Gintauto Kėvišo veiklos užkulisiai nesuderinami su institucijos vadovo atsakomybe
„Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriaus veiklos užkulisiai pavirto „šešėlių teatru“, kuriame klesti įtartini sandoriai, piktnaudžiaujama pareigomis, ignoruojamos kontroliuojančių institucijų išvados. Visa tai nesuderinama su skaidrios vadybos reikalavimais ir institucijos vadovo atsakomybe“, - teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Jos komentarą BNS perdavė spaudos tarnyba.
Kas kūrė Gintauto Kėvišo mitą
Muzikos pasaulyje visi žinome, kam savo karjera ir tarptautiniais ryšiais turėjo būti dėkingas „geriausias“ Lietuvos vadybininkas Gintautas Kėvišas.
Maestro Saulius Sondeckis (1928 – 2016) dosniai dalinosi savo patirtimi. Ir ne tik menine. Daugelis vadiname save jo mokiniais.
Gintautas Kėvišas, 1988 metais pradėjęs vadovauti Lietuvos nacionalinei filharmonijai (vadovavo iki 2000 metų) tapo išskirtiniu Sauliaus Sondeckio patikėtiniu: pažintys, kontaktai, tarptautinės veiklos galimybės... Maestro visuomet pabrėždavo p. Kėvišo gabumus ir talentą, greitą reakciją ir gebėjimą pasinaudoti kiekviena situacija.
Gaila tik, kad tie gebėjimai netruko naudos daugiau jam pačiam teikti nei Lietuvos muzikai ir muzikams. Verslo dėsniai labai greitai nurungė meninius prioritetus.
Tarpininkai gastrolėms organizuoti kaip kad paskutinį skandalą sukėlusi G. Kėvišo sūnaus Martyno vadovaujama „Riverside music LTD“ buvo ir anksčiau. Buvo netgi konkrečiais adresais užsienyje registruotos koncertinės agentūros, kurių niekas nurodytu adresu taip ir nerado.
Tarp pirmųjų tai pastebėjusių garsiai buvo ir Saulius Sondeckis.
2004 metų balandyje tapome ilgo proceso pabaigos liudininkais: vienas iškiliausių Lietuvos muzikų Saulius Sondeckis buvo eliminuotas iš Lietuvos muzikinio gyvenimo.
Išties geri vadybininkai gali didžiuotis anksti pastebėtais ir į muzikos aukštumas palydėtais talentais. Kiek jų laiku pastebėjo ir pagelbėjo Saulius Sondeckis – nė nesuskaičiuotume. Ir Lietuvoje, ir užsienyje. O kiek gi muzikų į tarptautines sales išvedė Gintautas Kėvišas?
Labai svarbi valstybės muzikinio gyvenimo dalis gastrolieriai. Turime žinoti, pažinti, išgirsti kas ir kaip pasaulyje vyksta.
Kas kita – kiek, už kiek ir kaip, kieno sąskaita.
Visuose linksniuojamuose koncertuose buvau. Ir su apmaudu stebėjau elitinę publiką, gebėjusią įsigyti brangiausius bilietus į tuos renginius. Ir jiems, ir man buvo nuobodu. Skirtumas tik tas, kad aš žinau, kodėl man buvo nuobodu ir einu ne tik į atvykstančių orkestrų koncertus. Tuo tarpu prašmatniausioji publikos dalis – neabejoju – patyrusi nuobodulį išgirtų gastrolierių koncerte, į savųjų atlikėjų koncertus tikrai neis. Ir kaip gi jiems paaiškinti, kad ne klausytojai kalti, kad nuobodžiavo, nes negirdėjo V. Gergijevo lauke atliekamos išskirtinio garso subtilybių reikalaujančios G. Mahlerio simfonijos... Ar nuobodžiavo, nes priversti buvo klausytis net ir ne kiekvienam muzikui profesionalui įdomių retai atliekamų kūrinių, nežinia kodėl siūlomų dar ir prastos akustikos, netinkančios orkestro muzikai skambėti LNOBT salėje.
