Modestas Pitrėnas

Dirigentas, tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Gimimo data: 1974-09-15
Meno kūrėjo statusas

Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005-11-11
LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-513

Apdovanojimai

2012 m. dirigentas pelnė Lietuvos Nacionalinę kultūros ir meno premiją.

2011 m. Latvijos prezidentas Valdis Zatleras už nuopelnus valstybei M. Pitrėną apdovanojo Pripažinimo Kryžiaus ordinu.

2010 m. apdovanotas Latvijos muzikos prizu už ypatingus meninius pasiekimus Latvijos nacionalinėje operoje.

Už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą ir meninę veiklą Lietuvoje dirigentas įvertintas prezidentų A. Brazausko, V. Adamkaus padėkos diplomais.

 

 

 

Biografija

Modestas Pitrėnas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavo chorinį, operinį ir simfoninį dirigavimą profesorių Liongino Abariaus ir Juozo Domarko klasėse. 1995–1996 m. tobulinosi Zalcburgo muzikos ir vaizduojamojo meno aukštojoje mokykloje „Mozarteum“, profesorių Walterio Hageno-Grollio ir Karlo Kamperio klasėse. Vėliau dalyvavo žymių dirigentų Esos-Pekkos Saloneno, Jormos Panulos, Helmutho Rillingo ir kitų seminaruose bei meistriškumo kursuose.

Būdamas 16 metų, 1990-aisiais, įkūrė chorą „Psalmos“, kuriam vadovavo iki 2000-ųjų, gastroliavo Europoje ir JAV, laimėjo daugelį apdovanojimų tarptautiniuose chorų konkursuose ir festivaliuose.

Yra pelnęs apdovanojimų dirigentų konkursuose: pirmąją premiją nacionaliniame jaunųjų dirigentų konkurse, specialųjį dirigento prizą Tarptautiniame chorų konkurse Debrecene, antrąją premiją ir prizą už geriausią šiuolaikinės muzikos interpretaciją tarptautiniame J. Naujalio dirigentų konkurse, antrąją vietą ir specialius prizus už geriausias latvių kompozitorių interpretacijas tarptautiniame dirigentų konkurse „Rīga '97“, 2003 m. VII Grzegorzo Fitelbergo dirigavimo konkurse Katovicuose (Lenkija) jam pirmajam iš Lietuvos dirigentų pasisekė pelnyti I premiją ir aukso medalį. Modestui Pitrėnui atsivėrė puikios galimybės atskleisti savo talentus bendradarbiaujant su įvairių Lenkijos regionų – Silezijos, Sudetų, Pamario ir Krokuvos – filharmonijų orkestrais. Koncertinės veiklos geografiją praplėtė darbas su Krasnojarsko valstybinės filharmonijos, Latvijos nacionaliniu, Liepojos, Brno filharmonijos simfoniniais orkestrais.

Pastebimą vietą M. Pitrėno veikloje užima vadovavimas polistilistiniams ir daugiažanriams projektams, jungiantiems klasiką su šiuolaikine kultūra. Čia paminėtini miuziklai ir simforoko projektai, arti 50 roko ir popklasikos aranžuočių simfoniniam orkestrui.

Pastaraisiais metais labai svarbus bendradarbiavimas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu ir su Lietuvos kameriniu orkestrais. Su LNSO dirigentas parengė puikiai kritikų įvertintas programas – solidžius W. Lutosławskio, L. van Beethoveno, R. Schumanno, G. Mahlerio, S. Prokofjevo, D. Šostakovičiaus, C. Debussy ir kt. simfoninius opusus, daugybę sekmadieninių programų visai šeimai.

