Kaip kultūros paslaugas priartinti prie žmogaus

Publikuota: 2020-09-09 Autorius: Vėjūna Žalalytė
Kaip kultūros paslaugas priartinti prie žmogaus

Kad kultūros paslaugų prieinamumas regionuose yra visiems aktuali tema, įsitikinome Kultūros ministerijos ir programos „Kurk Lietuvai“ atstovų rugpjūčio 25 d. surengtoje viešojoje konsultacijoje. Visą dieną virė diskusijos tarp kultūros politikos formuotojų, kultūros įstaigų darbuotojų, menininkų, kultūros ekspertų, buvo aptartos kultūros paslaugų prieinamumo didinimo galimybės.

Proveržis kultūros sektoriuje

„Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Vėjūna Žalalytė renginyje pristatė pirmąjį savo sudarytą Lietuvos kultūros paslaugų prieinamumo žemėlapį.

V. Žalalytė, bendradarbiaudama su Kultūros ir Vidaus reikalų ministerijomis, padedama savivaldybių kultūros skyrių, šių metų kovo–rugpjūčio mėnesiais surinko aktualiausią informaciją apie Lietuvos kultūros veikėjus ir jų teikiamas kultūros paslaugas gyventojams, sukūrė tokių paslaugų duomenų bazę. Pirmąkart Lietuvoje atlikus kultūros paslaugų erdvinę analizę, nustatytas jų prieinamumo rodiklis (pagal galimybės pasiekti automobiliu laiką) – visas kultūros paslaugų rinkinys pasiekiamas 74 procentams Lietuvos gyventojų, t. y. net ketvirtadalis gyventojų nepasiekia visų kultūros paslaugų. Šis rodiklis įtrauktas į Nacionalinį pažangos planą – užsibrėžta per dešimt metų rodiklį pagerinti iki 95 procentų „Pirmą kartą turime naujausius pagal teritorijas pateiktus kultūros paslaugų duomenis ir galime tiksliai pasakyti, kur kokių paslaugų gyventojams trūksta. Tai padės priimti efektyvesnius sprendimus planuojant kultūrą“, – sakė Vėjūna Žalalytė.

(Daugiau apie projektą skaitykite http://kurklt.lt/projektai/kulturos-paslaugu-prieinamumas/)

Darbas sulaukė didelio kultūros sektoriaus atstovų susidomėjimo ir klausimų. Po pranešimo renginio dalyviai aktyviai diskutavo teminėse grupėse, buvo pasiūlyta daug konkrečių idėjų, kaip pagerinti kultūros paslaugų prieinamumą regionuose.

„Tai istorinis momentas, kada kultūros sektorius gali pasigirti dideliu nuveiktu darbu. Dabar turime tikrai gerą kultūros politikos formavimo įrankį, – pabrėžė Daiva Nazarovienė, Kultūros ministerijos strateginių pokyčių grupės vadovė. Jos nuomone, Kultūros žemėlapis suteikia galimybę kultūros politikos formuotojams kartu su kultūros organizacijomis ir menininkais kalbėtis prie apskritojo stalo ir ieškoti bendrų sprendimų. Svarbu, kad savivaldybės duomenis atidžiai išanalizuotų ir pagalvotų, kokių paslaugų trūksta.

Pasak kultūros tyrėjo Eugenijaus Kaminskio, projekto duomenys padeda įtvirtinti kultūrą kaip integralią visuomenės vystymosi dalį. Naujasis įrankis skatina priimti labiau pagrįstus sprendimus ir tęsti diskusijas regionuose, įvertinti, ar statistika tiksliai atspindi vietos situaciją. E. Kaminskis aptarė parengtą kultūros paslaugų efektyvumo indeksą, atskleidžiantį kultūros išteklių ir jų sukuriamos vertės santykį.

Kaip pagerinti kultūros paslaugų prieinamumą regionuose

Tai nėra vienos savivaldybės, vienos įstaigos ar vienos institucijos iššūkis. Pokyčių galima pasiekti tik veikiant kartu. Svarbu spręsti netolygaus kultūros pasiskirstymo problemas bendradarbiaujant institucijoms, įstaigoms ir kūrėjams. Lietuvos kultūros tarybos atstovė Kristina Mažeikaitė pristatė Tolygios kultūrinės raidos modelio galimybes skatinant bendradarbiavimą ir kaip tokio bendradarbiavimo pavyzdį pateikė Tauragėje 2019 m. vykusį renginį „Kvadratu“. Pritaikius Tolygios kultūrinės raidos modelį buvo sukurtas glaudus ryšys tarp kultūros bendruomenės, regioninių kultūros tarybų, Lietuvos kultūros tarybos ir savivaldybių.

