Rūta Vosyliūtė

Barokinis dainavimas
Telefonas: +37060065778
Gimimo data: 1986-09-30
Gimimo vieta: Vilnius
Meno kūrėjo statusas

Meno kūrėjo statusas suteiktas 2015-03-04

LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-144

Mokyklos
Nuo 1993 m. iki 2003 m. Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla. Vilnius
Nuo 2003 m. iki 2005 m. Vilniaus Užupio gimnazija
Aukštosios mokyklos
Nuo 2005 m. iki 2009 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Vilnius
Nuo 2009 m. iki 2011 m. "Arrigo Pedrollo" conservatorio di Vicenza. Vičenza. Italija
Nuo 2014 m. iki 2018 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Darbovietės
Nuo 2012 m. iki 2014 m. "Cappella Marciana" , Šv. Morkaus Bazilika, Venecija, Italija (dainininkė, kapelos solistė)
Mokslinis laipsnis

Meno daktarės laipsnis LMTA (2018, Vilnius), disertacijos tema: „Fiksuoto ir nefiksuoto muzikinio teksto santykis italų baroko muzikoje: teorija ir atlikimo praktika“, darbo vadovė prof. habil. dr. G. Daunoravičienė, meninės dalies vadovė – prof. S. Stonytė.

Renesanso ir barokinio dainavimo magistro diplomas Cum Laude A. Pedrollo Vičenzos konservatorijoje su profesorėmis P. Vaccari ir G. Banditelli. Baigiamojo darbo tema: G.F.Händelio operų dramaturgija (2011, Italija).

Dainavimo specialybės bakalauro diplomas LMTA, prof. S. Stonytė (2009, Vilnius).

Apdovanojimai

2010 m. Italija. Pirmoji vieta, 4- ąjame "Premio Fatima Terza" senosios muzikos tarptautiniame dainavimo konkurse su galimybe atlikti solistinę partiją Bach-Pergolesi "Miserere", diriguojant Sigiswald Kuijken, Olimpiko teatre Vičenzoje.

2009 m. Antroji vieta, tarptautiniame "Francesco Provenzale" barokinio dainavimo konkurse Neapolyje.

 

Biografija

Rūta Vosyliūtė – barokinės muzikos dainininkė, aktyviai dalyvaujanti įvairiuose muzikiniuose projektuose ir senosios muzikos festivaliuose Lietuvoje ir Europoje. 

Rūtos Vosyliūtės kūrybinės veiklos tikslas – baroko muzikos sklaida Lietuvoje. 2014 m. grįžusi į Lietuvą po barokinio dainavimo magistro studijų Italijoje, tęsė meno doktorantūros studijas (LMTA) ir surengė labai retai girdimos ir visai negirdėtos italų baroko muzikos rečitalius Valdovų rūmuose (LDKV): „La Prima Diva. Faustinai Bordoni-Hasse (1697-1781) dedikuotas koncertas” (2017 m.); „Barokinės muzikos vakaras su Porpora“ (2017 m.); „Aria da capo: ornamentuotos itališkos arijos XVIII amžiuje“ (2016 m.);  „Cantata alla Italiana- XVIII a. itališkų kantatų koncertas“(2016 m.); „Itališka oratorija“(2015 m.). R. Vosyliūtė taip pat parengė teatralizuotus muzikinius projektus: „Dramma da Capo“ kartu su baroko orkestru „Collegium Musicum Riga“ (vad. Maris Kupčs) (2018 m.) ir „Basso Ostinato“ (2017 m.).

Rūta kartu su Ieva Baublyte ir Vilimu Norkūnu, 2014 m. subūrė senosios muzikos ansamblį „Chiaroscuro“, su kuriuo koncertuoja įvairiuose Lietuvos miestuose.

Dainininkės aistra – Baroko opera. R. Vosyliūtė pastaraisiais metais dalyvauja daugelyje iš „Baroko operos teatro“ operų pastatymų. Lietuvoje bei Latvijoje sukūrė ne vieną ankstyvosios baroko operos vaidmenį. Bendradarbiaudama su „ArtisOpera“ sukūrė Bradamantės vaidmenį A. Vivaldi operoje „Orlando furioso“ (2019 m.); Elenos vaidmenį atkurtoje „Elenos pagrobimas“ operoje, muzika M. Vitale (2018 m.). „Baroko Operos Teatro“ projektuose Rūta sukūrė Inos vaidmenį G. F. Händelio operoje „Semelė“ (2017 m.); Abros vaidmenį A. Vivaldi oratorijoje „Juditos Triumfas“ (2014 m.); Magdalenos partiją G. F. Händelio oratorijoje „Prisikėlimas“ (2014 m.). Senosios muzikos festivalyje Latvijoje „Vivat Curlandia“ atliko Proserpinos vaidmenį G. Caccini operoje „Euridice“ (2017 m.). „Banchetto musicale“ tarptautiniame senosios muzikos festivalyje Cl. Monteverdi operoje „Orfėjas“ atliko Muzikos ir Vilties partijas (2015 m.). Yra bendradarbiavusi su žymiais dirigentais: Claudio Cavina, Sigiswald Kuijken, Paolo Faldi, Marco Mencoboni, Walter Testolin, Wolfgang Katschner.

Koncertai

2019 Bendradarbiaudama su „ArtisOpera“ sukūrė Bradamantės vaidmenį A. Vivaldi operoje „Orlando furioso“.

2018 Elenos vaidmenį atkurtoje „Elenos pagrobimas“ operoje, muzika M. Vitale.

Projektai „Dramma da Capo“ kartu su baroko orkestru „Collegium Musicum Riga“ (vad. Maris Kupčs) (2018 m.) ir „Basso Ostinato“ (2017 m.).

https://youtu.be/jX2lchcRy-k )

https://youtu.be/7CUCbD8WLDw ).

