IN MEMORIAM Virgilijus Noreika

Publikuota: 2018-03-03 Autorius: LMS informacija
IN MEMORIAM Virgilijus Noreika

Atsisveikinimas su Virgilijum Noreika vyks
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro
Diddžiojoje salėje.
Lankymas kovo 5 d., pirmadienį, nuo 9 iki 20 val. 
Kovo 6 d., antradienį, nuo 9 val. 
Šventos Mišios už mirusiojo vėlę bus aukojamos Vilniaus Arkikatedroje antradienį, kovo 6 d., 10 val.
Karstas išnešamas antradienį 13 val. 
Laidotuvės 14 val. Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Skaudi netektis: šiandien, kovo 3 d. ankstų rytą, mirė VIRGILIJUS NOREIKA.
Nuoširdi užuojauta žmonai Loretai, vaikams, visiems artimiesiems.
Ir mums visiems - vienas po kito išeina AMŽIAUS KORIFĖJAI... Lai išlieka jie kuo ilgiau mūsų atmintyje, kad jų meną skleistume ir turėtume į ką lygiuotis... Ačiū, kad buvote, ačiū, kad mokėte iš širdies į širdį pamiltį OPERĄ.

Netekome operos solisto Virgilijaus Noreikos (1935.09.22 – 2018.03.03)

Ankstyvą kovo 3-iosios rytą netekome Virgilijaus Noreikos – legendinio lietuvių operos solisto, kurio meninės, kūrybinės ir pedagoginės veiklos pervertinti neįmanoma. Tai, ką šis žmogus sukūrė Lietuvos operos scenoje – tebežavi ir stulbina mus, net ir pasaulinio operos meno kontekste.

Jo balsu, kurio tembras tenorams tapo tarsi etaloniniu, gėrėjomės 60 metų – nuo 1957 pavasario, kai būdamas Lietuvos valstybinės konservatorijos IV kurso Kipro Petrausko dainavimo klasės studentas, Lenskio vaidmeniu jis debiutavo studentų spektaklyje Operos ir baleto teatro scenoje. Tų pačių metų rudenį V. Noreika tapo Lietuvos operos solistu.

1965–1966 m. V. Noreika tobulinosi Milano Teatro alla Scala pas garsųjį vokalo pedagogą Giannaro Barra. Ten parengė 6 partijas, vieną jų – Pinkertoną - dainavo toje garsiojoje scenoje, dalyvavo koncertuose. V. Noreika buvo pirmasis lietuvių artistas, dainavęs La Scaloje, po prieškario laikais dainavusių Kipro Petrausko ir Veronikos Podėnaitės.

Teatre V. Noreika sukūrė beveik 50 vaidmenų. Kartu su minėtais Lenskiu ir Pinkertonu, tai vaidmenys lietuvių operose, W. A. Mozarto Ferandas, G. Rossini Almaviva, J. Offenbacho Hofmanas, Ch. Gounod Romeo ir Faustas, J. Massenet De Grijė ir Verteris, G. Donizetti Nemorinas ir Edgardas, G. Puccini Rudolfas, Kavaradosis ir Džonsonas, G. Bizet Don Chosė, S. Prokofjevo operos „Meilė trims apelsinams“ Princas ir kt. Solisto kūrybos kelią nuo lyrinio prie dramatinio bei herojinio pobūdžio partijų atspindi vaidmenys G. Verdi operose, pradedant lyriškuoju „Traviatos” Alfredu, baigiant dramatiškuoju Otelu.

1975 m. jam buvo suteiktas aukščiausias tuo metu įmanomas valstybinis garbės vardas – TSRS liaudies artista vardas.

V. Noreika dainavo daugiau kaip 1000 spektaklių Lietuvoje bei daugelyje svečių šalių teatrų. Tai beveik visi Bulgarijos, Rumunijos ir buvusios Jugoslavijos teatrai, visos trys Prahos, abi Budapešto scenos, Bratislavos, Varšuvos ir Lodzės, Hamburgo ir Vysbadeno operos teatrai, Buenos Airių Colon teatras ir kt. Dainuota visuose Baltijos valstybių, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos operos teatruose. V. Noreika dainavo Maskvos didžiajame teatre (joje parengė 8 vaidmenis), Berlyno valstybinėje operoje, kur buvo nuolat kviečiamas dainuoti G. Verdi bei G. Puccini operų pastatymuose. Kartu su Maskvos didžiuoju teatru solistas dalyvavo viešnagėse Paryžiuje, Milane, Prahoje, Brno. Dainuota su tokiomis žvaigždėmis kaip Birgit Nillson, Virginia Zeani, Anna Tomowa-Sintow, Galina Višnevskaja, Theo Adam, Jelena Obrazcova, Jevgenijus Nesterenko ir kt.

