Advento ir šv. Kalėdų muzika Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Koncertai vyks lapkričio 30, gruodžio 4, 11, 18 ir 28 dienomis, įėjimas į juos nemokamas.

Prasidedant adventui, Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“, vadovaujamas Živilės Stonytės-Tamaševičienės, drauge su Arkikatedros vargonininke Egle Rudokaite lapkričio 30 d. koncerte muzikos garsais tyrinės lietaus įvaizdį. Lietaus ir rasos simboliai Biblijoje nėra reti – jie dažnai perteikia Dievo žinią ar teikiamą malonę, ypač šiuo liturginiu laikotarpiu. Koncerto metu choras atvers daugiau gilių prasmių, įvairiais aspektais grigališkojo choralo giesmėse atskleidžiančių šį motyvą, o prancūzų kompozitorių J. Demessieux ir R. Vierne‘o bei šiuolaikinės latvių muzikos kūrėjos D. Kurme-Gedroicos kūriniai vargonams dar spalvingiau papildys viduramžių liturgines giesmes. Koncerto pradžia 16 val.

Gruodžio 4 d. koncerto programą atvers D. Buxtehude‘s choralinis preliudas „Nun komm der Heiden Heiland“ („Ateik, pagonių Išganytojau“). Šio ypatingai populiaraus choralo muzikinis pagrindas – grigališkasis himnas „Veni Redemptor gentium“, kurį 1524 m. į vokiečių kalbą išvertė M. Liuteris. Choralas ištisus šimtmečius giedamas pirmąjį Advento sekmadienį, o jo melodiją vargoninėms kompozicijoms plačiai naudojo daugelis baroko epochos kūrėjų. Koncerte taip pat skambės Vilniaus arkikatedros bazilikos ir Pilaitės Šv. Juozapo parapijos vargonininkės Gražinos Kopūstienės interpretuojami prancūzų kompozitorių kūriniai: M. Dupré „Alma Redemptoris Mater“ („Maloningoji Atpirkėjo Motina“), Ch. Tournemire’o „Dominica III. Adventus“ iš ciklo „Mistiškieji vargonai“ ir C. Francko preliudai giesmei „Ave maris stella“ („Sveika, Jūrų žvaigžde“) bei Ofertorijus (Grand Chœur) fis-moll. Pradžia 12 val.

Švč. Mergelės Marijos temą pratęs Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios vargonininkė Gražina Trekur, gruodžio 11-osios vidudienio rečitaliui pasirinkusi A. Guilmant’o „Magnificat“ G-dur – šešis muzikinius „Marijos giesmės“ komentarus, subtiliai atspindinčius vienuolių giedojimo tradiciją, ir Henri Nibelle’io trijų dalių ofertorijų „Ave maris stella“, įvairiomis vargonų registrų spalvomis išpuošiantį senovinį Marijos himną. Koncerto programą papildys Preliudas „Rorate caeli“ („Rasokit, dangūs“) iš „Advento siuitos“, grįstas tradicine grigališkąja melodija, kurios tekstas perteikia laukimo ir ilgesio ateinančiajam Mesijui nuotaiką.

Gruodžio 18 d. koncerte nuskambės amerikiečių vargonininkės ir kompozitorės R. Rowland-Raybold ciklas „The Beatitudes“ („Palaiminimai“). Remdamasi Evangelijoje pagal Matą aprašytais Jėzaus palaiminimais, kompozitorė juos perteikia švelniomis, meditatyviomis muzikinėmis miniatiūromis, kviesdama klausytojus susikaupti ir įsiklausyti į advento ramybę. Vargonuos Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bazilikos vargonininkė Akvilė Kergytė. Pradžia 12 val.

Gruodžio 28 d. žiemos koncertų ciklą vainikuos Vokietijos ir Prancūzijos baroko meistrų bei kompozitorių-romantikų opusai. Vargonininkai Tomas Bakučionis, Jurgita Kazakevičiūtė, Audra Telksnytė ir Balys Vaitkus kvies pasiklausyti J. S. Bacho virtuoziškos Tokatos ir fugos E-dur, šviesaus choralinio preliudo „An Wasserflüßen Babylon“ („Prie Babilono vandenų“) bei N. de Grigny kalėdinio himno „A solis ortus cardine“ („Iš saulės tekėjimo“), užrašyto dar V mūsų eros amžiuje: pastaroji, subtilia ornamentika ir prancūzų barokui būdinga stilistine gracija pasižyminti, kompozicija pasakoja Kristaus gyvenimo istoriją nuo gimimo iki prisikėlimo. Programoje taip pat skambės M. Dupré „Cortège et Litanie“ („Eisena ir Litanija“), nuo iškilmingą procesiją primenančios įžangos išauganti į žiburiuojantį šlovinimo himną, Ch.-M. Widoro ciklo „Bach’s Memento“ baigiamoji dalis – finalinio choro iš J. S. Bacho „Pasijų pagal Matą“ parafrazė, S. Karg-Elerto dangiška „Improvizacija“ ir H. Mulet pjesė „Carillon-Sortie“, kurianti šventiškai žėrinčių varpų įspūdį. Pradžia 16 val.

„Alexander Schuke“ firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje buvo pastatyti 1969 m. Šis instrumentas turi 49 registrus, tris manualines ir pedalų klaviatūrą, ir yra ketvirtas pagal dydį Lietuvoje. Istorinis vargonų fasadas, dekoruotas paauksuotais drožiniais bei karaliaus Dovydo su arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. Projektuodama dabartinius vargonus, „Alexander Schuke“ meistrai panaudojo dalį senųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat žymaus Lietuvos romantizmo laikotarpio vargondirbio Juozapo Radavičiaus pagamintus vamzdžius. 2015 m. Arkikatedros vargonus restauravo Ugālės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

Projektą „Vox organi Cathedralis“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.