2009 m. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje bei Marijampolės kultūros rūmuose koncertavo su Violeta Urmana (dainininkei pageidaujant 2010 m. M. Pitrėnas dirigavo pagrindiniame Lietuvos operos 90-mečio renginyje – gala koncerte LNOBT), surengė koncertų su kitais garsiais atlikėjais – dainininkais M. Salminenu, J. Ryhänenu, A. Antonenko, V. Noreika, E. Montvidu, E. Siliņiu, A. Angeriu, V. Prudnikovu, S. Stonyte, I. Kalna, A. K. Behnke, I. Prudnikovaite, K. Opolais, P. Yende ir A. Nigro, smuikininkais T. Grindenko, B. Skride, P. Bermanu, V. Čepinskiu, violončelininkais D. Geringu ir A. Kniazevu, pianistais M. Rubackyte, A. Lyakhovsky, P. Donohoe ir P. Geniušu, obojininkau F. di Rosa ir kt. Nemažai koncertų parengė ir su Lietuvos valstybiniu, Mažosios Lietuvos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoniniais orkestrais bei Kauno ir Klaipėdos kameriniais orkestrais.

Nuo 2000 m. Modestas Pitrėnas dirigavo G. Bizet „Karmen“ ir K. Weillio „Trijų grašių operos“ spektakliams Klaipėdos muzikiniame teatre. Pasitelkus jungtines Klaipėdos ir Vilniaus muzikų pajėgas įgyvendinti G. Verdi „Requiem“ ir A. Žigaitytės vokalinė-choreografinė misterija „Praregėjimas“.

 2000–2004 m. M. Pitrėnas dėstė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje ir vadovavo jos auklėtinių chorui, išleido liturginį bendruomenės giesmyną.

2001–2007 m. buvo Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas.

Nuo 2003 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dirigavimo katedroje.

Nuo 2004 m. – LNSO orkestro vyriausiojo dirigento asistentas.

2006 m. laimėjo konkursą eiti Kauno miesto simfoninio orkestro vyriausiojo dirigento pareigas (iki 2011 m.), su šiuo kolektyvu parengė per 60 stambių koncertinių programų, dalyvavo Pažaislio, „Iš arti“, „Kauno dienų“, „Permainų muzikos“ festivaliuose, LTV muzikiniame projekte „Triumfo arka“ (2008–2009 m.). 2011 m. Pažaislio festivalio baigiamajame koncerte skambėjo G. Puccini operos „Kregždutė“ koncertinė versija.

 2006 m. pakviestas rengti R. Strausso operos „Salomėja“ ir R. Portman operos vaikams „Mažasis princas“ premjeras Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, diriguoja baletus „Raudonoji Žizel“, „Graikas Zorba“ ir „Tristanas ir Izolda“, Peterio Eötvöso operą „Meilė ir kiti demonai“, Richardo Wagnerio „Valkiriją“, Gaetano Donizetti „Meilės eliksyrą“ ir kt.

Nuo 2009 m., eidamas Latvijos nacionalinės operos meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas, šiame teatre pastatė J. Massenet „Werterį“, G. Puccini „Triptiką“, G. Rossini „Sevilijos kirpėją“, R. Wagnerio „Rienzi“, A. Maskato „Valentiną“, diriguoja R. Wagnerio „Skrajojantį olandą“, G. Verdi „Aidą“, P. Čaikovskio „Pikų damą“, „Mazepą“ ir „Eugenijų Oneginą“, G. Puccini „Turandot“, „Vilisas“ ir „Toską“ bei kitus spektaklius, koncertus.

2010 m. pavasarį Varšuvos Dddžiajame teatre vadovavo baleto vakaro „Let´s dance Bach“ premjerai ir buvo pakviestas statyti I. Stravinskio operą „Lakštingala“ bei diriguoti G. Bizet „Karmen“.

2010 m. gruodį debiutavo Kelno operos ir Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“ teatruose. Kelne pastatė W. A. Mozarto „Užburtąją fleitą“, Diuseldorfe – G. Puccini „Džanį Skikį“.

Nuo 2011 m. Sankt Galeno (Šveicarija) teatre pastatė R. Strausso „Salomėją“, A. Catalani „La Wally“, R. Wagnerio „Skrajojantį Olandą“ ir G. Bizet „Karmen“.

