami savo repertuarą lietuvių kompozitorių kūrinių transkripcijo -mis, naujais originaliais kūriniais fortepijoniniam duetui bei aktyviai propa­guodami juos savo koncertuose , Liuda ir Kęstutis Grybauskai pradėjo rū -pintis šių kūrinių leidyba.

1971 metais išleistas pirmasis Kęstučio Grybausko transkripcijų rinki­nys "Lietuvių kompozitorių kūrinių transkripcijos dviem fortepijonams". Jame atspausdintos R. Žigaičio Sonatinos , M. K. Čiurlionio Vargoninio pre­liudo F-dur ir Kanono B-dur , J. Gruodžio pjesės "Rytiečių šokis" , S. Vai­niūno pjesės "Auštantis rytas" transkripcijos dviem fortepijonams. Rinkinyje Kęstutis Grybauskas pateikia komentarus, kuriuose nurodo ansamblinio mu­zikavimo svarbą jaunojo pianisto profesiniams įgūdžiams ugdyti. Transkrip­cijų autorius taip pat aptaria ir nurodo kiekvieno kūrinio meninę - metodinę atlikimo kryptį. 1976 metais pasirodė antrasis Kęstučio Grybausko transkrip­cijų rinkinys "M. K. Čiurlionio kūrinių transkripcijos dviem fortepijonams", Vilnius, 1976. Jį sudaro devynių vargoninių preliudų bei kanono As-dur transkripcijos. Rinkinyje autorius pateikia išsamius komentarus apie kiekvie­ną kūrinį , pabrėžia Jog "transkripcijos , palyginus su originalais Jauniesiems atlikėjams kelia įdomius tembrų ir garso išgavimo reikalavimus. Ansamblio specifika reikalauja naujai ir kūrybiškai peržvelgti frazavimo bei pedalizacijos klausimus". Kęstutis Grybauskas atkreipė nemažą dėmesį į M. K. Čiur­lionio kūrinių transkribavimą fortepijoniniam duetui. Šalia išleistų kūrinių yra dar keletas M. K. Čiurlionio veikalų transkripcijų. Tai Ekspromtas fis-moll VL 181 fortepijonui keturioms rankoms ir Mažosios variacijos lietuvių liaudies dainos "Bėkit bareliai" tema fortepijonui šešioms rankoms.

