Birštono vasaros menų akademija: "Ar perbraižysime asmeninius žemėlapius?"

Vakar Birštonas suskambo ne tik popiečio lietumi, bet ir gaidomis. Jau šeštąjį kartą kurortas glaudžia vasaros menų akademiją ir jos dalyvius, kurie už svetingumą Birštonui atsilygins kas vakarą vyksiančiais aukšto profesinio lygio koncertais ir susitikimais su muzikos meno grandais.

Atidarymo vakare – folkrokas

Šeštadienio vakarą afišos sukvietė į vasaros menų akademijos atidarymo renginį. Birštono kultūros centro scena buvo patikėta folkroko grupei “Žalvarinis”, kuri akustiniame koncerte pristatė naują albumą “Einam tolyn”, taip pat atliko senas, mylimas grupės ir klausytojų dainas.

Grupės albumo pavadinimas visiškai neplanuotai tapo savotišku raktu visam muzikiniam vyksmui, leidosi plačiai interpretuojamas. Pasak grupės gitaristo ir vokalisto Roberto Semeniuko , “Einam tolyn” – tai ir labai asmeniškas grupės kelionės, ir tuo pat metu Lietuvos, švenčiančios savo valstybingumo šimtmetį patirčių atsipindys, sutalpintas dainoje tuo pačiu pavadinimu.

Man gi, galvoje sukosi mintis ir apie jaunus žmones, kurie kasmet susirenka į dešimties dienų meistriškumo kursus-kelionę. Jie taip pat keliauja. “Einam tolyn” – tarsi raktas, mums visiems, einantiems kiekvienam savo keliu.

Vasaros menų akademija – jaunųjų muzikų kelio atkarpa. Tai toli gražu ne pramoga, o kasdienis, ištvermės reikalaujantis darbas auditorijose. “Reikia keltis ir gultis su mintimi, kad kažko nepadarei”, – susitikime su akademijos dalyviais kalbėjo profesorius Vladimiras Prudnikovas.

Susibūrė muzikos elitas

Regis, viskas tą vakarą krito į mostį. Net ir Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Šimtmečiui šimtas” kultūros centro prieigose. Fotografijose – genties veidografija, veidai tų (aktorių, dvasininkų, poetų, rašytojų ir pan.), kurių buvimas ir veikimas keitė ir tebekeičia kitų – mūsų gyvenimus.

Anapus salės durų skambėjo basai tų, kurie tapo savotiška fotografijų ciklo tąsa arba įvaizdinimu. Į Birštono vasaros menų akademiją pakviesti lektoriai – taip prityrę scenos vilkai: Vladimiras Prudnikovas, Asta Krikščiūnaitė, Eglė Juozapaitienė, Nijolė Ralytė, Vytautas Juozapaitis, Lilijana Šukytė su visos menų akademijos gaujos ilgamete vedle Audrone Žigaityte-Nekrošiene.

Prie lietuviško branduolio prisijungė ir pasaulinio lygio violančelės, foretpijono, vokalo meistrai.

Dešimt dienų savęs link

Kartu į muzikavimo mišką leistis su tokiais scenos vilkais – dovana. Tereikia viltis, kad į akademiją susirinkęs jaunimas, deramai įvertins tai, ką turi pašonėje. Jaunųjų sprendimas atvykti čia ir dešimt vasaros dienų praleisti intensyviai dirbant – teikia vilties.

Žinoma, paauglystė ir jaunystė – aktyviausias savęs paieškų metas. Jis lydimas ir baimių, ir nepasitikėjimo savimi. Arba priešingai – perdėto savęs vertinimo.Todėl tokių autoritetų buvimas šalia jaunosios kartos – itin didžiulė vertybė.

Kiekvienas nusibrėžiame savo sienas, savo ribas, ir asmenybės ar sutikti autoritetai padeda mums išsimušti už tų ribų, pamatysi, kad mūsų asmeninių žemėlapių ribos ir sienos gali būti perbraižytos.

Buvusių akademijų patirtis tai įrodo. „Kursai būna labai intensyvūs – labai daug pedagogų, labai daug koncertų, labai daug individualių techninių repeticijų, labai daug pratimų ir tai padeda žmogui save atrasti. Galiausiai, rudenį, jie būna visa galva aukščiau net už savo „konkurentus”, – sakė V. Prudnikovas.

Einam tolyn...

Fotografijos – Martynas Aleksa