M. Pitrėnas yra įrašęs daugiau kaip 15 chorinės ir simfoninės muzikos kompaktinių plokštelių.

 

 

 

 

Svarbiausi darbai

Modestas Pitrėnas is one of the most accomplished and well-known young Lithuanian conductors. Since 2014 he is principal guest conductor of Lithuanian National Symphony Orchestra and Latvian National Opera where he was chief conductor during 2009-2014.

His recent and future engagements include Carmen in St. Gallen, Valentina’s premiere at Latvian National Opera and Deutsche Oper Berlin, symphony concerts with Lithuanian and Latvian National Symphony orchestras, an Open air concert with St. Petersburg State Symphony Orchestra and Tosca at Finnish National Opera.

Among the highlights of his past seasons are appearances with the Lithuanian National Symphony Orchestra, featuring world-famous Lithuanian soprano Violeta Urmana at the Vilnius Festival, Latvian violinist Baiba Skride at the Riga Festival; the Kaunas State Choir and soloists at the official opening of the Lithuania‘s EU presidency in Vilnius; and Lithuanian pianist Lukas Geniušas at the Warsaw Philharmonic Hall; as well as a concert to mark the Lithuania‘s EU presidency at the Klara Festival, at BOZAR in Brussels, production of R. Wagner/The Flying Dutchmannin the Theatre St. Gallen.

During the past years, Pitrėnas has actively worked in the operatic arts field. He conducts Carmen/Bizet, L’elisir d’amore/Donizetti, Love and Other Demons/Eötvös, Aida/Verdi, Salome/Strauss, Die Walküre, Der fliegende Holländer, Rienzi/Wagner, Werther/Massenet, The Queen of Spades, Mazeppa, Eugene Onegin/Tchaikovsky, Il trittico, Tosca/Puccini, Die Zauberflöte/ Mozart, Il barbiere di Siviglia/Rossini, La Wally/Catalani, also ballets Red Giselle and Zorba the Greek, Let’s dance Bach. He has worked at Bolshoi Opera Theatre, Lithuanian and Latvian National Operas, Polish National Opera, Oper Köln, Deutsche Oper am Rhein, Theatre St. Gallen.

In recent years, he has presented many critically acclaimed programs with the Lithuanian National Symphony, Latvian National Symphony, Krasnoyarsk State Symphony, Lithuanian Chamber and Lithuanian State Symphony Orchestras, conducting works by Mahler, Tchaikovsky, Strauss, Lutosławski, Prokofiev, Schnittke.

Conductor is collaborating with many famous soloists including vocalists M. Salminen, J. Ryhänen, A. Antonenko, V. Noreika, E. Silins, A. Anger, V. Urmana, I. Kalna, A. Grigorian, K. Opolais, P. Yende; violinsts T. Grindenko, B. Skride and P. Berman, violoncellists D. Gering and A. Kniazev, pianists M. Rubackytė, A. Lyakhovsky, P. Donohoe and P. Geniušas, oboist F. di Rosa.

Pitrėnas has studied at the Mozarteum and has graduated from Lithuanian Academy of Music twice – choir (1997) and symphony conducting (under prof. J. Domarkas, 2003). He continued his studies for licentiate in music in 2002-2004 and participated in seminars and master courses held by famous conductors, among them E. P. Salonen, J. Panula, H. Rilling.

In recognition of his interpretation of the classical and contemporary Lithuanian music, he was awarded the Lithuanian National Arts  and Culture Prize in 2012.