Talentingas vadybininkas, juo labiau šitiek metų vadovavęs pagrindinėms Lietuvos kultūros įstaigoms, tikrai ne beviltiškų pastatų rekonstrukcija rūpintųsi, o seniai jau būtų sutelkęs visas pajėgas, kad Vilniuje pagaliau būtų geros akustikos salė.
Arba naujoji LNOBT scenos įranga. Visi kalbame apie pinigus, kiek ji kainavo. Bet pažiūrėkime, kaip ji naudojama.
Kitapus gatvės Vilniaus kongresų rūmuose visiškai nepritaikytose operai patalpose Dalia Ibelhauptaitė iš kailio neriasi, kad suteiktų pastatymui vizualumą, nuolat kintantį reginį! Juk operoje ne mažiau svarbus nei muzika ar jos atlikimas – reginys. Ir jo dinamika gimė kartu su pačiu žanru – ko verta barokinio teatro mašinerija jau pirmosiose C. Monteverdi operose!
LNOBT pastatymuose reginys ne tik veiksmo metu nekinta – kartais sugebama net ir visą spektaklį nepajudinti nei vieno scenografijos segmento... Ir tai jau ne tik statytojų, bet ir užsakovo (taigi, LNOBT vadovo) – keliančio arba ne – reikalavimus statytojams problema.
Daug visuomenėje sukėlė abejonių 2002 metais bene pirmasis ryžtingas naujojo LNOBT generalinio direktoriaus veiksmas – nutraukti 82 metus gyvavusią unikalią Lietuvos tradiciją gruodžio 31 dienos vakarą klausytis G. Verdi operos „Traviata“. G. Kėvišui pasirodė dėmesio nevertas faktas, kad būtent taip dešimtmečiais buvo švenčiamas Lietuvos profesionaliosios operos gimtadienis. Ir kaip šampanas nepabosta savąjį gimtadienį švenčiant, taip prosenelių, senelių ir tėvų puoselėta Naujametė „Traviata“ dar niekam nebuvo pabodusi. Juo labiau, kad ir profesionaliosios operos gimimo dieną, ir jos šventimo tradiciją turėjome tik mes, lietuviai. Niekur kitur pasaulyje tokio fakto nesurasite.
Ką gi, kur pinigai svarbiausia, ten sentimentai nereikalingi.
O gal su sentimentais išmetama lauk ir moralė?
Audronė Žigaitytė
LNOBT Pranešimas žiniasklaidai. 2017 m. kovo mėn. 17 d.
Sprendimas dėl tolesnio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų ėjimo bus paskelbtas trečiadienį
Rimtai vertinu susidariusią situaciją ir išsakytas nuomones dėl mano, kaip Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus, veiklos.
Skaidrumas ir etikos principų laikymasis buvo ir yra vienos svarbiausių mano vertybių, todėl norėčiau pateikti daugiau informacijos.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad nesupainiojau interesų teatrui sudarant sutartį su mano sūnaus vadovaujama įmone. Noriu pabrėžti, kad nuo 2009 m. mano sūnaus įmonė „Riverside Music Ltd“ turi išskirtines teises Baltijos regione ir Vidurio Europoje trims koncertams – Londono simfoninio orkestro, operos solistės Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro – surengti. „Riverside Music Ltd“ yra surengusi daugiau kaip 300 koncertų visame pasaulyje ir tik šiuos tris koncertus – LNOBT. Tuo tarpu LNOBT mano vadovavimo metu iš viso buvo surengta apie 30 išskirtinių koncertų.
Viešų ir privačių interesų konfliktą deklaravau, neslėpiau ir atlikau visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai:
Įsitikinęs, kad nėra jokio kito kelio surengti tris minėtus koncertus, kurių rengimą skatino LNOBT meno taryba, kreipiausi į VTEK su prašymu pateikti išaiškinimą kaip išvengti viešų ir privačių interesų konflikto.
