51-OJI ČIURLIONIUKŲ OPERA
Abiturientų opera jau seniai tapo išskirtiniu Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos bruožu ir „vizitine kortele“. Per penkis dešimtmečius keitėsi operos pastatymo laikas (daugelį metų opera rodyta Naujųjų išvakarėse), ilgainiui opera persikėlė po Naujųjų, keitėsi ir operos pastatymo principai, mokinių įsitraukimo mastai, per tuos metus nuolat kito ir pati koncepcija, buvo statomi tiek jau egzistuojantys veikalai, tiek ir pačių mokinių kūryba nuo A iki Ž. Pirmieji operų pastatymai labiau priminė koncertinius jų atlikimus be scenografijos ir be baleto. Kai opera iš mokyklos Koncertų salės persikėlė į mokyklos Šokio teatrą atsirado žymiai daugiau pastatymo techninių galimybių, tačiau atsirado ir daugiau pagundų nukrypti nuo žanro esmės, nes juk kiekviena opera prasideda nuo muzikos...
Šiemet mokyklos bendruomenę ir gerbėjus dvyliktokai subūrė antrąjį sausio savaitgalį. Visas tris dienas - sausio 9-10 (įkaitant ir vadinamą operos generalinę repeticiją sausio 9-ąją) Šokio teatro salė buvo sausakimša. Šiųmetės operos tema abirutientai pasirinko nuostabią Jūratės ir Kastyčio meilės legendą, tad ir sceną išvydo dviejų veiksmų opera-baletas „Jūratė ir Kastytis“. Manau, kad būtent tokiu žanru galima įvardyti pastatytą veikalą, nes spektaklyje yra ryškių ir gražių šokių scenų, taip pat ir šokėjų solistų. Spektaklio choreografija, kurioje vyravo šiuolaikinio šokio stilistika, paliko darnumo ir išbaigtumo įspūdį. Gerai žiūrėjosi scenografijos sprendiniai, juos išradingai jungiant su šokio plastika, kaip pavyzdžiui, banguojančios jūros scenos. Išgirdome gražių muzikinių akcentų tiek pirmajame, tiek antrajame veiksme, visa muzikinė kalba gerai susibalansavo tarp kelių stilistikų (neo-romantizamas, minimalizmas, miuziklo-džiazo stilistika), antrajame veiksme girdėjome ir prasmingų M. K. Čiurlionio kūrybos citatų (Trijų preliudų Nr.VL269 temos fragmentas), taip operos autoriai priminė ne tik apie prasidėjusius jubiliejinius M.K. Čiurlionio metus, bet ir jo kūrybos puslapius, nes kompozitorius turėjo kūrybinių planų sukurti operą „Jūratė“, kuriai buvo nupiešęs net scenografijos eskizą.
Detaliai neanalizuojant operos puslapių ir paties pastatymo, naujausią čiurlioniukų operą jau galima įvardyti kaip tam tikrą paraišką profesionaliajam teatrui. Ypatinga tai, kad prie šio projekto dirbo apie 100 mokinių, tad vienoje publikacijoje išvardyti visus pastatymo dalyvius būtų neįmanoma. Operos „Jūratė ir Kastytis“ pastatyme dalyvavo 8-12 klasių mokinių simfoninis orkestras, 7-12 klasių choras, 9-12 klasių baleto ir šiuolaikinio šokio specialybės mokiniai ir ritmo grupė. Pagrindinę Operos kūrybinę komandą sudarė mokyklos dvyliktokai. Muziką operai sukūrė Joris Mikužis, Vilius Aleinikovas, Rokas Raibis, Jokūbas Kokanauskis, Jonas Kaminskas, Rimgailė Pirmaitytė, Vasarė Vaičiulytė. Operos libreto autoriai - Valda Bekešiūtė, Jonas Kaminskas, Giedra Julija Tutkutė, Adelė Patricija Sederevičiūtė, choreografai - Elzė Činčytė, Rūta Karečkaitė, Vasarė Grinevičiūtė, Vasara Burokaitė, Aleksandrs Sergejevs. Režisierės - Unė Kvietkauskaitė, Elena Gelminė Tamošaitytė, Minija Skuodaitė, dirigentai - Vilius Aleinikovas, Jonas Kaminskas, Projekto vadovai - Austėja Jauniškytė (ji - ir orkestro koncertmeisterė bei projekto finansininkė), Jonas Kaminskas, Vasarė Vaičiulytė, orkestro vadybininkės - Kotryna Platūkytė, Rimgailė Pirmaitytė, choro vadovė - Kamilė Dilnikaitė, csenografai - Aleksandra Ivanova, Justė Rimkutė, Evita Bačiulytė, Jonas Dobilas, Domantas Šimas, Junda Siudikaitė, dailininkų komandos vadovė bei šviesų dailininkė - Aleksandra Ivanova, kostiumų dailininkės - Justė Rimkutė, Adelė Žvinytė, Agota Darulytė, Eglė Vanagaitė, Adelė Patricija Sederevičiūtė, grafikos dizaineriai - Kotryna Grudzinskaitė, Margiris Ajauskas, vizažistės - Agota Darulytė, Ūla Dagytė, prie scenografijos ir apšvietimo taip pat dirbo gausi padėjėjų komanda - Eglė Vanagaitė, Paulius Botyrius, Nojus Jeglinskas, Linas Ramanauskas, Nemunas Kavaliauskas, Kotryna Grudzinskaitė, Adelė Patricija Sederevičiūtė, Ūla Dagytė, Agota Darulytė, Ugnė Vasiliauskaitė, Liepa Bžuzauskaitė, Elzė Činčytė, Ieva Repšytė, Nojus Žiauberis, Linas Ramanauskas. Pagrindinius solinius vaidmenis atliko ne tik dvyliktokai, bet ir mokyklos alumnai: Izabelė Vasiliauskaitė (Jūratė), alumnas Augustinas Rimkevičius (Kastytis), alumnas Deivydas Strazdas Gudaitis (Perkūnas), Barbora Markauskaitė (Motina), kitų vaidmenų atlikėjai: Kamilė Dilnikaitė, Laura Degollado-Brito (padėjėjos), Augustas Bareikis, Justas Jodzevičius, Martynas Popovas, Rokas Rolskis ir Jonas Čipkus (žvejai).