 

 

Repertuaras

Repertoire 
Opera

Bizet, G. Carmen 
Catalani, A. La Wally
Donizetti, G. L’elisir d’amore
Eötvös, P. Love and Other Demons
Massenet, J. Werther
Mozart, W. A. Die Zauberflöte 
Portman, R. The Little Prince
Puccini, G. Il Trittico, 
                   Tosca
                   Turandot 
Rossini, G. Il Barbiere di Siviglia 
Strauss, S. Salome 
Tchaikovsky, P. Eugene Onegin 
                          Mazeppa
                          Queen of Spades 
Verdi, G.  Aida
Wagner, R. Die Walküre 
                   Der fliegende Holländer 
                   Rienzi

Symphonic/Oratorio

Bach, J.S. Piano Concertos No. 3, 5 
                 
Violin Concerto D-dur
Beethoven, L. van Overtures Egmont&Coriolan 
                              
Piano Concertos No. 3, 5 
                              
Symphonies No. 3, 5, 7, 9 
                              
Violin Concerto D-dur 
Berg, A.  Dem Andenken eines Engels 
               
Violin Concerto D-dur 
Berlioz, H. Cello Concerto a-moll 
                  
La damnation de Faust 
Brahms, J. Symphonies No. 1, 2 
Britten, B. Ballad for two pianos 
Čiurlionis, M.K. Symphony poem In the Forest 
Debussy, C. Iberia 
                    
Nocturnes 
                    
Prelude a l'Apres-midi d'un Faune 
Dvorak, A.  Slovanské tance 
                   
Symphonies No. 8, 9 
                   
Overture Karneval 
Elgar, E. Serenade for strings 
Glazunov, A. Sax Concerto Es-dur, op. 109 
Grieg. E. Piano Concerto a-moll 
              
Peer Gynt, suites, op. 46, 55 
Haydn, J. Cello Concerto C-dur 
                Symphonies No 85, 103 
                Violin Concerto No. 4, G-dur 
Hindemith, P. Funeral Music for Chamber Orch. 
Khachaturian, A. Spartak&Gayane suites 
Liszt, F. Piano Concerto No. 1, Es-dur 
                        
Symphony poems 
                        
Les preludes&Mazepa 
Lutosławski, W. Cello Concerto 
                         
Concerto for Orchestra 
                         
Mała suita 
Mahler, G.  Rückert Lieder 
Symphonies No. 4, 5 
Mendelssohn, F. Violino Concerto e-moll 
Mozart, W.A. Adagio for violin E-dur 
                      
Clarinet Concerto A-dur 
                      
Don Giovnni Overture 
                      
Symphony No. 40, g-moll 
                      
Violin Concerto E-dur 
Poulenc, F. Symphony No. 5 
                   
Violino Concerto No. 1 
Prokofiev, S. Romeo and Juliette, suites No. 1, 2, 3 
Rimsky-Korsakov, N. Sheherazade suite 
Rutter, J. Requiem 
Saint-Saens, C. Le carnaval des animaux 
                          
Piano Concerto No. 5 
Sarasate, P. de Zigeunerweisen, op. 20 
                     
Carmen fantasy for Violin, op. 25 
Schumann, R. Piano Concerto a-moll, op. 54 
                        Symphony No. 4,  op. 120  
Shostakovich, D. Symphonies No. 5, 10 
Sibelius, J. Symphony No. 2, D-dur 
Smetana, B. Vltava 
Strauss, R. Oboe Concerto D-dur, op. 144 
                    
Ein Heldenleben 
                     
Rosenkavalier suite 
                    
Symphony poem Don Quixote 
Stravinsky, I. Petrushka (ballet) 
Tchaikovsky, P. Piano Concerto No. 1 
                          