VTEK pateikė išaiškinimą ir tikslią procedūrų seką.
Pagal VTEK išaiškinimą LNOBT meno taryba svarstė ir rekomendavo Kultūros ministrui skirti LNOBT direktoriaus pavaduotoją deryboms ir sutarties sudarymui.
Įteikiau Kultūros ministrui savo nusišalinimą.
Kultūros ministras, priimdamas mano nusišalinimą ir įvertinęs meno tarybos rekomendaciją, skyrė LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoją deryboms ir sutarties sudarymui.
Direktoriaus pavaduotojas sudarė LNOBT komisiją sutarties sąlygoms nagrinėti ir komisija priėmė sprendimą koncertus rengti.
LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojas sutartį pasirašė.
Įvertinęs minėtas aplinkybes, tikiu, jog laikiausi visų etikos normų ir jų nepažeidžiau. Taip pat nepažeidžiau ir jokių teisės aktų, tai pripažino ir Kultūros ministrė.
Klydau tikėdamas, kad viešas ir atviras interesų deklaravimas gali išspręsti kylančius klausimus. Apgailestauju, kad ši situacija sukėlė įtampas visuomenėje ir abejones mano, kaip LNOBT vadovo, veikla.
Nepaisant aukščiau išdėstytų faktų, suprantu situacijos rimtumą ir aukščiausių šalies vadovų pasitikėjimo svarbą. Taip pat jaučiu įsipareigojimus teatro kolektyvui ir jo kūrybinei ateičiai. Todėl galutinį savo sprendimą dėl tolesnio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų ėjimo paskelbsiu trečiadienį.
Gintautas Kėvišas
Iš spaudos:
Viešųjų pirkimų (VPT), Specialiųjų tyrimų (STT) tarnybos kritikavo G. Kėvišą dėl situacijos, kuomet pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G. Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. G. Kėvišas pats sutarties nepasirašė, tai už jį padarė jo pavaduotojas Naglis Stancikas. VPT ir STT G. Kėvišo nusišalinimą vadina nepakankamu, jog būtų išvengta korupcijos rizikos. Be to, paaiškėjo, kad minėtiems sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G. Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą šią savaitę pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Anksčiau nagrinėjusi šią istoriją VTEK konstatavo, kad pažeidimų nebuvo, nes G. Kėvišas sutarčių pats nepasirašė.
G. Kėvišą, kaip praradusį pasitikėjimą, atsistatydinti ragina kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, ją palaiko premjeras Saulius Skvernelis. Pats G.Kėvišas LRT radijui ketvirtadienį teigė nematantis priežasčių, dėl ko tai turėtų padaryti ir sako, kad kultūros ministrė „savo ambicijas iškėlė aukščiau teatro“ ir „kultūros gerovės“. Jis taip pat mano, kad prarastas aukščiausių politikų pasitikėjimas netrukdys dirbti, nes kasdienėje teatro veikloje jie neturi daug įtakos.
Dėl G. Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra pradėjusi mokestinį tyrimą.
G. Kėvišas yra deklaravęs interesus bei turtą ir pajamas, pastaroji deklaracija nėra vieša - ją LNOBT vadovas yra pažadėjęs paviešinti.