Pirmąjį solinį koncertą padainavęs 1959 metais, V. Noreika per karjerą jų surengė daugiau per 800. Paskutinįjį Maestro dainavo 2017 m. Visur, kur skambėjo Virgilijaus Noreikos balsas, žiūrovai nelikdavo jam abejingi.

Iš savo mokytojų Vilniuje, Milane, Maskvoje, Berlyne perėmęs puikią dainavimo mokyklą, V. Noreika tapo tvirta mūsų operos istorijos ir dabarties sąryšio grandimi. Nuo 1976 m. jis mokė operinio dainavimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, buvo jos profesorius. Tarp jo mokinių – garsiausiose pasaulio scenose dainuojantys Edgaras Montvidas, Vaidas Vyšniauskas (Kristian Benedikt), Laimonas Pautienius, Merūnas Vitulskis, Eugenijus Chrebtovas ir kiti.

Ne vien mes dėkingi už puikią dainavimo mokyklą – V. Noreika profesoriavo Venesuelos sostinės Karakaso Lotynų Amerikos dainavimo akademijoje, dirbo Estijos nacionalinio operos ir baleto teatro „Estonia“ solistų dainavimo meistriškumo pedagogu, vadovavo Estijos muzikos akademijos Dainavimo katedrai. V. Noreika vadovavo ir 2003 m. įsteigtai LNOBT Operos studijai, veikusiai iki 2008 m.

Nuo 1975 iki 1991 m. V. Noreika vadovavo Lietuvos operos ir baleto teatrui. Jis –ilgiausiai šiam teatrui vadovavęs direktorius.

Pelnęs galybę įvairių apdovanojimų, LR Vyriausybės meno premijos, Lietuvos Nacionalinės kultūros pažangos ir Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas V. Noreika buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Estijos Baltosios žvaigždės II-ojo laipsnio ordinu, Švedijos karališkuoju Šiaurės žvaigždės I-ojo laipsnio ordinu. V. Noreikai suteikti JAV Baltimorės miesto ir Merilendo valstijos garbės piliečio vardai. 2013 m. jam buvo suteiktas pirmojo LNOBT solisto emerito vardas – teatro dėkingumo ir pagarbos ženklas šiam didžiam Žmogui ir Artistui.

Dar ilgai jo balsas skambės mums iš įrašų, skausmingai primenantis Žmogų, be kurio Lietuvos opera būtų buvusi gerokai skurdesnė. Belieka dėkoti likimui už visas suteiktas progas bendrauti, mokytis, girdėti šio dainininko balsą, pajusti jo kūrybos gelmę.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

In memoriam prof. Virgilijus Noreika (1935–2018)

Kovo 3 d. eidamas 83-uosius metus mirė garsus Lietuvos tenoras, legendinis operos dainininkas, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Virgilijus Noreika.

Virgilijus Kęstutis Noreika gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose. 1945 m. su tėvais persikėlė į Vilnių, 1949–1953 m. mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (solinio dainavimo pagrindus gavo iš Antano Norvaišo). 1953–1958 m. studijavo tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Kipro Petrausko solinio dainavimo klasėje.

Dar studijuodamas 1957 m. tapo Operos ir baleto teatro solistu. 1965–1966 m. stažavosi Milano „La Scala“ teatre pas garsų vokalo pedagogą Gennaro Bara. 1975–1991 m. ėjo Operos ir baleto teatro direktoriaus pareigas.

Virgilijus Noreika – ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos solinio dainavimo dėstytojas, profesorius, išugdęs visą plejadą Lietuvoje ir užsienyje garsių dainininkų. Akademijoje Virgilijus Noreika pradėjo dėstyti 1976 m. Tarp profesoriaus mokinių: Edgaras Montvidas, Merūnas Vitulskis, Vaidas Vyšniauskas (Kristian Benedikt), Tomas Pavilionis, Laimonas Pautienius, Arūnas Malikėnas, Sergejus Larinas (1956–2008), Algirdas Janutas, Liudas Norvaišas, Eugenijus Chrebtovas, Audrius Rubežius, Jonas Sakalauskas, Arvydas Markauskas, Bronius Tamašauskas, Mindaugas Žemaitis.

