Bruno Markaitis. Nežinomo kūrėjo sugrįžimas
Prieš porą metų visai be jokių minėjimų, be koncertų ir net be jokios platesnės žinutės visuomenei praėjo vieno ryškiausių Amerikos lietuvių kompozitoriaus, pianisto, dirigento, jėzuitų kunigo Bruno Markaičio šimtmetis. Taip pat tyliai prieš metus praslinko ir kompozitoriaus mirties 25-metis. Nebuvo kam jo prisiminti nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur kompozitorius praleido didesniąją savo gyvenimo dalį, nei Lietuvoje. Tačiau savo laiku Bruno Markaitis buvo vienas ryškiausių lietuvių kompozitorių Vakaruose, daug geriau žinomas ir dažniau atliekamas ne tik JAV lietuvių bet ir amerikiečių tarpe, o jo muzika buvo skambėjo tiek JAV, tiek Europoje ir net tolimojoje Japonijoje.
Bruno Markaitis gimė 1922 m. liepos 7 d. tuo metu Lenkijos okupuotoje pietryčių Lietuvoje – Valkininkų parapijos Čižiūnų kaime (apie 50 km nuo Vilniaus). Tėvams persikėlus į Kauną, čia Markaitis baigė jėzuitų gimnaziją (1937 m.) ir įstojo į jėzuitų draugiją. Dar prieš antrąjį karą išvyko į Europą, kur studijavo teologiją, filosofiją bei muziką pradžioje Pullacho jėzuitų kolegijoje (Vokietija), po to Romos Grigališkajame universitete ir Heythropo kolegijoje Oksforde (Didžioji Britanija). Jau po karo, 1948 m. Oxone (Oksfordas) buvo įšventintas į kunigus ir po poros metų atvyko į JAV. Čia Markaitis dirbo sielovadinį darbą, kurį laiką buvo paskirtas Amerikos lietuvių jėzuitų provinciolu. Bet muzikos neapleido ir toliau tęsė muzikos studijas Čikagos De Paul universitete pas Aleksandrą Čerepniną (fortepijonas) ir Čikagos muzikos kolegijoje pas Bernardą Dieterį (kompozicija).
1958 m. rugpjūčio 30 d. įvyko kompozitoriaus Markaičio debiutas Carnegie Hall – čia buvo atliktas kantatos Kančios naktis finalas. Vėliau jo kūriniai skambėjo įvairiose Šiaurės ir Pietų Amerikos, Kanados, Europos, Japonijos koncertų salėse. Kompozitorius surengė autorinius koncertus Los Angeles, Chicago, Baltimore miestuose. Apie Markaitį palankiai rašė Amerikos spauda. Daug rečiau ir dažniausiai tik perpasakodami amerikiečių straipsnius apie Markaitį rašė ir JAV lietuvių laikraščiai. Tuo tarpu Markaičio kūryba susilaukė vis platesnio įvertinimo – jo kūriniai buvo premijuoti ASCAP (Amerikos autorių ir leidėjų asociacija) bei JAV lietuvių bendruomenės konkursų premijomis. Beje, Bruno Markaitis buvo vienas iš dviejų lietuvių kompozitorių (kartu su Vytautu Bacevičiumi), kurie priklausė svarbiausioms JAV kūrėjų organizacijoms – ASCAP ir ISCM (Šiuolaikinės muzikos draugija).
Markaitis taip pat daug dėmesio skyrė lietuvių bendruomenės sielovadiniam ugdymui. Jis ilgus metus vedė katalikų radijo laidą, redagavo žurnalą Laiškai lietuviams, taip pat buvo knygos Lietuvos jėzuitai bredaktorius, bei parašė savo filosofinių įžvalgų knygą Širdies gelmė.
Dėl sveikatos nuo 1988 m. Bruno Markaitis persikėlė gyventi į Honolulu (Havajai). Ten ir mirė 1998 m. gruodžio 23 d. Palaidotas Čikagoje, lietuvių Šv. Kazimiero kapinėse.
Bruno Markaičio kūryba apima daugiau nei 100 kompozicijų. Tarp jų – net 18 stambios formos religinių kūrinių – kantatų, oratorijų, mišių, misterijų. Čia išsiskiria Vietnamo Requiem, simfoninė kantata Vilniaus varpai, Šv. Kazimiero mišios. Čia taip pat yra ir Bendruomenės mišios (originalus pavadinimas angliškai: Community Mass), kurios buvo atliktos 1967 m. surengtame kompozitoriaus autoriniame koncerte žymiojoje Carnegie Hall salėje Niujorke, diriguojant autoriui. Beveik pusė Markaičio kūrinių yra religinės tematikos. Kiti – sukurti įvairiai atlikėjų sudėčiai ir apimčiai – ne kartą buvo atlikti vedančių Amerikos atlikėjų ir orkestrų žymiausiose koncertų salėse. Tačiau tik keli kūriniai buvo išleisti natomis. Dėl to, mirus kompozitoriui, jie liko asmeniniame kompozitoriaus archyve ir ilgainiui buvo užmiršti. Tai, matyt, ir tapo esminė priežastimi, kodėl šiandien Markaičio muzika yra visiškai neatliekama ir nepažįstama dabartiniam klausytojui.