VTEK pateiktoje interesų deklaracijoje LNOBT vadovas nurodo, kad „Riverside music“ konsultuoja nuo 2010-ųjų - tais pačiais metais, anot deklaracijos, jis ir pradėjo užsiimti pramogų ir poilsio organizavimo veikla. Taip pat jis nurodo nuo 2003-iųjų esantis viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“ kultūros padalinio vadovas. Tarp sandorių G. Kėvišas nurodo 2013-ųjų pabaigoje sūnui Martynui dovanotą butą už 80 tūkst. eurų, taip pat informuoja 2012-aisiais sudaręs žemės pirkimo sandorį su žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ savininku Gedvydu Vainausku už daugiau nei 250 tūkst. eurų. G. Kėvišas Lietuvoje yra pasiėmęs 4,1 mln. eurų dydžio paskolą iš „Danske bank“, ir, kaip teigė anksčiau, šios paskolos dar negrąžino.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas dar 2009-aisiais, tuomet pareikšti įtarimai penkiems asmenims, tarp jų - G.Kėvišui. Dėl vieno epizodo - scenos rekonstrukcijos viešojo pirkimo - tyrimas nutrauktas nesurinkus duomenų apie nusikaltimą, kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai G.Kėvišui tuomet buvo panaikinti. Dėl likusios dalies tyrimas nutrauktas negavus duomenų iš darbus atlikusios Vokietijos įmonės „SBS Bühnentechnik GmbH“ - po Vokietijos prokurorų pastangų šios šalies teismuose bendrovė 2015-aisiais perdavė prašomus dokumentus Lietuvai, tyrimas buvo atnaujintas. Įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti.
G. Kėvišas: mano sprendimas bus rytoj
2017-03-21 / 21:37 — Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
„Per 15 metų man šį bei tą pavyko nuveikti. Ateities planai taip pat toli siekia, beveik iki 2022 metų. Manau, kad jie yra vertingi, reikšmingi ir dėl jų verta dirbti,“ – teigia Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas, sulaukęs daug kritikos iš aukščiausių šalies vadovų ir praradęs jų pasitikėjimą. Iš posto verčiamas direktorius savo sprendimą skelbs trečiadienį, tačiau kalbėdamas apie gautą palaikymą iš pasaulinio lygio menininkų, ateities planus ir apie tai, kad nenusižengė jokiems įstatymams, leidžia suprasti, kad greičiausiai posto neatsisakys. Apie tai – pokalbis su Gintautu Kėvišu.
– Pone Kėvišai, jūsų vadovaujamas Nacionalinis operos ir baleto teatras kai kuriuos koncertus organizavo per jūsų sūnaus vadovaujamą įmonę, kuri registruota Kipre. Kodėl?
– Dėl to, kad kito kelio organizuoti koncertus nebuvo. Aš jau prieš pusantrų metų teatro meno taryboje kėliau klausimą, kad gali ateiti toks metas, kai aš papulsiu į viešųjų ir privačių interesų konfliktą, nes mano sūnaus kompaniją plečia veiklą. Kaip tokiu atveju reikės elgtis – ar atsisakyti rengti koncertus, ar daryti viską pagal galiojančius įstatymus, jei toks konfliktas įvyks. Visi tuo metu tvirtino, kad tokio lygio orkestrų, kaip Londono simfoninis, britų karališkosios filharmonijos, koncertus būtina rengti, nes Rygoje, Taline, Varšuvoje koncertai vyks, o Vilniuje ne.
– Jūsų sūnaus vadovaujama įmonė atstovavo tiek britų karališkosios filharmonijos orkestrą, taip pat ir Londono simfoninį orkestrą? Ji buvo koncertinio turo prodiuseris?
– Galima taip teigti. Pabrėžiu, kad tai nebuvo vienas koncertas Vilniuje, o koncertinis turas. Vienu atveju Vroclave, Vilniuje ir Taline, kitu atveju – Varšuvoje, Vilniuje ir Tamperėje. Kai iškilo klausimas, kad tokių turų kitaip neįmanoma surengti, aš kreipiausi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją prašydamas išaiškinti, kaip man elgtis. Gavęs išaiškinimą, atlikau visas procedūras, numatytas įstatymuose.
– Vyriausioji tarnybinės etikos komisija jums rekomendavo nusišalinti priimant sprendimą, nepasirašinėti jokių konkrečių su tuo susijusių dokumentų. Jūs nusišalinote ir tuometis kultūros ministras Šarūnas Birutis paskyrė laikinąjį vadovą?
