Kapelmeisteris Jonas Braunas

Publikuota: 2021-11-23 Autorius: Kazys Daugėla
Kapelmeisteris Jonas Braunas

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo, kai iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, o jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti karininkai, grįžę iš Rusijos. Lietuvoje pirmasis pėstininkų pulkas pradėtas steigti 1918 metų lapkričio pradžioje. Kitais metais pradėta formuoti artilerija, kavalerija, aviacija. Lietuvoje kariniai pučiamųjų orkestrai pradėjo kurtis kartu su kariniais daliniais.

Muzika karių gyvenime užima labai svarbią vietą, o dūdų orkestrai – nepamainomi talkininkai žygiuose, paraduose ir šventėse. Fronte muzika pakeldavo kariams ūpą, suteikdavo jėgų ir energijos. Ne vienas mūšis buvo laimėtas dar ir dėl to, kad kovotojų dvasią stiprino galingi kariško maršo garsai.

Tarpukario metais Lietuvos kariuomenėje buvo 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 2 kavalerijos pulkai, aviacija ir karo technikos dalys. Tuometinės Lietuvos pučiamųjų orkestrus turėjo kiekvienas Lietuvos kariuomenės pulkas. Kol kas jų istorija mažai tyrinėta, o žinių nėra daug.

Tikriausiai mažai kam žinoma, kad vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės kapelmeisterių buvo čekų tautybės Jonas Braunas (1856 – 1926). Jonas Braunas (Jan Braun) gimė 1858 m. gruodžio 17 d. Olmütz mieste, tuometinėje Austrijoje (dabar Olomoucas, Čekija). Čia įgijo pradžios mokslą, baigė liaudies mokyklos keturias klases. Būdamas 14 metų amžiaus jis įstojo į Austrijos-Vengrijos kariuomenę į muzikantų viršilų mokyklą. Septynerių metų tarnyba kariuomenėje išmokė drausmės, punktualumo ir pats kariškas gyvenimas jam labai patiko.

Jo dideli muzikos gabumai buvo pastebėti jau nuo mažens. Norėdamas muzikoje daugiau pasitobulinti, J.Braunas laikinai palieka tarnybą kariuomenėje ir įstoja į Vienos muzikos pedagogų mokyklą, kurią baigia su pagyrimu.

1889 m. Braunas persikėlė gyventi į Rusiją. Tais pačiais metais jis įstojo į carinę rusų kariuomenę, kurioje tarnavo daugiausia kavalerijos dalyse, užimdamas karo kapelmeisterio vietą iki 1918 m. vasario mėnesio. 1914 m. vasario mėn. 1 d. Braunas persikėlė tarnauti į 3-iąjį husarų pulką, kuris tuo metu buvo dislokuotas Marijampolėje. Bet Lietuvoje tuo metu jam neilgai teko gyventi. Ištikus Pirmajam pasauliniui karui, jis kartu su savo pulku išvyko į frontą, palikdamas savo šeimą Marijampolėje. Už darbštumą ir pasišventimą einant savo pareigas taikos metu ir už drąsumą karo metu kapelmeisteris Jonas Braunas carinės Rusijos kariuomenės vadovybės buvo apdovanotas daugeliu ordinų ir kitų apdovanojimų.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniui karui, 1919 m. gegužės mėnesį Braunas laimingai grįžo į savo šeimą nepriklausomoje Lietuvoje. Matydamas atgimstančią Lietuvą ir besiformuojančią jos kariuomenę, Jonas Braunas ilgai nelaukdamas, 1919 m. liepos mėn. 1 d. įstojo savo noru (63 metų amžiaus nebuvo mobilizuojami! ) į 1-ąjį Raitininkų pulką ir kaip patyręs kariuomenės kapelmeisteris dirbo savo srityje, organizuodamas pulko orkestrą. Kaip ir kiekvienos kariuomenės struktūrų sukūrimo pradžia buvo sunki, taip ir karinio orkestro organizavimas tuo metu buvo sudėtingas. Tuo laiku pulke muzikos instrumentų ir muzikantų nebuvo, tačiau karo valdininkas J.Braunas parodo savo gabumus ir ilgų metų patirtį. Jis energingai dirba: pavyksta įsigyti instrumentus, pasirūpina muzikantais, ištisas dienas moko muzikantus, naktimis rašo gaidas. Lietuvos raitininkai džiaugėsi per trumpą laikotarpį sulaukę savo muzikos – karinio pučiamųjų instrumentų orkestro. Pavyzdingai sutvarkęs 1-ąjį Raitininkų pulko orkestrą, 1922 m. kapelmeisteris Braunas savo noru persikėlė į 2-ąjį Raitininkų (ulonų) pulką, kur per trumpą laiką taip pat sėkmingai organizavo pulko orkestrą, nors darbo sąlygos buvo sunkios.

1923 m. liepos 17 d. Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis už aktyvią veiklą ir darbštumą organizuojant pulko orkestrus ir už tai, kad parašė kūrinius kariniam orkestrui, J.Brauną apdovanojo Vyčio kryžiumi be kardų.

J.Brau­nas mi­rė 1926 m. gegužės 31 d. Jis bu­vo iš­kil­min­gai pa­lai­do­tas senosiose Vilkaviškio miesto ka­pi­nė­se (prie tur­gaus). Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais ar po­ka­riu J.Brau­no ant­ka­pio pamink­las bu­vo nu­vers­tas. Vilkaviš­kio seniūnijos ir bendruomenės rūpesčiu atstatytas J.Brauno antkapinis paminklas su gerai išlikusiais įrašais ir paminkline nuotrauka.

Dėl nepalankiai susiklosčiusių istorinių aplinkybių biografinių žinių apie garbingą J. Brauno asmenybę išliko nedaug. Jis sukūrė Lietuvos prezidento, kariuomenės vado, I-jo ir 2-jo kavalerijos pulkų maršus, Klaipėdos maršą, daug įvairių uvertiūrų, lietuviškų pot pourri ir daug kitų kūrinių.

Gar­su­sis ulo­nų pul­ko or­kest­ro ka­pel­meis­te­ris tu­rė­jo gau­sią šeimą, au­gi­no ke­tu­ris sū­nus,  jų likimas ne­ži­no­mas. Neišliko ir J.Brauno kūrybinis palikimas. Orkestrinės muzikos paveldo išsaugotojo Leonido Daujoto rūpesčio dėka, šiemet kompozitorius-aranžuotojas Kazys Daugėla rekonstravo iš išlikusių orkestrinių balsų ir papildė šių dienų kariniam orkestrui naujais instrumentais vienintelį šiuo metu išlikusį J.Brauno kūrinį “Prezidento maršą”.

 

Tekstą parengė Kazys Daugėla pagal nekrologą, išspausdintą Lietuvos karininkų laikraštyje “Kardas”, Nr.18(42) Kaunas, 1926 m. birželio 30 d.

Susiję audio galerijos

Jonas Braunas "Prezidento maršas", ar.Kazys Daugėla

Susiję nuotraukų galerijos

Susiję nariai

Kazys Daugėla

Kazys Daugėla

Kompozitorius, aranžuotojas, dirigentas, LMTA docentas

Komentarai