„Įkurtos regioninės kultūros tarybos įgalino regionus pačius spręsti dėl savo kultūros prioritetų, kultūrinių veiklų finansavimo ir kriterijų. Dabar būtini tolesni veiksmai, leisiantys pasiekti tolygesnę kultūros plėtrą regionuose“, – sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

E. Kaminskis kalbėjo apie tai, kad Lietuvos teritorijos bendrasis planas rekomenduoja vertę kuriančią partnerystę, kai dalijamasi išlaidomis ir vaisiais, kai kitas matomas kaip partneris, o ne konkurentas. Vilma Griškevičienė, Kultūros savivaldos kolegijos kanclerė, įžvelgė bendradarbiavimo tarp sektorių mokymų stygių – tokie mokymai, susitikimai skatintų veikti kartu. Be to, Lietuvoje nėra reglamentuota koprodukcija ir dėl to atsiranda daug blogos praktikos.

Teatro režisierius Gildas Aleksa dalijosi patirtimi, kaip galima aukščiausios kokybės šiuolaikinį meną nuvežti į mažesnius miestus, per kūrybines dirbtuves ir diskusijas padėti auditorijai interpretuoti turinį. „Turime ne tik vežti meną, bet ir inicijuoti kultūrinius procesus. Kol žmogus nepamatė visos kultūros įvairovės, jis nežino tą poreikį turintis.“ Diskusijoje buvo pasiūlyta idėjų, kaip pagerinti kultūros paslaugų prieinamumą regionuose:

  • būtinas tarpininkas, kuris padėtų bendradarbiauti regionams ir profesionalaus meno kūrėjams, kad aukščiausio lygio kultūra pasiektų regionus
  • finansuoti ne tik meno vežimą į regionus, bet ir gyventojų vežimą į didžiuosius miestus
  • sukurti koncertinių salių duomenų bazę
  • pažinti vietinę auditoriją
  • inicijuoti tinklaveiką, remti klasterių įsikūrimą
  • daugiau dalintis gerosiomis patirtimis
  • skatinti kultūros centrų ir įstaigų dalijimąsi informacija
  • skatinti verslo, savivaldos ir vietos bendruomenių bendradarbiavimą
  • regionuose skatinti ilgalaikę partnerystę rezidencijų forma
  • daugiau informuoti politikus apie kultūros svarbą
  • įvesti kultūros paslaugų kokybės matavimą

Kas toliau?

„Kultūros paslaugų prieinamumo rodiklis numatytas 2021–2030 m. Nacionaliniame pažangos plane, kas rodo, kad tai yra vienas iš valstybės prioritetų. Matant kiekvieno regiono ir savivaldybės situaciją atskirai galima bus artėti prie siektinos rodiklio reikšmės, – sakė Daiva Nazarovienė.

Renginys parodė, kaip svarbu kalbėtis kultūros politikos formuotojams, kūrėjams, kultūros vartotojams ir vietinėms bendruomenėms. Reikia suprasti šių bendruomenių poreikį ir įvertinti, ar vietos kultūros organizatorius pateikia tas paslaugas, kurios yra reikalingos. „Per mažai žinome vieni apie kitų veiklą. Suprasdami vieni kitus galime labai daug nuveikti, atsiverti vieni kitiems. Būtini gyvi susitikimai, forumai, tokios konferencijos, kurios suburia skirtingų įstaigų ir grupių atstovus,“ – pastebėjo Jonas Sakalauskas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius

Renginio dalyviai sutarė, kad pagerinti kultūros paslaugas regionuose galima visiems veikiant kartu. Užmegzti kontaktai ir idėjos subūrė bendruomenę socialiniuose tinkluose, ji toliau siūlys idėjas, kaip pagerinti kultūros prieinamumą regionuose (https://www.facebook.com/groups/242438970262882)

Komentarai