1993–1994 m. Virgilijus Noreika dėstė Dainavimo akademijoje Karakase (Venesuela), 1995–1996 m. vedė meistriškumo pamokas Estijos nacionaliniame operos ir baleto teatre „Estonia“, nuo 1997 m. buvo Estijos muzikos ir teatro akademijos kviestinis profesorius. 2003–2008 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Operos studijos meno vadovas ir pedagogas.

Įvertinant maestro V. Noreikos nuopelnus Lietuvos operinio dainavimo kultūrai, 2017 m. rugsėjį buvo surengtas I tarptautinis Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursas, kurio žiuri darbe dalyvavo ir pats maestro. Konkursas sulaukė didelio dalyvių susidomėjimo ir plataus atgarsio.

Operos teatro scenoje Virgilijus Noreika per savo ilgametę karjerą sukūrė visus svarbiausius tenoro vaidmenis – iš viso daugiau kaip 50 vaidmenų: Alfredas, Otelas, Hercogas (G. Verdi „Traviata“, „Otelas“, „Rigoletas“), Lenskis (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), Kavaradosis, Rudolfas (G. Puccini „Toska“, „Bohema“), Chosė (G. Bizet „Karmen“), Faustas (Ch. Gounod „Faustas“), Verteris (J. Massenet „Verteris“), Edgardas, Nemorinas (G. Donizetti „Liučija di Lamermur“, „Meilės eliksyras“), Vladimiras (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“), Jurgelis, Skudutis (B. Dvariono „Dalia“), vaidmenys V. Klovos, V. Laurušo, G. Kuprevičiaus ir kitų lietuvių autorių operose.

Virgilijus Noreika nemažai dainavo ir už Lietuvos ribų: Maskvos didžiajame teatre, Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus, Buenos Airių, Varšuvos, Budapešto, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos ir kitų sostinių pagrindinėse scenose, ne kartą pasirodė Čikagos Lietuvių operoje.

Platus buvo Virgilijaus Noreikos koncertinis repertuaras, kuriame – ir Giuseppe’s Verdi „Reqiem”, Ludwigo van Beethoveno IX simfonija, ir populiarios lietuvių autorių – Stasio Šimkaus, Juozo Gruodžio, Benjamino Gorbulskio ir kt. – dainos. Ypač pastaraisiais dešimtmečiais maestro daug koncertavo įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, atlikdamas populiarių dainų programas.

Prof. Virgilijus Noreika pelnė daugybę apdovanojimų. Tarp jų – 2010 m. įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija „už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą“. Taip pat – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius, Estijos „Baltosios žvaigždės“ ordinas.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Muzikologas Jonas Bruveris:
V. Noreika – viena nepaprasčiausių asmenybių

Anot Lietuvos muzikologo Jono Vytauto Bruverio, V. Noreika buvo viena nepaprasčiausių Lietuvos kultūros asmenybių: „Man sunku kalbėti. Noreika buvo mūsų kultūros viena nepaprasčiausių, ryškiausių asmenybių. Seniai girdėjome jį dainuojant per radiją ar televiziją. Jis, sulaukęs tikrai žilos senatvės, išlaikė puikiausią balso grožį. Žinoma, nebe ta jėga, bet grožis išliko.“

Muzikologo teigimu, visa V. Noreikos veikla žymėjo Lietuvos operos kultūrą, kuri buvo atpažįstama net didžiausiose pasaulio scenose. V. Bruveris viliasi, kad šią tradiciją gebės išsaugoti ir tęsti V. Noreikos mokiniai.

„Visa veikla – gausybė koncertų, operos vaidmenų, jo pedagoginė veikla – buvo mūsų vokalo kultūros pasididžiavimas ir neatsitiktinis reiškinys, o visiškai dėsninga veikla, susijusi su mūsų operos, kamerinio dainavimo tradicija. Duok, Dieve, kad jo mokiniai ją išlaikytų“, – LRT RADIJUI sako V. Bruveris.

