77 LNF sezonas pradėtas perpildytoje salėje

Septyniasdešimt septintąjį Nacionalinės filharmonijos koncertų sezoną rugsėjo 16 dieną Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras atidarė žėrinčia muzika, kurią dirigavo LNSO vyriausias dirigentas, tarptautinio G. Fitelbergo konkurso pagrindinio prizo laimėtojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Modestas Pitrėnas. Repeticijos pertraukėlės metu bendravome apie naująjį orkestro koncertinį sezoną.

...jums labai pasisekė – esu puikos nuotaikos, nes orkestras tikrai gerai groja!

Dėkui, maestro, stengiamės gerai groti puikią muziką...

Šis sezonas – jau trečiasis Vyriausiojo dirigento pareigose. 2015 metų rugsėjį Jūsų diriguojamas orkestras atliko spalvingą programą, kurią mūsų mieloji publika ir šiandien su pasigėrėjimu pamena. Tuomet, minėdami Tautos didžiavyrio Mykolo Kleopo Oginskio gimimo 250-metį, atlikome jo Polonezų siuitą simfoniniam orkestrui ir simfonoinės muzikos „briliantus“ – Felixo Mendelssohno koncertą smuikui, Gioacchino Rossini–Ottorino Respighi siuita iš baleto „Stebuklinga krautuvėlė“ bei Maurice Ravelio choreografinę poemą „Valsas“. Kas paskatino naująjį simfoninės muzikos koncertų sezoną pradėti, iš pirmo žvilgsnio, sunkiai derančiais kūriniais – gilaus filosofo Gustavo Mahlerio ir žėrinčiomis maršo dūdomis tviskančio Edwardo Elgaro opusais?

Atrodo, tik neseniai grojome žaismingą Respighi muziką, siautulingąjį Ravelio „Valsą“, o štai jau trečiasis mūsų bendras sezonas... Kalbant apie „dūdas“ – Mahlerio muzikoje taip pat jos skamba, tačiau, be abejo, visai kitaip, nei „Iškilmingajame marše“. Žinome, Mahleris savo muzikine mąstysena, koloristika, įvairių žanrų sinteze penkiasdešimčia metų aplenkė savo amžininkus. Tačiau negalime nepastebėti ir tam tikrų mokymosi iš to laikotarpio simfoninės muzikos grandų kūrybos: šioje, pirmojoje simfonijoje, girdžiu Rytų klasikos dvelksmą. Matyt, Austro-Vengrijos imperijos slaviškoji, visų pirma A. Dvoržako, profesinė muzika kompozitoriui buvo žinoma. P. Čaikovskio, E. Griego įtaka taip pat akivaizdi. Bet visa tai yra meistriškai apjungta, suorganizuota. Ir „dūdos, apie kurias kalbėjome, nėra transcendentinės, jos tarsi „išmoktos“ iš bendrosios muzikinės literatūros. Tai ypač aiškiai jaučiasi pompastiniame simfonijos finale. Simfonija dedikuota aukščiausiajam Visagalio kūriniui Žmogaus – „Titano“ asmenybei su visomis tamsiosiomis ir skaidriosiomis pusėmis.

Gustavo Mahlerio simfoniją orkestras ne kartą atliko, diriguojant ilgamečiam orkestro Meno vadovui ir vyriausiam dirigentui Juozui Domarkui. Kas sieja jūsų, kaip mokinio ir Mokytojo interpretacijas?

Atskleisiu mažą paslaptį: knygų lentynėlėje turiu Maestro dovanotą šios simfonijos partitūrą. Manau, kad tai – pirmoji partitūra, kurią mano Mokytojas diriguodavo mintinai. Leidinio paskutiniajame puslapyje dirigentai pažymi, kada ir kur jis atliko šį kūrinį. Ši metrika atskleidžia, kad pirmųjų dešimties metų laikotarpyje J. Domarko diriguojamas kūrinys skambėjo keturiose valstybėse ne mažiau nei dvylika kartų. Reiškia, kad Mahlerio pirmoji simfonija diriguota kasmet, o neretai tris-keturis kartus per metus. Atlikti įrašai rodo, kad pradėta diriguoti besibaigiant studijoms Piteryje. Galime manyti, kad šiuo kūriniu Maestro profesiškai brandino ne tik save, bet ir Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą. Žinoma, šioje partitūroje randu daug gražių palinkėjimų kaip atlikti vieną ar kitą muzikinį epizodą. Šios remarkos man ir šiandien yra labai vertingos, daug mokiausi iš šių pastabų. Na, o kalbant apie simfonijos atlikimą, galima sakyti, esu kitas žmogus, turintis savo kūrybinį kelią. Gal ne visuomet jis teisingas, gal po dešimties metų pasuksiu į kitokį kūrybinį vieškelį... Pastebiu, kad kas keletą metų diriguodamas didžiąsias simfonijas, stengiuosi pateikti jas naujai, nekartoti buvusios interpretacijos, bandau natūraliai, remdamasis savo patirtimi, atrasti naują požiūrį ir įtikinančiai pateikti jį orkestrui bei gerbiamai ir puikiai naujoves pastebinčiai koncerto publikai. Tik šiame kelyje matau dirigento augimą ir aiškios vizijos pateikimą sėdintiems aplink tave.