Violin Concerto D-Dur 
                          
Symphonies No. 4, 5 
                          
The Nutcracker suite 
                           
Francesca da Rimini 
Verdi, G. Requiem 
                
Quatro pezzi sacri 
Villa-Lobos, H. Choros No. 10

Publikacijos

"Jaunojo dirigento parengta J.Sibeliuso Antroji simfonija D-dur, kuri skambėjo antrojoje koncerto dalyje, leido orkestrui prabilti laisvai, parodant visus tembro ir dinamikos išteklius. Suomių klasiko muzika - dėkinga medžiaga atsiskleisti dirigentui. Ši muzika - tarsi monumentali drobė, kurioje sodriomis spalvomis nutapyti praeities vaizdai, gausu muzikinio naratyvumo. Kadangi muzika epiką perteikia ne konkrečiomis priemonėmis (kaip dailė), bet apeliuodama į emocijas, kaip tik jų raiškumas įgyja svarbos interpretuojant tokio žanro kūrinius. Dirigentas su šia užduotimi susidorojo išties sėkmingai. Jo interpretuojamas kūrinys įgijo labai raiškius emocinius kontūrus ir muzikinio pasakojimo kryptį, vedančią į pakilų, didingą finalą."

Živilė Ramoškaitė. Muzikos barai, 2002 lapkritis

Balandžio 12 d. Nacionalinėje filharmonijoje įvykusiame koncerte skambėjo gerai žinomi W.A. Mozarto ir F. Schuberto kūriniai, tačiau tai, kaip jie buvo atlikti, drąsiai galima įvardyti išskirtinėmis interpretacijomis. Prie to, manyčiau, ženkliai prisidėjo mąslus ir temperamentingas dirigentas M. Pitrėnas, atradęs glaudų kontaktą su orkestru. Savą muzikos sampratą jis ne tik perteikė, bet tiesiog įteigė orkestrui ir pasiekė nedažnai įvykstančių meninių sukrėtimų, tokių kaip F. Schuberto kvarteto „Mirtis ir mergelė“ interpretacija.

Živilė Ramoškaitė, Išskirtinės Mozarto ir Schuberto interpretacijos, 7 meno dienos, 2007 04 20

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Juozas Domarkas) tą vakarą dirigavo muzikos mylėtojams jau žinomas jaunas dirigentas Modestas Pitrėnas, o C. Saint-Saėnso dviejų koncertų fortepijonui su orkestru (Nr. 2, g-moll, op. 22, ir Nr. 4, c-moll, op. 44) solo partijas skambino svečias iš Prancūzijos Philippeas Giusiano. Galima rasti nemažai šias dvi skirtingas individualybes vienijančių bruožų: panašus amžius (vos per 30 m.), graži sceninė išvaizda, išorinių muzikos išraiškos efektų nesivaikymas, dėmesio sutelkimas į muzikos esmę, subrandintas savitas atlikėjo braižas, turtingos kūrybinės biografijos, prasidėjusios ankstyvame amžiuje. (...) Orkestras pakluso dirigentui M. Pitrėnui ir lanksčiai bei nuoširdžiai bendradarbiavo su pianistu, neužgoždamas trapaus fortepijono skambesio, o tutti epizoduose neperžengdamas tam tikros garsinės įtampos ribos. Publika stovėdama plojo atlikėjams, išreikšdama susižavėjimą bei pagarbą. (...) Antroje koncerto dalyje pakiliai, ryškiai nuskambėjo Modesto Musorgskio "Parodos paveikslėlių" siuita orkestrui. Maurice'o Ravelio meistriškai orkestrui pritaikytas garsusis fortepijoninis ciklas. Gaivus, natūralus, kūrybingas dirigento M. Pitrėno muzikos girdėjimas, įtaiga ir aiškūs mostai įkvėpė orkestro artistus groti gyvybingai, vaizdingai. Spalvingi muzikiniai paveikslėliai, kompaktiškai apjungti, sudarė darnią, klausytojams neprailgusią visumą.

