Atveriame Čiurlionį
Vasario 16-osios išvakarėse Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla gausią ir įvairialypę menininkų bendruomenę sukvietė į renginį „Čiurlionis Open“, kuriuo pradėtos minėti net trys neeilinės sukaktys – M. K. Čiurlionio 150-osios gimimo metinės, mokyklos 80-metis ir Lietuvos profesionaliojo baleto 100-metis. Vieta pirmajam jubiliejiniam renginiui pasirinkta taip pat neeilinė – LDK valdovų rūmai. Idėjos autorius ir režisierius Rokas Misikonis sakė ieškojęs pusiau kamerinės erdvės, kurios interjeras būtų estetiškai sodrus, o žiūrovai sėdėtų arti atlikėjų, kad galėtų geriau pajusti pasirodymo atmosferą.
Pagrindinis akcentas renginyje buvo klasikinis baletas: M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai parodė 1970 m. Michailo Fokino sukurtą vienaveiksmį romantinį baletą „Šopeniana“ pagal F. Chopino muziką. Baleto „garso takelis“ dar kartą įrodo, kaip orkestrinei partitūrai puikiai tinka kompozitoriaus fortepijoniniai kūriniai (preliudai, valsai, polonezai), o Fokino darbas atkleidžia tos muzikos choreografiškumą ir vaizdingumą. Baleto mokiniams šis kūrinys svarbus tuo, kad formuoja klasikinio baleto estetikos pojūtį kiekviename judesyje, kiekvienoje mizanscenoje ir kiekvienoje (net kostiumo, laikysenos) detalėje.
„Šopeniana“ mokiniams yra pakankamai rimtas jų sceninės ir psichologinės ištvermės išbandymas, ypač kai tenka šokti vos už dviejų metrų nuo pirmoje eilėje sėdinčio mokyklos direktoriaus... Iš tokio atstumo galima pastebėti kiekvieną „nesankcionuotą“ kryptelėjimą, prakaito lašelius ant kaktos. Kad ir kaip ten būtų, šiuo atveju mokinius paruošę repetitoriai Neli Beredina, Rūta Kudžmaitė, Deimantė Korpusenkovienė, Danielius Kiršys, Petras Skirmantas gali pagrįstai didžiuotis savo auklėtinių, 8–12 klasių mokinių, pasirodymu tokioje suspaustoje erdvėje: viskas tikslu, apgalvotas kiekvienas judesiukas, nors šiek tiek suvaržytas, bet jausmingas polėkis kiekviename pas de deux. Pavyko ir statiniai paveikslai, o tai tikrai nėra lengva. Spektaklio režisierė ir baletmeisterė – Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė, kostiumų dailininkė – Jolanda Andriulė, garso režisieriai – Artūras Stulpinas ir Žilvinas Andriušis, šviesų dailininkas – Alvydas Servutas.
Turiu pasakyti, kad sumanymas klasikinį baletą „implantuoti“ į Valdovų rūmus nebuvo pats tinkamiausias, nes klasikinio baleto estetika diktuoja tam tikrus reikalavimus erdvei, atstumui iki žiūrovų. Tokie dalykai, kaip baleto užkulisių „virtuvė“ su kojų pramankštinimais prie atramos ir puantų pasitaisymais, negali būti reginio dalimi, nes prieštarauja sakraliam, estetiniam klasikinio baleto pojūčiui, žiūrovai neturėtų skaičiuoti prakaito lašelių ant šokėjų kaktos, nors tikrai žino, koks sunkus yra baleto menas... Vis dėlto „Šopeniana“ – neabejotinai vienas sėkmingiausių ir įspūdingiausių mokyklos Baleto skyriaus darbų, vertas didelės scenos.
Po šokio spektaklio buvo atlikta kompozicija „Akmenėliai“, kuri gimė mokyklos vasaros stovykloje prie Baltijos jūros susitikus Muzikos ir Baleto skyrių mokiniams bei mokytojams. Jų bendro kūrybinio darbo rezultatas – unikalių sąskambių kompozicija panaudojant jūros nugludintus akmenis, harmoningas garso ir judesio ryšys. Muzikinį pagrindą sudarė Broniaus Kutavičiaus oratorijos „Iš jotvingių akmens“ ištrauka bei Karlo Jenkinso kūrinys „Adiemus“, kurį choras dainuoja šiek tiek mistine paties kompozitoriaus sukurta kalba, primenančia egzotiškiausius Žemės kampelius. Kompoziciją atliko mokyklos vyresniųjų klasių choras ir šiuolaikinio šokio programos 9–11 klasių mokiniai. Choro meno vadovas – Romualdas Gražinis, chormeisterė – Gitana Trimirkaitė, koncertmeisteris – Aleksandras Vizbaras, mušamųjų partijas atliko Muzikos skyriaus mokiniai Rokas Raibis ir Jonas Mikeliūnas, fleitos partiją – Rūta Tijūnėlytė. Choreografiją sukūrė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, Paulius Prievelis ir mokiniai.
Renginį vainikavo labai jautriai choro padainuota M. K. Čiurlionio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Beauštanti aušrelė“, tarsi išaugusi iš „Akmenėlių“ ir suteikusi dramaturginį akcentą visam vakarui, o svarbiausia – paskelbusi Lietuvai reikšmingų jubiliejinių metų pradžią.
P. S. Mūsų lietuvių kalba labai turtinga, todėl slėpiningus tautos kultūros klodus galėtume atverti be marketinginių triukų su angliškuoju open. Juk net ir „Eurovizijoje“ jau pradedame dainuoti lietuviškai. Be abejo, yra galvojančių ir kitaip...
Susiję nuotraukų galerijos
Atveriame Čiurlionį
2025-02-15