Vladimiras Prudnikovas:
Visas V. Noreikos talentas ir buvimas buvo skirtas menui ir Lietuvai

Buvę Virgilijaus Noreikos bendražygiai šeštadienį mirusį operos solistą prisimena kaip neeilinę asmenybę, šalies kultūriniame gyvenime palikusį ryškų antspaudą.

„Ši asmenybė yra neeilinė, labai turtingas visomis prasmėmis žmogus, labai talentingas žmogus, atsidavęs savo profesijai, menui, kultūrai, Lietuvai. Tas žmogus tikrai gyveno labai turtingą, labai reikšmingą gyvenimą ir visas jo talentas, jo buvimas, egzistencija atiduota tarnavimui menui, Lietuvai ir žmonėms“, – BNS teigė operos solistas, V. Noreikos scenos partneris Vladimiras Prudnikovas.

„Tai yra tikria mums visiems didelė netektis. (...) Dabar jo darbai lieka jo studentų rankose, kurie neša tą vėliavą per visą pasaulį ir širdyje visada prisimena kaip vieną iš mūsų grandų“, – sakė operos solistas.

Jis teigė su V. Noreika paskutinį kartą telefonų bendravęs prieš mėnesį.

„Jis gydėsi ir kentėjo, neparodydamas, kad jam sunku, kad skauda. To reikia iš jo mokytis ir širdyje visada turėti jo vardą ir darbus“, – kalbėjo V. Prudnikovas.

Vytautas Juozapaitis:
V. Noreika paliko ryškų antspaudą

Operos dainininkas Seimo narys Vytautas Juozapaitis sako, kad V. Noreika yra Lietuvos meno ir kultūros gyvenimo simbolis.

„Lietuvoje turbūt vargiai surasi žmogų, kuris nežinotų to vardo. Tai yra Lietuvos aukštojo meno ir kultūros gyvenimo simbolis, kuriams pasitraukus bus labai liūdna. Tai yra asmenybė, kurios labai trūks mūsų gyvenime“, – BNS sakė V. Juozapaitis.

Anot jo, V. Noreika taip pat paliko ryškų pėdsaką kaip pedagogas, išugdęs ne vieną dešimtį puikių solistų.

„Tas žmogus mūsų kultūros operinio meno istorijoje paliko labai ryškų antspaudą. Tai visai Lietuvai liūdna diena ir gaila, kai tokie šviesūs ir reikalingi žmonės pasitraukia“, – kalbėjo V. Juozapaitis.

Anot jo, V. Noreika buvo spalvinga asmenybė.

„Tai buvo išdidi, bet tuo pačiu ir labai žmogiška asmenybė, gebėjusi bendrauti labai nuoširdžiai. Kaip vadovas ir profesorius jis turėjo konkrečią savo nuomonę ir su juo ginčytis būdavo labai sudėtinga, nes jis dažniausiai būdavo teisus“, – sakė V. Juozapaitis.

Jis teigė su V. Noreika paskutinį kartą bendravęs pernai rudenį po tarptautinio jo vardo koncerto.

„Tuomet jis buvo laimingas, aš jį seniai buvau matęs tokį laimingą. Tas konkursas turbūt ištraukė paskutines jėgas, nes jau po to nebesimatė jo viešoje erdvėje. Iki šios dienos tos žinios su nerimu laukėme. Tokio rango ir kalibro žmogaus pasitraukimas šios dienos kultūros kontekste yra didžiule netektis. Netekome dar vieno autoriteto, į kurį galėjome atsiremti“, – teigė V. Juozapaitis.

Jonas Sakalauskas:
V. Noreika buvo mano autoritetas

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas, operos solistas Jonas Sakalauskas sako, kad V. Noreika buvo jo autoritetas.

„Aš pas jį baigiau magistrantūros studijas. Tai yra mano mėgstamiausias Lietuvos operos dainininkas, kuris man padarė didžiulę įtaką kaip menininkas ir asmenybė. Jis visus mokinius stipriai globojo, išleisdamas į muzikinį teatrą jis mane nuoširdžiai palaimino. Tai yra mūsų patriarchas ir didysis mūsų mokytojas, kuris man gyvenime labai daug davė“, – BNS sakė J. Sakalauskas.

Jis išskyrė V. Noreikos nuoširdumą, šilumą ir atvirumą.