– Ne aš, o meno taryba pasiūlė ministrui Biručiui paskirti direktoriaus pavaduotoją. Žiniasklaidoje teigiama, kad aš pats pasiskyriau pavaduotoją, bet tai netiesa. Ministras Birutis paskyrė direktoriaus pavaduotoją toliau tęsti derybas ir atlikti visas procedūras.
– Kam šiuo metu atstovauja jūsų sūnaus vadovaujama įmonė?
– Galiu pasidžiaugti, kad sūnaus įmonė atstovauja daug ką, jos veikla – nuo Japonijos iki Lotynų Amerikos net nekalbant apie visą Europą. Yra didžiausi orkestrai įvairiose šalyse. Įmonės didžiausia veikla vyksta Centrinėje Europoje, kur statomos pačios įspūdingiausios salės. Teko girdėti, kad kai kurie orkestrai – pavyzdžiui, karališkasis orkestras, galbūt ateityje bus atstovaujamas šios įmonės nuo Suomijos iki Turkijos. Pabrėšiu, kad šioje situacijoje, kuri dabar eskaluojama, buvo tik du keliai – arba koncertų nerengti, arba rengti taip, kaip mes juos surengėme. Trečio kelio nėra.
– Kalbant apie šį konkretų atvejį, kur, jūsų nuomone, yra problema?
Aš turbūt neįvertinau, kad atviras, savalaikis, viešai paskelbtas viešųjų ir privačių interesų deklaravimas – netinkamas būdas. Suponuojama mintis, kad geriau nedeklaruot, geriau eit kažkokiais kitais keliais.
– Trečiųjų asmenų vardais steigti įmones, kad vadovautų ketvirti asmenys – tai turite omenyje?
– Galbūt ir taip, nes tokių pasiūlymų buvo. Bet aš buvau įsitikinęs, kad viską darome teisingai. Kodėl turėčiau eiti kažkokiu fiktyviu keliu ir nepripažinti situacijos, kuri yra de facto?
– Pone Kėvišai, mano manymu, problema kitur. Manau, kad daugelis Gintautą Kėvišą laiko smulkiu ar dideliu žulikėliu. Bet Gintautas Kėvišas yra vienas sėkmingiausių impresarijų Rytų Europoje. Tačiau yra viena bėda. Įmonei, kuri registruota Kipre, Martynas Kėvišas tik vadovauja, bet iš tiesų ji veikia jūsų vardu. Jūs esate tas žmogus, kuris sutaria su orkestrais, jūsų vardas žinomas kultūros pasaulyje. Ir tuo pat metu jūs esate Nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius. Štai kur yra problema. Aš kalbu tik apie tuos tris koncertus.
– Greičiausiai vis dėlto taip nėra. Martyno kompanijos startas buvo mano įdirbio tąsa. To neslėpiau ir neslėpsiu. Jis gavo puikų startą, bet kompaniją išplėtė pats. Jis turi kryptis, kuriose aš nelabai noriu dalyvauti.
– Kalbate diplomatiškai, bet jums nelabai pavyktų nutolti nuo versijos, kurią išsakiau. Ar jums verta būti operos ir baleto teatro vadovu? Kol kas nekalbu apie tai, ar įmanoma toliau dirbti esant tokiai situacijai ir praradus kultūros ministerijos bei kitų institucijų pasitikėjimą. Ar jums tikrai verta? Juk jūs galite būti impresarijumi, organizuoti tai, ką galite ir tada nekils jokių konfliktų?