Pasirodžius originaliems lietuvių kompozitorių kūriniams fortepijoni -niam duetui, būdami šių kūrinių pirmaisiais atlikėjais , Liuda ir Kęstutis Grybauskai ėmėsi iniciatyvos šiuos kurinius redaguoti, jungti juos į rinkinius bei publikuoti kaip atskiras pjeses.* Rinkinys "Fortepijonų duetai" 1973 me­tais , išleistas "Vagos" leidyklos , yra pirmasis abiejų pianistų sudarytas ir redaguotas chrestomatinis leidinys. Jame išspausdinti devyni originalūs lietu­vių kompozitorių kūriniai dviem fortepijonams. Tai dvi A. Račiūno pjesės Legenda ir Scherzo , J. Gaižausko Kapričio , V. Bagdono "Dvi akvarelės" , G. Kuprevičiaus Scherzo ir Valsas iš siuitos "Žaidimai" bei B. Kutavičiaus "Du koliažai". Redaktoriai remdamiesi savo koncertine bei pedagogine patirti­mi , pateikia vertingas ir išsamias metodines pastabas , kuriose aptariamas kiek­vieno kūrinio charakteris , interpretacinis planas bei mokymosi metodika. Jie la­bai apgalvotai pateikia kūrinių frazavimo ir artikuliacijos niuansus, detaliai nurodo pedalizaciją bei aplikatūrą. 1972 metais Leningrade (dabar Sankt Peter­burgas) buvo išleista ir publikuota L.ir K.Grybauskų redaguo­ta A. Račiūno Sonata dviem fortepijonams. Netrukus 1973 metais Vilniuje buvo išleistas rinkinys V. Barkausko "Penki Vytuko paveikslėliai", kurį re­dagavo bei metodinius nurodymus paruošė Liuda ir Kęstutis Grybauskai. Redaktoriai metodinėse pastabose nurodo esminius principus , padedančius atskleisti kūrinio idėją. Leidinyje Liuda ir Kęstutis Grybauskai pateikia kiek­vienos pjesės dinaminius , frazavimo bei artikuliacijos niuansus , nurodo pa­togią aplikatūrą. Pedalas leidinyje žymimas saikingai, kadangi muzika , auto­riaus ir redaktorių nuomone, nereikalauja tirštos pedalizacijos.  1986 metais "Vagos" leidykla publikavo S. Vainiūno kūrinį "Muzika dviem fortepijonams ir styginių kvartetui", kur Liuda ir Kęstutis Grybauskai redagavo fortepijo­nų partijas. Drauge Liuda ir Kęstutis Grybauskai redagavo ir parengė pub­likacijai keturis leidinius. Nemažą dalį jiems sukurtų ir pirmą kartą atliktų kūrinių pianistai redagavo ir paruošė spaudai kiekvienas atskirai.  1980 metais leidykla "Vaga" išleido V. Klovos Fantaziją ir fugą dviem fortepijo­nams , kurią redagavo Liuda Grybauskienė. Ledinio redaktorė pateikia kūri­mo artikuliacijos , frazavimo niuansus , nurodo pedalizaciją, aplikatūrą bei dinamiką, pateikia fugos polifoninę analizę bei polifoninio vystymo ženklų lentelę. Netrukus 1981 metais "Vagos" leidykla išleido Liudos Grybauskienės redaguotą V. Bagdono Humoreską dviem fortepijonams , o 1985 metais Mas­kvoje buvo publikuotas rusų kompozitoriaus G. Konius pjesių rinkinys "Kū­riniai fortepijonui", kuriame pateikiamos aštuonios solinės kompozitoriaus pjesės ir "Mažoji siuita" fortepijonui keturioms rankoms. Visus šiuos kūri­nius redagavo Liuda Grybauskienė. Ji labai atsakingai ir rūpestingai patei­kia kiekvienos pjesės tempo , frazavimo , dinamikos nuorodas , taip pat nuro­do pedalizaeiją bei patogią aplikatūrą.

Nemažai leidinių fortepijoniniam ansambliui yra sudaręs ir redagavęs Kęstutis Grybauskas.  1978 metais "Vagos" leidykla išleido rinkinį "Jaunojo pianisto biblioteka VII", kuriame publikuojami du kūriniai. Tai V. Švedo "Variacijos fortepijonui" ir A. Bražinsko "Variacijos dviem fortepijonams". Tais pačiais metais pasirodė Kęstučio Grybausko sudarytas ir redaguotas lei­dinys "Polifoniniai kūriniai fortepijoniniam ansambliui", kurį sudaro V. Bar­kausko Preliudas ir fuga dviem fortepijonams bei V. Klovos Fantazija ir fu­ga dviem fortepijonams. Rinkinio pradžioje yra pateiktos redaktoriaus me­todinės pastabos , kuriose išsamiai yra aptariamas kiekvieno kūrinio charak­teris, j o forma , pateikiami įdomūs ir išsamūs patarimai atlikėjui, siekiant ryš­kios ir turiningos šių kūrinių interpretacijos.  1981 metais "Vagos" leidykla publikavo naują rinkinį "Jaunojo pianisto biblioteka IX", kurį taip pat reda­gavo Kęstutis Grybauskas. Šį leidinį sudaro trys kūriniai fortepijoniniam an­sambliui. Tai E. Balsio Maršas dviem fortepijonams, V. Montvilos poema "Var­pai" fortepijonui keturioms rankoms ir L. Povilaičio Siuita fortepijonui ketu­rioms rankoms. Leidinyje redaktorius pateikia kiekvieno kūrinio tempo, dinamikos , frazavimo , aplikatūros nuorodas , nurodo pedalizaciją. 1985 metais "Va­gos" leidykla išleido Kęstučio Grybausko sudarytą ir redaguotą leidinį "Sona­tos dviem fortepijonams". Rinkinyje publikuoti trys kūriniai: J. Bašinsko so­nata fortepijonui keturioms rankoms, A. Račiūno ir J. Tamulionio sonatos dviem fortepijonams. Leidinio pabaigoje redaktorius supažindina atlikėją su kūrinių autoriais.