Aldona Eleonora Radvilaitė, Saint-Saėnsas prancūziškai, 7 meno dienos, 2005 02 18

Jaunasis batutos meistras - vakaro traukos centras ir įkvėpėjas. Jau keliolika metų sėkmingai kopiantis į dirigavimo meno aukštumas, neseniai pelnęs VII tarptautinio G. Fitelbergo dirigentų konkurso (Lenkija) aukso medalį, šįvakar jis drąsiai meta iššūkį pats sau, pasirinkęs išties išskirtinius kūrinius. Ant jo pulto G. Mahlerio partitūros: Penkios dainos pagal F. Rückerto eilėraščius ir monumentalioji Simfonija Nr. 5 cis-moll, muzika, žadanti atradimą. M. Pitrėnas perteikia ciklą kaip vientisą muzikinį vyksmą. Čia nuosekliai dėstoma ir galiausiai finalinėje dainoje "Um Mitternacht" ("Vidury nakties") savo kulminaciją pasiekia pagrindinė kūrinio idėja - žmogaus laikinumas mirties akivaizdoje. Penktoji simfonija nuo pat pradžios, regis, užhipnotizuoja salę. Vienas kitą vejantys galingi ekstatiški proveržiai, kad ir raminami ekspresyvios lyrikos epizodais, vis kelia didėjančią tragišką įtampą. Antroji dalis "Stürmisch bewegt. Mit grösster Vehemenz" skamba kaip apokalipsė. Įžymi ketvirtoji dalis "Adagietto. Sehr langsam" „trumpa "poilsio salele" tik paryškina muzikos tragizmą. Penktosios dalies "Rondo-finale. Allegro giocoso. Frisch" dinamizmas ir galia veda klausytojus į katarsį. Orkestras visiškai atsidavęs muzikai. Jis žaižaruoja visais niuansais ir spalvomis, atskirų atlikėjų meistriškumas sukuria bendrą įspūdingo skambesio drobę. M. Pitrėnas visų simfonijos įvykių ašis. Kad ir absoliučiai susiliejęs su orkestru, jis kaip patyręs režisierius nuolat tvirtai laiko ir kontroliuoja kiekvieną garsinę-dramaturginę liniją. Puiki manualinė technika užtikrina gestų tikslumą. Nors ir kunkuliuojantis emocijomis, jis nė akimirkai nepraranda šalto proto ir muzikos pulso. Mąsto stambiais potėpiais. Akivazdu, kad polinkį į monumentalumą M. Pitrėnas perėmė iš savo dirigavimo profesoriaus LNSO meno vadovo J. Domarko. Galiausiai M. Pitrėnas yra labai artistiškas. Jo artistizmas natūralus, nesurežisuotas, jis skverbiasi iš vidaus ir visad sudaro konsonansą su muzika. Šis retas, klausytojų branginamas bruožas juos kaip mat užvaldo. Simfonijos kulminacija visiškai pavergia publiką. Paskutinis akordas sutampa su pirmuoju entuziastingu "Bravo!". Šūksniai susilieja su ovacijomis, net trypimu kojomis. Klausytojai pagerbia atlikėjus atsistodami. Gausybė gėlių... Dirigento iššūkis pasiteisino.

Vladas Zalatoris, Dirigento iššūkis pasiteisino, 7 meno dienos, 2004 02 27

N. Rimskio-Korsakovo "Šecherazadą" (1888) M. Pitrėnas Filharmonijos scenoje diriguoja ne pirmą kartą. Rusų kompozitoriaus simfoninė siuita šioje programoje turbūt tapo "desertu". Iš tiesų buvo gera pasiklausyti gerai žinomos ir tokios gražios muzikos! Visgi interpretuoti puikiai pažįstamus, populiarius kūrinius nėra lengva. Šįkart, nors ir vėl žavėjausi prabangiu N. Rimskio-Korsakovo orkestru (ne veltui jis parašė orkestruotės vadovėlį), kai kuriuos dalykus tarsi išgirdau pirmą kartą, pvz., išryškėjo improvizacinių epizodų laisvė.

