Kauno valstybinis choras švenčia gimtadienį

Publikuota: 2016-10-19 Autorius: MB inf.
Kauno valstybinis choras švenčia gimtadienį

Kauno valstybinis choras profesionalią meninę veiklą pradėjo 1969 m. spalio 23-iąją. Nuo pirmųjų dienų iki šiol jam vadovauja Lietuvos nacionalinės premijos laureatas prof. Petras Bingelis. Šiais metais gimtadienį švęsti choras ryžosi netradiciškai - sutelkė būrį savo gerbėjų ir paklausė, kaip gi jie mato ir girdi chorą. Štai kokių reakcijų sulaukė.

 

Choras yra parengęs daugiau nei 150 pasaulinės klasikos lobynui priklausančių didelės apimties vokalinių - instrumentinių kūrinių nuo viduramžių iki moderniosios muzikos: oratorijų, kantatų, mišių, pasijų, koncertinių ir sceninių operų versijų. Iš pat pradžių sėkmingai pasirodęs mūsų šalyje, kolektyvas ne kartą koncertavo buvusioje SSRS: prestižinėse Maskvos ir Sankt Peterburgo salėse, festivaliuose „Rusų žiema“, „Maskvos žvaigždės“, pasirodė beveik visų respublikų sostinėse, o netrukus pelnė ir tarptautinį pripažinimą.

Vakarų Europoje choras išgarsėjo 1984 metais Paryžiuje atlikęs M. Theodorakio „Pavasario“ simfoniją Nr. 7; vėliau, diriguojant Herbertui Kegeliui (1920–1990), šį kūrinį atliko ir įrašė Berlyno „Schauspielhaus“ koncertų salėje.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir atsivėrus keliams į Vakarus, o ypač Kauno chorui pradėjus bendradarbiauti su XX a. muzikos legenda – smuikininku ir dirigentu lordu Yehudi Menuhinu (1916–1999), koncertinė veikla tapo itin aktyvi, turininga. 1992 m. dalyvauta Ispanijoje vykusiame Amerikos atradimo 500-osioms metinėms skirtame festivalyje „Senieji ir naujieji keliai į Indiją“. Koncertiniai ir teatralizuoti G. F. Händelio oratorijos „Mesijas“ atlikimai, diriguojant Y. Menuhinui, džiugino Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Egipto, Rusijos publiką, dainuota Buenos Airėse (Argentina), Santjage (Čilė). Daug Europos laikraščių apie Kauno valstybinį chorą tuomet rašė kaip apie didžiausią metų muzikinį atradimą. Choras tapo visoje Europoje žinomu dainininkų kolektyvu.

Nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės metų kauniečiai pradėjo bendradarbiauti su vokiečių pianistu ir dirigentu Justusu Frantzu. Pirmieji bendri pasirodymai vyko 1992-ųjų vasarą Vilniuje ir Šlėzvigo-Holšteino festivalyje Vokietijoje, 1995–1997 m. koncertuota naujamečiuose muzikos festivaliuose Maspalomase (Kanarų salos). 1996 m. dirigento iniciatyva vyko gastrolės po Vidurio ir Rytų Europos šalis. G. Mahlerio II simfoniją išgirdo Varšuvos, Budapešto, Bratislavos, Prahos ir Maskvos muzikos gerbėjai.

Prasminga kūrybinė draugystė siejo Kauno valstybinį chorą ir violončelininką bei dirigentą Mstislavą Rostropovičių (1927–2007). Choro meistriškumą ir profesionalumą maestro vertino labai palankiai, priskyrė jį geriausiems pasaulio kolektyvams, su kuriais jam yra tekę dirbti. Bendradarbiavimas prasidėjo 1998 m. Kelne (Vokietija), čia buvo atlikta S. Gubaidulinos kantata „Saulės giesmė“ mušamiesiems, chorui ir violončelei. Po to choras pakviestas į Prancūzijos miestą Evianą su Leipcigo Radijo orkestru atlikti L. van Beethoveno IX simfoniją. Su M. Rostropovičiumi kauniečiai koncertavo Gštade (Šveicarija), jam diriguojant skambėjo ir C. Orffo kantata „Carmina Burana“. 2001 m. sausio 8 d. pristatant Lietuvos kultūrą Paryžiuje, Eliziejaus laukų teatre (Théâtre des Champs Elysées) choras atliko Beethoveno IX simfoniją.

Amžių sandūroje užsimezgė Kauno valstybinio choro pažintis su lenkų kompozitoriumi Krzysztofu Pendereckiu: 1999 m. rugsėjo 17 d. Varšuvoje choras atliko jo „Te Deum“, 2001 m. Sankt Peterburge, festivalyje „Baltosios naktys“, diriguojant pačiam autoriui, – oratoriją „Septyneri Jeruzalės vartai“, 2003-iųjų vasarą Švabijos Gmiundo bažnytinės muzikos festivalyje Vokietijoje – „Passio Secundum Lucam“.