Liuda ir Kęstutis Grybauskai buvo vieni aktyviausių ir produktyviau­sių publikuotų muzikos kūrinių rinkinių sudarytojai bei redaktoriai. Iš viso abu pianistai redagavo ir parengė spaudai dvidešimt šešis rinkinius bei at­skirus kūrinius fortepijoniniam ansambliui ir fortepijonui solo, kurie sudaro 183 spaudos lankus. Liuda ir Kęstutis Grybauskai labai atsakingai ir kruopš­čiai dirbo redakcinį darbą. Smulkia ir visapusiškai pagrįsta muzikos kuri -nio redakcija jie siekė padėti kūrinio atlikėjui kuo giliau suvokti kompozi­toriaus sumanymą. Kūrinių komentaruose išsamiai redaktorių nagrinėjami įvairūs pedagoginiai klausimai nurodo šių kūrinių ne tik koncertinę, bet ir pedagoginę paskirtį. L.ir K.Grybauskų redakciniai darbai turėjo ir mokslinį pagrindą. Abu pianistai mokslinėse konferencijose yra padarę vi­są eilę mokslinių pranešimų apie muzikos kūrinių redakcinio darbo problemati­ką , apie lietuvių kompozitorių kūrinių fortepijoniniam ansambliui panaudojimo pedagoginiame darbe svarbą ir reikšmę , bei jų interpretavimo aspektus.*

L. ir K. Grybauskų sudarytų, redaguotų, publikuotų muzikos kūrinių rinkinių ir atskirų kūri­nių redakcijų bei Kęstučio Grybausko transkripcijų sąrašas pateiktas darbo pabaigoje, p. 37.

* K. Grybauskas. Lietuvių kompozitorių kūriniai fortepijonui keturioms rankoms // Peda­gogų mokslinės konferencijos pranešimų tezės. Vilnius, 1981, p. 12-14.

K. Grybauskas. Lietuvių kompozitorių kūrinių fortepijoniniam ansambliui ritmikos bruo­žai // Antrosios jungtinės Lietuvos pianistų ir stygininkų mokslines-metodinės konferencijos pranešimų tezės. Vilnius , 1977 , p. 5-7.

K. Grybauskas. Fortepijoninis ansamblis ir pianisto meninė individualybė // Konservatori­jos pedagogų mokslinės konferencijos pranešimų tezės. Vilnius, 1977, p. 27-28.

K. Grybauskas. Lietuvių kompozitorių kūriniai fortepijoniniam ansambliui // Pedagogų mokslinės konferencijos pranešimų tezės. Vilnius, 1976, p. 12-14.

L. Grybauskienė. Kūrinių fortepijonui redagavimo problemos // Pedagogų mokslinės kon­ferencijos pranešimų tezės. Vilnius , 1976 , p. 9-12.

Viename iš savo mokslinių pranešimų Kęstutis Grybauskas teigia: "Fortepi -joninis ansamblis atveria naujus fortepijoninės muzikos horizontus tiek kom­pozitorių kūrybai, tiek ir atlikėjų interpretaciniams sprendimams. Jungiant į visumą du instrumentus lyg padvigubėja jų prigimčiai būdingos plačios po­lifonijos , harmoninių sąskambių , įvairių faktūrinių , sprendimų panaudojimo galimybės".22 Šios novatoriškos idėjos buvo labai svarbios pedagoginėje veik­loje , formuojant jaunojo pianisto profesinius įgūdžius bei jo meninę asme­nybę. Uolus ir rūpestingas L.ir K.Grybauskų redakcinis darbas, plečiant ir vystant lietuvišką pedagoginį repertuarą, buvo naujas ir reikšmin­gas žingsnis visos lietuvių muzikinės kultūros vystymesi.___________ 22 K. Grybauskas. Lietuvių kompozitorių kūriniai fortepijoniniam ansambliui // Pedagogų mokslinės konferencijos pranešimų tezės. Vilnius, 1976, p. 13.