O kalbant apie E. Elgarą, galima sakyti, kad, paaiškėjus apie koncerto violončelei atlikimą sezono atidarymo koncerte, prisiminiau puikiuosius šio žymaus britų kompozitoriaus maršus. Tad susidėliojo puiki, žėrinti, fanfarinė ir Muziką šlovinanti programa, o E. Elgaro maršas griausmingai praplėš septyniasdešimt septintojo sezono koncertinę uždangą.

Norėčiau pakalbėti apie orkestrą... Pagausėjo gastrolių – Tauragė, Mažeikiai... Taivanis, Bankokas... Gana netrumpą laiko tarpą kolektyvas apsiribojo koncertinėmis kelionėmis į draugiškąją Lenkiją. Kas davė akstiną plėtoti orkestro geografiją?

Turiu gana daug muzikinių kontaktų užsienio šalyse, tačiau organizaciniais gebėjimais pasigirti negalėčiau... Ryšiai – dar ne viskas. Organizuojant koncertines keliones tenka komerciškai bendrauti, derėtis... O dar su Azijos šalių atstovais, kurių nuomonės ir nuostatos keičiasi gana dažnai ir permainingai. Tai didžiulis, atsakingas ir labai įtemptas darbas. Galime pasidžiaugti, kad filharmonija turi tokių derybininkų. Keliones į tolimąsias šalis sieju su Pabaltijo šalių, tuo pačiu ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiu. Mums tenka kultūros ambasadorių misija, esame įpareigoti skleisti žinią apie aukštos kultūros ir europinio mentaliteto šalį.

...Ar ne paslaptis, kaip planuojate asmeninę dirigento karjerą? Pasaulio spauda rašė apie Jūsų laimėtą konkursą į solidžias pareigas Šveicarijoje...

Ateinančių metų rugpjūtį tampu Šveicarijos St. Galleno simfoninio ir Operos teatro orkestro vyriausiuoju dirigentu. Šveicarai planuoja labai tolimus muzikinius įvykius. Vakar telefonu kalbėjome su vietinės operos direktoriumi apie 2020 – 2021 metų pastatymus. Mums neįprasta, o jiems tai natūralu... Teatras yra gyvas, sudėtingas organizmas ir gerais atlikėjais privalo rūpintis gerokai iš anksto, derindamas repertuarą, datas ir kitus svarbius aspektus. Juo labiau, kad šis teatras ne už ilgo ruošiasi interjero atnaujinimams. Ateityje labai norėčiau derinti muzikines veiklas Lietuvoje ir užsienyje.

Koks gi simfoninės muzikos koncertinis sezonas laukia orkestro ir visų muzikos mylėtojų?

Kaip minėjau, raudona gija tęsis jubiliejinis nepriklausomybės paskelbimo motyvas. Lietuva – daugiatautė šalis, tad atliksime ne vien lietuvišką muziką. Skambės žydų tautos muzikiniai šedevrai, klausysime lenkų, rusų, baltarusių ir kitų tautų muzikos. Tačiau dominuos Lietuvos solistai – repatrijuojantys, čia reziduojantys ir tiesiog gerai žinomi mūsų tautiečiai. Esame nacionalinis simfoninis orkestras, tad klausytojams pateiksime daug nacionalinės muzikos, tačiau, kaip rodo sezono atidarymo koncertas, būsime atviri visai vertingajai pasaulio simfoninei muzikai.

Spaudos konferencijoje paminėjau žodį „tvarumas“. Jis labai svarbus, dirbant su orkestru. Žodis „stabilumas“ asocijuojasi su statika, na o „tvarumas“ turi laisvės, tęstinumo atspalvį. Nepaprastai džiaugiuosi, stebėdamas orkestrą įgaunant vis daugiau profesionaliosios etikos, dingsta neprognozuojams „bangavimas“. Kolektyvas, diriguojant įvairiems dirigentams ir muzikuojant įvairiems solistams, griežia kokybiškai, pasitempęs. Šis profesinės kokybės siekis man yra labai svarbus ir brangus. Kaip ir tai, kad orkestro muzikai vis dažniau prieina, klausia, domisi konkrečios muzikos atlikimo niuansais, polemizuoja, diskutuoja. Tai, mano manymu, labai vertinga praktika, rodanti, kad mums tikrai nėra vis vien ką ir kaip atliekame.

Susiję nuotraukų galerijos

77 LNF sezonas rugsėjo 16

2017-09-16

Susiję nariai

Juozas Domarkas

Dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei vyriausybės meno premijos laureatas, LNSO meno vadovas ir vyr. dirigentas, LMTA profesorius

Valentinas Kaplūnas

Violončelininkas

Edmundas Kulikauskas

Violončelininkas, tarptautinio konkurso laureatas, LNSO violončelių grupės koncertmeisteris, LMTA docentas, fortepijoninio trio “Kaskados” narys

Modestas Pitrėnas

Dirigentas, tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Borisas Traubas

Smuikininkas, tarptautinio konkurso laureatas, LNSO artistas, Fortepijononio trio MUSICA CAMERATA BALTICA dalyvis, ansamblio LIETUVOS JERUZALĖ įkūrėjas

Remigijus Vitkauskas

Altistas, mokslininkas