Anatolijaus Šenderovo Styginių kvarteto premjera
Koncerto pradžioje skambėjo „Hommage à Heifetz“ violončelei solo. Aistringą ir iškalbingą monologą virtuoziškai atliko Povilas Jacunskas. Melodiją, sukurtą kino filmui „Vilniaus getas“, jautriai pagrojo smuikininkas Kristijonas Venslovas ir pianistė Indrė Baikštytė. Kompozitorius norėjo, kad liaudies dainą primenanti melodija būtų filmo leitmotyvas, tačiau režisierius jos atsisakė, nes, jo nuomone, tokia ryški muzika užgožtų vaizdą. Vis dėlto gerai, kad tai, kas sukurta, nepradingsta, ši žydiškų intonacijų kupina melodija puikiai perteikia XX a. pradžios neoromantišką ir kartu dramatišką atmosferą.
„Dialogai“ smuikui ir altui paprastai atliekami su orkestru. Aštrių sąskambių nestokojantį kūrinį pagriežė smuikininkė Ingrida Rupaitė-Petrikienė ir altininkas Tomas Petrikis. Daininga ir liūdna „Giesmė ir šokis“ fortepijonui, smuikui ir violončelei (atliko „FortVio“) su teatriniais elementais pratęsė vientisą vakaro koloritą, nuspalvintą dideles netektis patyrusios litvakų kultūros ilgesio, kultūros, keletą šimtmečių kurtos čia, prie šaltos Baltijos jūros, bet nepraradusios dykumų saulės karščio pojūčio, vitališko temperamento. „Giesmė“ išsiliejo į siautulingą šokį ir baigėsi tarsi išnykdama už Siono kalno.
Kompozitoriaus mėgstamos bravūriškos, kiek nelauktos frazių, dalių ar viso kūrinio pabaigos galbūt liudija gyvenimišką nuostatą būti optimistu, kad ir kas nutiktų, o išnykstančios į ppp – lyg kviestų susimąstyti, nepadėti taško. Tai – lyg daugtaškiai sakinyje, ir jų tą vakarą buvo daugiau. Bet pagal instrumentų sudėtį ir kūrinių dramaturgiją koncertas augo, plėtėsi ir baigėsi kulminacija – Styginių kvarteto Nr. 3 premjera (atliko „Art Vio“). Kaip teigė A. Šenderovas, kvartetas sumanytas I. Rupaitės iniciatyva, kai „Art Vio“ gavo naujus XVIII ir XIX prancūzų meistrų pagamintus instrumentus, o strykus – iš Vokietijos dirbtuvių „Richard Grünke&Söhne“ (tai – J. Žiburkaus nuosavybė, kuria jis leido naudotis). Indrė kreipėsi į kompozitorių su prašymu parašyti „tikrą kvartetą“. Čia pat buvo pasakyta, kad nepriklausomybės laikais niekas neparašė klasikinio kvarteto žanro kūrinių, nors laisvos formos opusų keturiems instrumentams yra.
Kvartetą A. Šenderovas pradėjo rašyti praėjusių metų birželį. 5 dalių (be cezūrų) 24 minučių trukmės kūrinyje, pasak kompozitoriaus, atsispindi „sudėtingas laikotarpis, gyvenimo grožis ir trapumas...“ I lėtoji dalis – meilės ir ilgesio kupina minorinė tema, paeiliui eksponuojama visų instrumentų, pradedant pirmuoju smuiku. Toliau nenutrūkstamai vyksta gyvenimo drama, girdime prasidedantį judėjimą, lyg perpetuum mobile, virš kurio plazda nerami, bet šviesą pranašaujanti „taškuota“ tema, tarsi prieš srovę pavasarį šokinėtų upėtakiai, paskui vėl – tęsiami sąskambiai, lyg būtų sustota susimąstyti; puikiai skambanti ilga melodinga oazė; konfliktas, išreiškiamas aštriais sąskambiais, rečitatyvine kalba ir pereinantis į gedulingą ilgų natų epizodą. Debesėliui nuplaukus vėl atveriamas širdies kampelis (smuikų duetas). Iš fonogramos netikėtai pasigirdus naujagimio riksmui, prasideda kapota, greita, daug unisonų turinti melodija, kvartetas ir baigiamas tokia aukšta gaida.
Atlikėjai ne tik profesionaliai nepriekaištingai, bet ir labai nuoširdžiai perteikė kompozitoriaus kūrinius. Buvo jaučiama didelė pagarba jo kūrybai. Šio ilgo, įspūdingo ir sudėtingo kvarteto styginiams pasirodymas – įvykis ne tik „Art Vio“ biografijoje. Tai ir ženklas, kad kvarteto žanras tebėra kamerinės muzikos elitinis žymuo, kad ir šiandien tokia muzika galima išreikšti subtilias pagavas, rafinuotus intelekto potroškius, teikti malonumą išsilavinusiems muzikos klausytojams.
Tą vakarą, atsakydamas į muzikologo klausimus, A. Šenderovas pasidalino mintimis, kurios jam svarbios ir kurias plačiau dėstė radijo laidoje „Muzikinis pastišas“ bei TV laidoje „Naktinis ekspresas“. Tai pirmiausia mados vėjams nepavaldus emocinis pradas, muzika kaip garsų, kartais žodžių kalba, dėmesingumas klausytojui, be kurio dalyvavimo nėra pasiekiamas kūrybos tikslas, nes muzika turi būti klausoma ir, jei ji suprantama – tai didelė laimė kūrėjui.