– Man labai malonu, kad mano ryšiai yra dideli ir svarūs. Šiandien gavau du labai malonius laiškus, kurie atsako ir į kitą jūsų klausimą. Vieną palaikymo laišką gavau iš kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo. Jis laiško pabaigoje parašė, kad su didžiule viltimi laukia mano apsisprendimo dėl tolesnio darbo teatro vadovo poste. Kitą laišką gavau iš pačios didžiausios pasaulyje kultūros įstaigos ir paties įtakingiausio kultūros pasaulyje žmogaus – Metropolitan teatro direktoriaus Peterio Gelbo. Jis žino visą situaciją, stebi ją ir atsiuntė palaikymą. Situacija dabar yra tokio lygio, kad jos lokaliai išspręsti neįmanoma. Sulaukiau palaikymo ir iš Varšuvos teatro, iš Vienos valstybės operos. Manau, kad keliant nebūtus dalykus iki tokio lygio, buvo peržengtos ribos. Atsakysiu ir į jūsų klausimą dėl galimybių. Aš vertinu visus darbus, net ir mažai apmokamus, nors ir nesijaučiu mažai uždirbantis. Šitoje situacijoje kuriančių ir aktyviai besireiškiančių teatro žmonių palaikymas, kultūros visuomenės palaikymas vis dėlto neleistų tiesmukiškai kelti klausimo, ar man apsimoka ir ar man reikia būti teatro direktoriumi.
– Aš neklausiau, ar jums apsimoka, klausiau, ar verta?
– Mano sprendimas bus rytoj (trečiadienį-red.). O kalbant apie vertę, per 15 metų man šį bei tą pavyko nuveikti. Ateities planai taip pat toli siekia, beveik iki 2022 metų. Manau, kad jie yra vertingi, reikšmingi ir dėl jų verta dirbti. Siekiu, kad Nacionalinis operos ir baleto teatras dalyvautų su žymiausiais teatrais – Vienos valstybės opera, ir Paryžiaus nacionaline opera ir Metropolitan opera. Taigi tas planas, produkcija, spektakliai, kuriuos mes su kolektyvu esame pasišventę daryti ir yra atsakymas. Bet sprendimo dar nėra.
– Jūsų sūnaus vadovaujama įmonė jums moka didžiulę algą. Buvo skelbta viešai, kad 2010 metai jums sumokėta 600 tūkstančių litų. Bet yra akivaizdu, kad tokie pinigai mokami tikrajam įmonės savininkui?
– 2010 metais kompanija buvo ką tik įkurta. Tada mano sūnaus Martyno indėlis į kompanijos veiklą dar buvo nežymus. Visas įdirbis, pradžia buvo mano, todėl mano uždarbio dalis ir galėjo būti didesnė.
– Jūsų pagrindinės pajamos yra iš įmonės, kuri registruota Kipre?
– Taip.
– Kokios jūsų pareigos toje įmonėje? Už ką gaunate pinigus?
– Esu konsultantas ir tai nėra paprastas darbas. Kiekvienas projektas yra individualus. Yra programos sudarymas, atlikėjų pasirinkimas, bendravimas su teatrų meno vadovais. Tokie dalykai reikalauja žinojimo, tam tikrų charakterio savybių. 2010 metais mano pajamos buvo didesnės už Martyno, bet dabar jos susilygina.
– Pone Kėvišai, jūs turbūt sutiksite, kad egzistuoja esminis klausimas – kas jūs esate? Ar Nacionalinio operos ir beleto teatro vadovas, ar europinio lygio impresarijus? Suprantu, kad ant dviejų kėdžių galite sėdėti iki begalybės, bet į šį klausimą anksčiau ar vėliau teks atsakyti?
– Taip, ir aš atsakysiu. Mano dabartinė veikla konsultuojant sūnaus įmonę nereikalauja daug laiko ir darbo. Žinoma, meno klausimais aš visada būsiu tas, kuris patars. O operos ir baleto teatro veiklą reikėtų vertinti atskirai. Reikia atsakyti, ar tenkina tokia veikla, kai yra 100 procentinis teatro lankomumas, tokie spektakliai, 70 premjerų, pastatytų per 15 metų, ryšiai su kitais teatrais? Ar aš tokią veiklą galiu atlikti taip, kaip reikia tokio lygio teatrui, ar ne? Tik tiek.