Pirmas postūmis grąžinant Bruno Markaičio vardą į Lietuvą buvo chorvedžio Roberto Varno parengta knyga Nomen Nescio (lot. – Nežinomas vardas), išleista Klaipėdos universiteto 2007 m. Čia knygos autorius aprašė svarbiausius Markaičio gyvenimo ir kūrybos etapus, įtraukė amžininkų atsiminimus. Čia taip pat pirmą kartą buvo paskelbtas visas kompozitoriaus kūrinių sąrašas, tiesa paties sudarytojo pažymėtas, kad tai vis tik dar nėra pilnas sąrašas, ir laukiantis tolesnių tyrimų ir kūrinių paieškų. Knygoje taip pat yra patalpintas muzikos įrašų sąvadas, svarbesnių straipsnių apie Markaitį nuorodos ir – svarbiausia – Markaičio kūrinių kompaktinė plokštelė, sudaryta iš archyvinių įrašų.
Prieš keletą metų šių eilučių autoriui lankantis Čikagoje, Žilevičiaus-Kreivėno muzikos archyve, buvo atkreiptas dėmesys į Markaičio Koncertą fortepijonui ir orkestrui – vieną sėkmingiausių kompozitoriaus opusų. Koncertas buvo sukurtas 1967 m. ir pirmą kartą atliktas 1968 m. kovo 23 d. Baltimorės Lyric teatro salėje (atliko Baltimorės simfoninis orkestras, diriguojamas Elyakium Shapira, fortepijono partiją skambino autorius). Šis kūrinys buvo prikeltas naujam gyvenimui 2021 m. – buvo išleistos natos (partitūra ir orkestro partijos), o 2022 m. – Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje pirmą kartą atliktas šio Koncerto įrašas. Solisto partiją atliko pianistas Daumantas Kirilauskas, griežė Lietuvos Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno.
Taip pat svarbų vaidmenį grąžinant Markaičio vardą į Lietuvos muzikinę-kultūrinę erdvę atliko šiuo metu Lietuvoje muzikologijos daktaro laipsnio siekiantis japonų pianistas Yusuke Ishii. Jo iniciatyva 2024 m. balandžio 28 d. Čiurlionio namuose Vilniuje įvyko koncertas, skirtas lietuvių išeivijos kompozitoriams – Lietuvių išeivijos kompozitorių panorama. Čia greta Jono Švedo (JAV) ir Vlado Jakubėno kūrinių pirmą kartą Lietuvoje nuskambėjo dvi ir Markaičio kompozicijos – pjesė fortepijonui Miražas ir Sonata smuikui ir fortepijonui (atliko Andrius Vasiliauskas, fortepijonas, ir Monika Vasiliauskaitė, smuikas).
Tęsiant Markaičio vardo grąžinimą šių metų gruodžio 4 d. Kaune, Miko ir Kipro Petrauskų muziejuje, ir gruodžio 6 d. Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, yra rengiami kompozitoriaus Bruno Markaičio kamerinių instrumentinių ir vokalinių kūrinių koncertai. Be pavasarį Lietuvoje nuskambėjusios Sonatos smuikui, šį kartą išgirsime taip pat kelias naujas premjeras – Sonatą fortepijonui solo, Variacijas violončelei ir fortepijonui, Largo religioso smuikui ir fortepijonui bei įspūdingą penkių dalių vokalinį ciklą balsui ir fortepijonui Sonatos ir Fugos. Pastarasis kūrinys sukurtas pagal poeto Kazio Bradūno eiles, kurios savo ruožtu inspiruotos Čiurlionio paveikslų. Taigi, galima sakyti, kad su šiuo ciklu natūraliai priartėsime prie kito mūsų tautos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir pradėsime minėti artėjantį jo 150-ąjį gimtadienį. Būsimų koncertų Kaune ir Vilniuje atlikėjai bus Andrius Vasiliauskas (fortepijonas), Monika Vasiliauskaitė (smuikas), Norbertas Veršulis (violončelė), Antanas Zakarauskas (tenoras) ir Linas Dužinskas (fortepijonas).