„Jis kaip mokytojas buvo tas, kuris globoja, o to jaunam dainininkui labai reikia. Jis bandydavo formuoti bendras muzikines ir žmogiškas vertybes“, – prisiminė buvęs V. Noreikos mokinys.

J. Sakalauskas teigė pastarosiomis dienomis laukęs liūdnos žinios.

„Penktadienį buvau aplankyti artimųjų ir buvau jo namuose. Jam buvo labai silpna, jis mane pamatė ir tai buvo labai jaudinantis momentas. Tai buvo paskutinis kartas, kai aš jį mačiau. Tuomet jau matėsi, kad jis tikrai pasiruošęs iškeliavimui“, – kalbėjo J. Sakalauskas.

Bendraujame su V. Noreikos artimaisiais, žmona ir sūnumu. Jie pageidavo, kad jis nebūtų kremuotas. Be to, jau greitu metu bus sudaryta vyriausybės laidojimo komisija. Laukiame informacijos. Vyksime susitikti su artimaisiais ir aptarti galutines detales.

Aleksandras Vizbaras:
V. Noreika iki paskutinės gyvenimo dienos buvo artistas iš didžiosios raidės

Noreika savo publiką ypač gerbė. Jis net ir kaimo bobutėms dainuodavo lygiai taip pat, kaip Milano La Scalos ar Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Kartą vieno miestelio kultūros rūmuose jo pasiklausyti atėjo gal dešimt moterėlių, bet jis su didžiausia pagarba joms atidainavo dviejų dalių koncertą“, – bendraudamas su LRT.lt, prisiminė beveik aštuoniolika metų koncertų metu akomponavęs mūsų šalies operos grandui Virgilijui Noreikai jo koncertmeisteris Aleksandras Vizbaras.

A. Vizbarui teko akomponuoti N. Noreikai ir per paskutinį jo koncertą Palangos Kurhauzo salėje praėjusių metų lapkričio 18 d.

Prieš leidžiantis į ilgą kelionę iš Vilniaus į Palangą, A. Vizbaras dėl visa ko papildomai pasiruošė ir keletą solinių numerių, nes maestro jautėsi jau prastai.

„Kai dar esant Vilniuje pasakiau, kad gal jam vertėtų per koncertą šiek tiek pailsėti (nes programa buvo pasirinkta tikrai sudėtinga), o aš tuo metu pagročiau, V. Noreika man atkirto: „Na, jeigu nori!“ Tačiau Palangoje, kai jau nebegalėjome net normaliai parepetuoti, jis pats paprašė, kad pagročiau. Teko sugroti net tris kūrinius, nes maestro tada buvo sunku stovėti, skaudėjo kojas. Nepaisant to, jis padainavo visą numatytą programą ir scenoje išbuvo daugiau nei valandą“, – pasakojo pianistas.

Rezultatų pasiekdavo ne pykčiu, o suprantamais pavyzdžiais

Su V. Noreika A. Vizbarą 2001 m. suvedė koncertas, kuriame V. Noreika dainavo su viena garsiausių, visas pasaulio scenas užkariavusia Lietuvos dainininke Violeta Urmanavičiūte-Urmana.

Repeticijoms bei „susidainavimui“ prieš didžiulį koncertą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) reikėjo koncertmeisterio. Buvo pasirinktas A. Vizbaras.

Po šio koncerto V. Noreika jį pakvietė dirbti į 2003 m. prie NOBT atidarytą Operos studiją. Nuo tada jų bendradarbiavimas – koncertuojant, dirbant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijoje bei Muzikos ir teatro akademijoje – jau vyko iki pat paskutinio koncerto Palangoje.

„Maestro iš tikrųjų buvo labai reiklus. Tačiau siekiamo rezultato iš savo mokinių reikalaudavo ne pykčiu, o žmoniškai, savo pavyzdžiu. Jei studentas per paskaitas mokindavosi kokią arijos frazę, V. Noreikai pakakdavo kad ir pusbalsiu ją padainuoti – tuoj pat pasidarydavo viskas aišku. Jis buvo tiesiog interpretacijos genijus“, – dalijosi prisiminimais A. Vizbaras.

Susiję video galerijos

Virgilijus Noreika

Virgilijus Noreika, reportažai

Susiję nuotraukų galerijos

Susiję nariai

Virgilijus Noreika

Virgilijus Noreika

Dainininkas

Komentarai