– Kodėl jūs vengiate paskelbti savo pajamų deklaraciją? Manote, kad žmonės negalės susitaikyti sužinoję, kad valstybinio operos ir baleto teatro vadovas yra milijonierius? Kur matote problemą?
– Nuoširdžiai sakau – aš iki šiol nežinojau, kad mano deklaracijos nemato mano pajamų. Nežinojau, kad nesimato mano pajamos. Dabar sužinojau, kad prie mano pajamų deklaracijos neįmanoma prieiti. Ir dabar tik laiko klausimas – man reikia rasti gerą būdą, kaip paviešinti tas deklaracijas. Tą tikrai artimiausiu metu padarysiu ir pajamų deklaracijas paskelbsiu viešai. Neturiu ko slėpti.
– Jūsų galimybė likti poste dabar tapo politiniu klausimu. Apie tai kalba prezidentė, premjeras, kultūros ministrė pareiškė, kad jumis nepasitiki ir jūs turite atsistatydinti. Ar jūs pats tokiomis aplinkybėmis galėsite dirbti teatro vadovu?
– Apie savo sprendimą paskelbsiu trečiadienį, jis bus išspausdintas laikraštyje. Mano manymu, visa ši situacija buvo sukelta ne visai pelnytai. Dar kartą kartoju – atlikau visus įstatymais numatytus veiksmus, kad išvengčiau konflikto. To iki šiol niekas nepaneigė.
Bet ši istorija neiškilo lygioje vietoje. Visi puikiai prisimena operos ir baleto teatro scenos rekonstrukciją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jūs buvote įtariamasis. Įtarimai buvo panaikinti, po kelerių metų byla vėl atnaujinta ir nežinia kuo baigsis. Klausimų tikrai yra.
– Visi klausimai – tiek dabartinis, tiek dėl scenos renovacijos buvo keliami visuomenininkų, kurie apsijungę į portalą Ekspertai.eu.
– Bet Generalinė prokuratūra nėra visuomenininkai?
– Taip, bet skundą prokuratūra gavo būtent iš jų. Prokuratūra išsiaiškino, 2013 metų viduryje byla buvo nutraukta. Dabar ji atnaujinta dėl to, kad gauti dokumentai iš Vokietijos įmonės, dariusios scenos įrangą. Nežinau, kokia dabar atnaujintos bylos eiga. Nei aš, nei kas nors kitas iš teatro per pusantrų metų nebuvome apklausti. Manau, kad kultūros ministrė paskubėjo su išvada, kad bylos atnaujinimas galėjo būti pagrindas stabdyti renovacijos finansavimą. Tai yra aiškiai viršyti įgaliojimai, nes stabdyti finansavimą turbūt turėtų teisėsauga, o ne ministrė dėl nevisai pagrįstų abejonių ar ambicijų. Čia ne mano ir ne jos teatras. Tai yra valstybės teatras.
– Žiniasklaidoje buvo užuominų, kad jūsų namo statybos Laurų kvartale stebuklingai sutapo su teatro scenos renovacija. Ką galite pasakyti?
– Mano pajamos iki renovacijos, renovacijos metu ir po renovacijos nepakito.
– Jūs vis dar esate nusiteikęs užimti dvejas pareigas – formalaus sūnaus įmonės konsultanto ir teatro direktoriaus? Ir tai gali tęstis nežinia kiek?
– Viskas turi pabaigą. Pabaiga gali būti labai greitai, gali būti ir vėliau.
Skaitykite daugiau: >>>
Skaitykite daugiau: ekspertai.eu
Turtai Ispanijoje:
Prezidentas Valdas Adamkus tiki nepriekaištinga Gintauto Kėvišo reputacija