Julija Karaliūnaitė: „Dainuodamas turi turėti dramblio odą ir drugelio širdį“

Julija Karaliūnaitė – unikalus žmogus, nes operinį dainavimą ji geba derinti su scenai iš pirmo žvilgsnio tolima sritimi matematika (ją dėsto Vilniaus kolegijoje ir Gedimino technikos universitete). Vilniaus universitete mokslininkė apgynė daktaro disertaciją (2010), tačiau nepamiršo ir Balio Dvarionio dešimtmetėje muzikos mokykloje įgytų muzikinių žinių – ten mokėsi skambinti fortepijonu, – tad įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir prof. Irenos Milkevičiūtės klasėje 2012 m. baigė dainavimo bakalauro studijas.

Vis dėlto matematika ir muzika nėra taip toli viena nuo kitos. Kaip teigia dainininkė, muzikoje, ypač šiuolaikinėje, matematinis, struktūrinis mąstymas be galo reikalingas: „Vokalinėje muzikoje svarbu teisingai atlikti tekstą, tačiau scenoje dominuoja atlikėjo jausmai, charizma, gebėjimas kurti alchemiją su kolegomis ir klausytojais. Aukštoji matematika taip pat yra tam tikras, ne visiems įkandamas, menas, reikalaujantis ne tik loginio, bet ir platesnio, abstraktaus mąstymo, labai geros atminties. Jausmus ten sukelia labiau intelektiniai tavo laimėjimai, suvokimai, įžvalgos. Galima palyginti su auštant kalnuose stebima taiči meistro treniruote – tyla, susikaupimas, šaltas grožis. Didinga! Ir visai matematika nesausa, kaip daugeliui atrodo nuo mokyklos laikų. Kita vertus, apie muzikus, ypač apie dainininkus, taip pat gajus mitas, kad šie daug ilsisi, valgo, per repeticijas ištisai juokauja – koks čia darbas? O iš tikrųjų, ypač jei turi nemažą krūvį, šis darbas reikalauja racionalaus planavimo, tinkamo jėgų išdėstymo. Dažniausiai dirbi kolektyve, o ten netrūksta psichologinės įtampos. Kaip kažkas teisingai pasakė – turi turėti dramblio odą ir drugelio širdį.“

Lietuvos publikai Julija Karaliūnaitė gerai pažįstama – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre yra sukūrusi ne vieną vaidmenį, tarp kurių – Miuzetė G. Puccini „Bohemoje“, Ortlinda R. Wagnerio operoje „Valkirija“, Ksenija M. Musorgskio operoje „Borisas Godunovas“, Ida J. Strausso operetėje „Šikšnosparnis“, Dorabela W. A. Mozarto operoje „Visos jos tokios“, Klotilda V. Bellini „Normoje“, Anina G. Verdi operoje „Traviata“, Pusetė J. Massenet operoje „Manon“.

Solistės karjerai ypač svarbi buvo 2018–2019 m. profesorės Sigutės Stonytės vadovaujama stažuotė LNOBT, padėjusi patobulėti ir užmegzti glaudžius profesinius ryšius su Lietuvos operos bendruomene. Nors šiuo metu Julijai dažniau tenka valiūkiški vaidmenys, ateityje ji norėtų parengti dramatinių partijų, pavyzdžiui – Tatjanos Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. Kalbėdama apie savo muzikinius tikslus, J. Karaliūnaitė sako siekianti „išmokti meistriškai dainuoti, įvaldyti savo balsą, atskleisti jo potencialą. Tai didelis darbas, ilgas kelias, kuriame daug atradimų, nusivylimų, visko – nuo pragaro iki rojaus.“

Julijai Karaliūnaitei pažįstamos ir užsienio (Danijos, Latvijos, Rusijos, Švedijos, Norvegijos) scenos, kuriose jai teko koncertuoti ar tobulintis meistriškumo kursuose. Ji – ne vieno vokalistų konkurso laureatė: 2012 m. Vincės Jonuškaitės-Zaunienės konkurse laimėjo III vietą, trečia buvo ir 2013 m. Tarptautiniame konkurse Romoje. Atlikėja dalyvavo TV konkurse „Triumfo arka“.

Solistei patiktų daugiau giedoti bažnyčiose, cerkvėse – šventose vietose, kur reikia susikaupimo, švaros, o ne emocinio draskymosi. Norėtų dažniau lankytis aukštos kokybės kultūros renginiuose.

Julija prieš 10 mėnesių susilaukė sūnaus, tad jau kokie metai jos socialinė veikla kiek sulėtėjusi: „Natūraliai atėjo kūrybinė pauzė, kurios ilgai laukiau, kad sustočiau apsidairyti, kur link judu, kur mane tai nuves, ko noriu, ką galiu ir ką turiu daryti. Tiesą sakant, maniau, jog laiko atsakymams ieškoti bus daugiau, tačiau, kaip teigiama, svarbu išsikelti teisingą klausimą ir atsakymas pats ateis.“

Dainininkės gyvenimo ritmas pamažu atgyja – nors dabar svarbiausias jos „projektas“ yra sūnaus auginimas, laukia ir scena. Šių metų spalio pradžioje planuojamas koncertas „Skambantis Vilnius“, metų pabaigoje, gruodžio 27 d., Užutrakio dvare numatytas koncertas su bosu Liudu Mikalausku. Kitą vasarą derinamas koncertas su Pažaislio festivalio rengėjais, taip pat, jeigu leis pasaulinė situacija, solistė ketina dalyvauti operos festivalyje Izraelyje.

Jei tektų galimybė pačiai kurti operą, J. Karaliūnaitė pasirinktų monumentalų siužetą apie Mariją ir Jėzų – nuo biblinių istorijų iki Michailo Bulgakovo „Meistro ir Margaritos“, muzikinė medžiaga būtų grindžiama stačiatikių giesmių melodijomis. Galbūt tai būtų operų diptikas. Sau Julija pasiskirtų Marijos, Marijos Magdalietės arba Margaritos vaidmenį.

Kas žino, galbūt muzikos ir matematikos sintezė kada nors padės atskleisti kompozicines Julijos Karaliūnaitės galias?