Publikacijos

Rūta Vosyliūtė, Gražina Daunoravičienė. Baroko epochos arijos da capo idėja ir jos autorystės klausimas. Ars et praxis, IV. Vilnius, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016, p. 33–54.

Rūta Vosyliūtė, Gražina Daunoravičienė. La Prima Diva. Dainininkė Faustina Bordoni Hasse (1697–1781). Muzikos barai, 2017 gruodis, p. 52–57.

https://www.muzikusajunga.lt/naujiena/teatraliskasis-barokas-su-ruta-vosiliute

Teatrališkasis barokas su Rūta Vosiliūte
Tomas BAKUČIONIS

LDK valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė jau tapo nuolatine visų mūzų buveine.

Birželio 5-ąją čia turėjome išskirtinę progą pasiklausyti baroko muzikos koncerto „Dramma da Capo“ (Drama nuo pradžių), kuris tarsi tapo ir pagrindinės koncerto solistės Rūtos Vosyliūtės doktorantūros studijų apibendrinimu. Galima tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje pamažu gausėja profesionaliai baroko muzikos interpretavimą, juolab baroko vokalo meną studijavusiųjų gretos.

Rūta Vosyliūtė 2009 m. baigė vokalo bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas prof. Sigutę Stonytę. Vėliau plėtė ir tobulino savo žinias bei įgūdžius Italijoje, ten įgijo renesanso ir baroko dainavimo magistro diplomą su pagyrimu. Dainininkės kraityje – pirmoji vieta konkurse „Fatima Terzo“ (2011), pasirodymai įvairiuose festivaliuose ir koncertuose su tokiomis baroko interpretacijos garsenybėmis, kaip Sigiswaldas Kuijkenas.

Vilniuje dainininkė parengė programą su latvių kolektyvu „Collegium musicum Riga“. Tai bene vienintelis stacionarus istorinės interpretacijos kolektyvas Baltijos šalyse. Orkestrą įkūrė žinomas latvių kompozitorius ir klavesinininkas Māris Kupčs, kuris ir šįsyk dirigavo bei grojo basso continuo klavesinu.

Iš pirmo žvilgsnio koncerto programa galėjo atrodyti margoka – klausėmės devynių XVII–XVIII a. italų kompozitorių arijų iš operų: nuo 1696 m. Alessandro Scarlatti operos „Penelopė“ iki rokokui ir klasicizmui artimesnės Nicolo Jommelli 1761 m. operos „Olimpija“, tačiau visas arijas jungė bendra idėja ir koncepcija, atskleidžianti baroko muzikos teatrališkumą, aistrų, arba afektų, genezę ir sintezę, ir tai buvo stipriausia koncerto pusė.

R. Vosyliūtė koncerto koncepciją grindė René Descartesˊo filosofiniu mokymu. Prancūzų filosofas prieš pat mirtį sukūrė „Traktatą apie sielos aistras“ (1649 m.), kuris suteikė svarbų postūmį baroko epochos filosofinės ir estetinės minties plėtotei, kol pagaliau Europos civilizacija atėjo į Apšvietos epochą ir pramoninę revoliuciją. Descartesˊas mokė, kad žmogaus gyvenimas priklauso nuo aistrų (afektų), o žmogaus protas gali atpažinti pasikartojančius afektus ir juos racionaliai tobulinti, pakelti į aukštesnį lygį.

Kita vertus, XVIII amžiuje suklestėjęs operos žanras ryškiausiai atliepė baroko epochos estetines tradicijas bei tam tikras klišes, pasireiškiančias gausia ornamentika ar net improvizacijomis, kurias išpaikintai aukštuomenės publikai liedavo tiek dainininkai vyrai kastratai, tiek moterys (kuris / kuri virtuoziškiau, aukščiau, garsiau...). Tačiau toks požiūris į baroko estetiką būtų paviršutiniškas, todėl Rūta Vosyliūtė ne šiaip sau koncerto atspirties tašku pasirinko R. Descartesˊą. Gerą įspūdį paliko koncerto vizualinė pusė – saikingas mimansas, šmaikščios mizanscenos. Visą šį sumanymą į tikrai gerą ir skoningą režisūrinį drabužį įvilko koncerto režisierius Adrianas Schwarzsteinas, scenos judesio asistentė Jūratė Širvytė ir kostiumų dailininkė Renata Valčik. Labai gero įvertinimo nusipelno latvių orkestras, jautriai palydėjęs vokalo partijas ir labai stilingai pagriežęs du orkestrinius kūrinius – M. R. de Lalande Čakoną ir G. F. Händelio Simfoniją iš oratorijos „Saliamonas“. Orkestre griežia puikūs stygininkai (kai kurie yra girdėti ir kituose kolektyvuose), stipri pučiamųjų grupė. Orkestro vadovas Māris Kupčs – subtilus baroko muzikos interpretatorius.

Paradoksalu, kad šių dienų masinės festivalių kultūros kontekste labai dažnai daugiau publikos dėmesio sulaukia gausiai išreklamuoti koncertai, nors jie nebūtinai yra tokios konceptualios kokybės, kaip Rūtos Vosyliūtės ir „Collegium musicum Riga“ pasirodymas. Šia prasme ne išimtis ir atskiri „Vilniaus festivalio“ koncertai. Bent pagal šių metų festivalinius įspūdžius mano pasirinkimas ateityje bus labai lengvas – nedvejodamas eisiu ne į gausiai išreklamuotą, bet į „Collegium musicum Riga“ ir Rūtos Vosyliūtės koncertą.