IV. L.IR K.GRYBAUSKŲ FORTEPIJONINIO ANSAMBLIO KŪRYBINĖS VEIKLOS REIKŠMĖ LIETU­VOS MUZIKINEI KULTŪRAI

Plati ir įvairiapusiška L.ir K.Grybauskų fortepijoninio due­to veikla , kūrybinių siekių pajungimas aukštiems meno idealams , nuolati -nis rūpinimasis jaunųjų atlikėjų ugdymu yra labai ženklus ir reikšmingas Lietuvos muzikinei kultūrai. Surengę apie 600 koncertų, padarę daugiau nei 60 fondinių įrašų Lietuvos radijui ir televizijai, Liuda ir Kęstutis Grybaus­kai įrodė,jog fortepijoninio dueto žanras yra lygiai taip pat vertas koncer­tinės estrados kaip ir kiti muzikos žanrai. Viename iš savo mokslinių pra­nešimų Kęstutis Grybauskas teigė: "Gana gausioje fortepijoninio ansamblio lite­ratūroje galima sutikti nemažai pavyzdžių, kuriuose atskirų atlikėjų muziki­nės partijos savo išsivystymu prilygsta sudėtingiausiems solinės fortepijoni­nės literatūros pavyzdžiams ir pilnai išsemia plačias instrumento galimy -bes".23

1961 - 1986 metais Liuda ir Kęstutis Grybauskai buvo vieni aktyviau­sių lietuvių muzikos propaguotojų. Dueto nuolatinis dėmesys šiuolaikinei muzikai, jų orientacija į nacionalinę literatūrą fortepijoninio dueto žanrui, skatino lietuvių kompozitorius kūrybai. Per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta apie pusšimtis originalių lietuviškų kūrinių fortepijonui ir dviem for­tepijonams keturioms rankoms , kūrinių fortepijoniniam ansambliui, jungiant jį su vokalu ar kitais instrumentais bei unikalūs kūriniai vienam ir dviem for­tepijonams šešioms rankoms. Tai vienas svarbiausių faktorių, bylojančių apie naujo fortepijoninio dueto žanro atsiradimą ir įtvirtinimą Lietuvoje. Labai svarbu , jog savo 25 metų bendradarbiavimą su lietuvių kompozitoriais Liuda ir Kęstutis Grybauskai įamžino ne tik pirmaisiais šių kūrimų atlikimais, re­dakcijomis ir publikuotais rinkiniais, fondiniais radijo ir televizijos įrašais, bet ir išleistomis penkiomis plokštelėmis, kuriose įrašyti įvairus lietuvių kompo­zitorių kūriniai fortepijoniniam ansambliui. "Šiandien klausydamiesi L. ir K. Grybauskų lietuviškų kūrinių įrašų, mes pastebime atlikėjų tiksliai, tačiau kūrybiškai "perskaitytas" ir įprasmintas kompozitorių mintis , žavimės jų tur­tingomis garso spalvomis , neretai prilygstančiomis orkestrinėms , subtiliomis detalėmis , padedančiomis išryškinti atliekamų kūrinių architektonikos bruožus". Liudai ir Kęstučiui Grybauskams sėkmingai vystant naują fortepijoni­nio dueto žanrą, Lietuvoje pradėjo koncertuoti ir kiti fortepijoniniai ansam­bliai. Reikšmingą veiklą Šiauliuose išvystė V. Vitaitės ir A. Povilaičio forte­pijoninis duetas, vėliau Vilniuje susikūrė V. Vitaitės ir R. Vaitkevičiūtės fortepijoninis duetas. Recenzuodamas šių pianisčių dueto koncertą, S. Vai­niūnas rašė: "V. Vitaitės ir R. Vaitkevičiūtės koncerto programa parinkta neatsitiktinai: jos yra tvirtai pasiryžusios ir ateityje propaguoti lietuvių ir kitų mūsų šalies bei užsienio kompozitorių kūrybą fortepijonų ansambliui, tęsti ir plėsti šio žanro pradininkų L.ir K.Grybauskų fortepijo­ninio dueto pramintą taką".25