MENTORIAI
Mokyklos direktoriaus pavaduotoja muzikos ugdymui Eglė Čobotienė šiose pareigos skaičiuoja jau devynioliktus metus. Ji pati yra čiurlioniukė-alumnė kadaise dalyvavusi antrosios operos pastatyme. Dabar būtent ji dar vienuoliktokus – būsimuosius dvyliktokus įveda į jiems dar nežinomą operos sukūrimo-pastatymo organizacinį lauką, nes operos sukūrimas nuo nulio tai nėra tik savo muzikinių idėjų užrašymas „Sibelius“ programoje ir scenografijos sukūrimas. Tai yra imlus laikui, sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik kūrybinių, bet ir daugybės vadybinių, strateginių, komunikacinių, pagaliau - ir biurokratinių kompetencijų bei gebėjimų, pavyzdžiui, kaip surašyti raštus rėmėjams, nes tokių dalykų įprastose mokyklų ugdymo programose niekas nemoko. Nailia Galiamova daugelį metų vadovauja mokyklos fonotekai ir dėsto muzikos teorijos dalykus bei kompozicija. Ji yra tas „Guru“, kuris jauniesiems operos kūrėjams nubrėžia kūrybines trajektorijas ir jau tuomet jie drąsiai gali žengti savo kojomis ir realizuoti savo menines idėjas. Bet kurio scenos meno dalis yra aktoriaus judesys scenoje. O į šių paslapčių pasaulį operos statytojus tiesiogine prasme „įvedinėjo“ aktorius Vaidotas Martinaitis, mokykloje vedantis scenos judesio pamokas, nes scenoje veikia šiek tiek kitos judėjimo taisyklės ir judėjimo „fizika“ nei paprastame gyvenime.
Mokyklos direktorius Dainius Numgaudis, buvo taip pat vienas iš tų, kuris už operą labai „sirgo“ (tapo net finansiniu rėmėju) ir tai atskleidžia nuoširdus jo paatviravimas socialiniame tinkle „Facebook“: „Ši opera gimė sunkiai, kaip tikrame teatre - su ginčais, pykčiais ir atsiprašymais, ultimatumais ir atleidimais, kūrybinėse kančiose, kartais paskutinėmis minutėmis ieškant geriausio sprendimo ir suvokiant, kaip svarbu palaikyti pagrindinę čiurlioniukų legendą - abiturientų operą. Virš šimto kūrėjų sugebėjo būti jei ne kaip vienas, tai bent kaip du. Na gerai, kaip trys. Trys, žengiantys į koją savo ateities ir svajonių link.“
Išties, buvo visko ir tai lai lieka teatro užkaboriuose. Bet kuriuo atveju ir ši opera, visų pirma jos kūrėjams ir visiems dalyviams buvo didžiulė atsakomybių ir atsakingumo, gyvenimo ir tarpusavio sugyvenimo, susiklausymo mokykla. Ši karta yra ambicinga, imli ir imanti iš gyvenimo, iš savo mokytojų maksimumą profesionalumo ir patirties, ir tai gebanti kūrybiškai įsisavinti ir pritaikyti. Visi, ir operos svečiai, ir ypač mokytojai tapome to liudininkais.
Ateityje bus dar visko, neabejoju, kad bus kitos operos, ateis kitos kartos. Kokios jos bebūtų, bet kol gyvuos čiurlioniukų opera, dėl mūsų valstybės ir jos kultūros ateities bus ramiau....