Jurgita Dronina atvyko šokti Žizel

Publikuota: 2018-02-02 Autorius: MB inf., Renata Baltrušaitytė
Jurgita Dronina atvyko šokti Žizel

2 d. LNOBT baleto spektaklyje “Žizel” išvysime tituluotus svečius: pagrindinį Žizel vaidmenį atliks Anglijos ir Kanados nacionalinių baleto trupių primabalerina Jurgita Dronina, Alberto – Bavarijos valstybinio baleto trupės solistas Alejandro Virelles.

„Pirmosios premjeros vakarą šokėjų ansamblyje žibėjo iš Rusijos kilusi balerina Jurgita Dronina, atlikusi pagrindinį Silfidės vaidmenį. Ji šoko delikačiai ir žavingai, demonstravo ypatingą lengvumą, kurdama gundančios, užburiančios ir valingos herojės paveikslą. Solistė itin paveikiai perteikė mirties sceną, kurioje jos rankos virpėjo, persmelktos skausmo ir nerimo”, - rašo žurnalo “Dancing Times” apžvalgininkas Jonathanas Gray, recenzuodamas 2017 m. spalį rodytą Anglijos nacionalinio baleto trupės “Silfidės” premjerą.

Daugeliui baleto artistų tokie nuo 1894 m. gyvuojančio šokio žurnalo reveransai būtų širdį glostantis pripažinimo balzamas, o štai J.Droninai kritikų komplimentai ir įvairūs apdovanojimai virtę nuolatiniais karjeros palydovais. 2008 m. jai buvo skirtas Rotary tarptautinis apdovanojimas; 2009 m. - Danijos Karalienės Margret II Švedijos-Danijos kultūros pagrindinis prizas; 2010, 2011 ir 2013 m. – Sankt Peterburgo tarptautinio baleto festivalio “Dance Open” apdovanojimai. Šokio žurnalas “Dance Europe” už 2009-2010, 2010-2011 ir 2011-2012 m. sezonais sukurtus baleto vaidmenis paskelbė ją Išskirtine šokėja. 2011 m. J.Droninai atiteko Danijos teatrų ir koncertų salių direkcijų asociacijos „Zwaan“ apdovanojimas (Danijos šokio prizas) už ryškiausią metų pasirodymą – Auroros vaidmenį balete „Miegančioji gražuolė“. 2014 m. balerina buvo apdovanota Alexandros Radius prizu ryškiausiam metų baleto solistui.

J.Dronina gimė Saratove, Rusijoje. Būdama ketverių persikėlė į Lietuvą, o dešimties pradėjo lankyti Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių (pedagogė – Jolanta Vymerytė). Dar būdama moksleive 2003 m. tapo Grace (Austrija) rengiamo tarptautinio baleto šokėjų konkurso nugalėtoja (Aukso medalis). 2004 m. buvo apdovanota pirmosios lietuvių balerinos Jadvygos Jovaišaitės-Olekienės premija.

2004-2005 m. studijavo Miuncheno tarptautinėje baleto akademijoje (pedagogė – Konstanze Vernon). 2005 m. pelnė Sidabro medalius Helsinkio ir Maskvos tarptautiniuose baleto šokėjų konkursuose. 2006 m. gavo dar ir Džeksono (JAV, Misisipė) tarptautinio šokėjų konkurso Sidabro medalį.

2005 m. prisijungė prie Švedijos karališkojo baleto trupės, 2007 m. tapo jos soliste, 2009 m. – pagrindine soliste. Šios trupės nare buvo iki 2013 m.

2010 m. prisijungė prie Nyderlandų nacionalinio baleto trupės. 2015 m. persikėlė į Kanados nacionalinio baleto trupę, o 2017 m. pasirašė kontraktą su Anglijos nacionalinio baleto trupe ir tapo jos primabalerina. Šiuo metu J.Dronina nuolat keliauja tarp Toronto ir Londono: šoka tiek Kanados, tiek Anglijos nacionalinio baleto spektakliuose.

2015 m. J.Dronina Lietuvos baleto 90-mečio proga Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre surengė išskirtinį Gala koncertą, pakviesdama pasaulines baleto žvaigždes. Tai buvo artistės dovana Lietuvos publikai.

Šįkart ji atvyksta į LNOBT šokti Adolphe‘o Adamo balete „Žizel“. Vasario 2 d. spektaklyje J. Droninos scenos partneriu taps kubiečių kilmės šokėjas Alejandro Virelles. 2004 m. baigęs Havanos baleto mokyklą, iki 2009 m. jis šoko Kubos nacionalinio baleto trupėje, vėliau tęsė solisto karjerą Barselonos, Bostono ir Anglijos nacionalinio baleto trupėse. Žurnalas „Dance Europe“ 2010-2011 m. sezono geriausių pasaulio šokėjų šimtuko sąraše jam skyrė 18 vietą. 2016 m. A.Virelles prisijungė prie Bavarijos valstybinio baleto, šioje Miuncheno trupėje šoka jau antrą sezoną.

Kartu su svečiais „Žizel“ spektaklyje šoks LNOBT baleto trupės solistai Mantas Daraškevičius, Anastasija Čumakova, Nailia Adigamova, Voicech Žuromskas, Urtė Bareišytė, Voldemaras Chlebinskas, Rūta Lataitė, Laimis Roslekas, Kristina Gudžiūnaitė, Maja Dolidze. Spektaklį diriguos LNOBT muzikos vadovas Robertas Šervenikas.

Komentarai