Būdami puikiais pedagogais , Liuda ir Kęstutis Grybauskai gerai supra­to fortepijoninio dueto svarbą ir reikšmę ugdant jaunąjį muzikantą. Pianistai dažnai įvairiuose Lietuvos miestuose rengdavo koncertus - paskaitas jauni -mui, aiškindami fortepijoninio dueto privalumus ir reikšmę , skatindavo pe­dagogus propaguoti šį žanrą pedagoginiame darbe kaip metodą, padedantį vystyti jaunųjų atlikėjų meninę individualybę. "Muzikuojant fortepijoniniame ansamblyje yra visos galimybės maksimaliai reikštis pianistų individualiems bruožams , kartu sprendžiant įdomias ansamblio muzikavimo specifikos prob-lemas, atsiranda palanki dirva tuos individualius bruožus objektyviai plėsti, papildyti, vystyti. Todėl rekomenduotina fortepijoninį ansamblį plačiai pro­paguoti pedagoginiame darbe kaip metodą, padedantį vystyti jaunųjų atlikė­jų meninę individualybę".26 L.ir K.Grybauskų mokiniai labai dažnai baigę studijas buriasi į fortepijoninius ansamblius ir aktyviai kon -certuoja. Kai kurie iš jų šioje srityje yra pasiekę labai aukštų meninių lai­mėjimų. Pavyzdžiui, Kęstučio Grybausko mokinys Zbignevas Ibelhauptas duete su pianiste Rūta Ibelhauptiene laimėjo laureato vardą tarptautiniame fortepijoninių duetų konkurse Italijoje (Roma, 1991), o 1997 metais už due­tinę veiklą R. ir Z. Ibelhauptų duetui paskirta Lietuvos nacionalinė premija. Kęstučio Grybausko klasės studentės Vilma Rindzevičiūtė ir Irina Venckus laimėjo laureačių vardus trijuose tarptautiniuose fortepijoninių duetų kon­kursuose: Lietuvoje (Visaginas , 1997) , Anglijoje (Londonas , 1998) ir Belgijoje (Beringenas , 1999). Studentės Vaiva Purlytė - Nedzveckienė ir Živilė Purlytė - Čapienė tapo tarptautinio fortepijoninių ansamblių konkurso Lietu­voje (Visaginas, 1997) diplomantėmis.

Siekdamas tolimesnio fortepijoninio žanro suklestėjimo mūsų šalyje ir jo integravimosi į bendrą Europos bei pasaulio muzikos atlikimo meno kul­tūrą , Lietuvos EPTA (European Piano Teachers Association) prezidento Kęstučio Grybausko iniciatyva Lietuvos EPTA ir Lietuvos muzikų rėmimo fondas įgyvendino ilgai puoselėtą L.ir K.Grybauskų svajonę organizuoti Lietuvoje tarptautinį fortepijoninių duetų konkursą. Tai simboli­zuoja L.ir K.Grybauskų pradėto ir įtvirtinto fortepijoninio due­to žanro Lietuvoje gyvybingumą ir sėkmingą tęstinumą. 26 K. Grybauskas. Fortepijoninis ansamblis ir pianisto meninė individualybė//Konserva­torijos pedagogų mokslinės konferacijos pranešimų tezės. Vilnius, 1977 , p. 28.

 

23 K. Grybauskas. Fortepijoninis ansamblis ir pianisto meninė individualybė // Konserva­torijos pedagogų mokslinės konferencijos pranešimų tezės. Vilnius, 1977, p. 28.

24 R. Kryžauskienė. Gyvenimo ritmas-nuolatiniai ieškojimai//Muzikos barai, 1997 07 13.

25 S. Vainiūnas. Sėkmingas debiutas // Tiesa , 1982 05 11.