Beata Leščinska, Klasikos sąvoka plečiasi, 7 meno dienos, 2003 02 21

Jau pirmosios dalies (Andante) pabaigoje (S. Prokofjevo Penktoji simfonija) apstu šiurpių, vidine titaniška jėga pribloškiančių muzikos vaizdų, kuriuos M. Pitrėnas perteikė su didele įtaiga. (...) M. Pitrėno įtaiga nustelbė kai kuriuos orkestro trūkumus ir privertė jį paklusti batutai. Dirigentas aptiko ir meistriškai išskleidė simfonijoje glūdinčią konfliktinę spyruoklę, su įkarščiu perteikė veikiau groteskiškus, makabriškus ir fantastiškus žmogaus sielos peizažus. Į kulminacijas sutelkta muzikinė idėja nugarą vertė eiti pagaugais. (...) Meistrams paklūsta ir paprasta, ir sudėtinga muzika: pirmuoju atveju ji skamba nebanaliai, antruoju – perteikiama suprantamai ir tampa artimà. Tuo šį šaltą rudens vakarą publiką įtikino du lietuvių talentai – pianistas Edvinas Minkštimas ir dirigentas Modestas Pitrėnas.

Daiva Tamošaitytė, Meistrams paklūsta ir paprasta, ir sudėtinga muzika: Edvinas Minkštimas ir Modestas Pitrėnas, Muzikos barai, 2008 lapkritis

Iš 2007 m. vasario mėnesį girdėtų koncertų reikėtų išskirti ir Modesto Pitrėno diriguotą Claude’o Debussy Simfoninį preliudą „Fauno popietė" bei Maurice’o Ravelio Antrąją siuitą iš baleto „Dafnis ir Chloja" (atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, jam talkino Kauno valstybinis choras). Šiosios atlikimas vertas įrašymo į kompaktinę plokštelę. Įkvėptai atlikta pastoralė pasižymėjo tiksliomis proporcijomis stiliaus, tempo, dinamikos ir kitais esminiais atžvilgiais, todėl partitūra sužibo kaip ant delno, atskleisdama kerintį jutiminį prancūziškosios muzikinės kultūros dvelksmą ir paties kūrinio estetinę esmę. Tokie akinantys blyksniai liudija dar nepanaudotas jauno dirigento talento galimybes.

Daiva Tamošaitytė, Žymesnieji vasario mėnesio koncertai, Muzikos barai, 2007 03 28

Operą parengė jaunu ir perspektyviu tituluojamas dirigentas Modestas Pitrėnas. Šis jau antras savarankiškas darbas LNOBT scenoje (pirmasis buvo minėtasis R. Portman „Mažasis princas“ 2007 m.) jį vis labiau artina prie nematomos ribos, skiriančios „perspektyvų“ nuo „pripažinto“ meistro. Juolab kad M. Pitrėnas jau diriguoja ir minėtas sudėtingąsias R. Strausso ir R. Wagnerio partitūras, kurias rengė kaip antrasis dirigentas su „pačiu“ Jaceku Kaspszyku, nekalbant jau apie, nežinia, ar paprastesnius, baleto spektaklius („Raudonoji Žizel").

Beata Leščinska, Apie eliksyrą, balzamą ir kitokius meilės gėrimus, Literatūra ir menas, 2009 01 23

Modestas Pitrėnas apie Arnoldą Schönbergą
https://www.youtube.com/watch?v=PlzFKJ1lPG4

Interview with Modestas Pitrėnas, conductor of THE GAMBLER – Lithuanian National Opera & Ballet
https://www.youtube.com/watch?v=RLwRypU7ZOw

TRISTANAS IR IZOLDA | Muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas
https://www.youtube.com/watch?v=XN7WEpH8TzI

LRT | Visu garsu | Modesto Pitrėno „Pagrobimas“
https://www.youtube.com/watch?v=_HdGv9LJRT8

Modestas Pitrėnas apie lyderystę
https://www.goforward.academy/course/lyderyste 

Straipsniai

Audronė Žigaitytė "Regis, mačiau Jūsų sielą..." Muzikos barai" 2015 birželis

Dirigento M. Pitrėno krikšto metai >>>