Nuo 1989 m. Kauno valstybinis choras nuolat kviečiamas dalyvauti muzikos festivaliuose „Bordo pavasaris“, „Viduržemio jūros pakrantė“ (Prancūzija) Šlėzvigo-Holšteino (Vokietija), Turku (Suomija), taip pat vykstančiuose Vidurio Europos šalyse. Prancūzijos publika choro pasirodymais gėrėjosi Paryžiaus „Pleyel“ koncertų salėje ir Dievo Motinos katedroje, Italijos – Romos Šv. Cecilijos muzikos akademijoje. Kolektyvas puikiai pasirodė Buenos Airių „Colón“, Santjago, Genujos, Bolonijos, Kairo, Varšuvos operos teatruose; ne kartą koncertavo su simfoniniais orkestrais: Londono BBC, Bordo Akvitanijos Nacionaliniu, Leipcigo „Gewandhaus“, Maskvos ir Sankt Peterburgo filharmonijų ir kt., dainavo su Irina Archipova (1925–2010), Sergejumi Larinu (1956–2008), Montserrat Caballé, Violeta Urmana, Dmitrijumi Chvorostovskiu ir kitais solistais. Kauno valstybiniam chorui yra dirigavę Dmitrijus Kitajenko, Cyrilas Diederichas, Yanas Pascalis Tortelier, Johnas Axelrodas, Vladimiras Spivakovas, Valerijus Gergijevas ir kitos įžymybės.

2003 m. sausio 12 d. Berlyno koncertų salėje „Am Gendarmenmarkt“ Kauno valstybinis choras dalyvavo iškilmingame koncerte, skirtame paminėti UNESCO nutarimą įtraukti L. van Beethoveno IX simfonijos rankraštį į Pasaulio dokumentų paveldo katalogą („Memory of the World“). Chorui akompanavo „Tautų filharmonijos“ simfoninis orkestras, dirigavo J. Frantzas. Tais pačiais metais choristai dainavo Romoje atidarant vieną didžiausių pasaulyje muzikos centrų - „Auditorium Parco della Musica“, kur drauge su kitais užsienio muzikais ir „Academia Nazionale di Santa Cecilia“ simfoniniu orkestru, diriguojant Myung-Whun Chungui, atliko G. Mahlerio VIII simfoniją.

Kauno valstybinis choras yra surengęs daugiau kaip 3000 pasirodymų Lietuvoje ir toli už jos ribų. Berlyno stadione jo atliekamos C. Orffo kantatos „Carmina Burana“ klausėsi per 75 tūkstančius žmonių; G. F. Händelio oratoriją „Mesijas“ choras yra atlikęs daugiau nei 80 kartų.

Lietuvos koncertų salėse Kauno valstybinis choras žinomas kaip užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų atlikėjas. Su žymiausiais Lietuvos dirigentais – Jonu Aleksa (1939–2005), Sauliumi Sondeckiu (1928-2016), Juozu Domarku, Gintaru Rinkevičiumi, Robertu Šerveniku ir jų vadovaujamais Lietuvos Nacionaliniu, Valstybiniu, Operos ir baleto teatro simfoniniais bei Kameriniu orkestrais parengė daugiau kaip 250 premjerų. Pirmąsyk Lietuvos publikai buvo pristatyti Gustavo Mahlerio, Carlo Orffo, Sofijos Gubaidulinos, Alfredo Schnittkes, Arnoldo Schönbergo, Dmitrijaus Šostakovičiaus, Pēterio Vasko, Jacqueso Loussiero kūriniai.

Kauno valstybinis choras nuolat dalyvauja valstybinėms šventėms bei svarbioms progoms paminėti skirtuose renginiuose, kuriuos tiesiogiai transliuoja Lietuvos Nacionalinis radijas ir televizija. Be jo šiandien neįsivaizduojamas vienas reikšmingiausių mūsų šalyje metų muzikinių įvykių – Kauno ir kitų Lietuvos vietovių koncertines erdves kas vasarą pasiekiantis ir jau tradiciniu tapęs Pažaislio muzikos festivalis.

Choras pagerbia į Lietuvą atvykstančius aukštus svečius: 1993 m. apaštališkojo vizito metu Kauno dainininkų klausėsi popiežius Jonas Paulius II, 2008 m. Trakuose koncertuota Nyderlandų karalienei Beatričei, 2009 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atidarymo iškilmėse choro muzika skambėjo Europos valstybių monarchams ir vadovams.

Tarp svarbesnių Kauno choro įrašų – kompaktinės plokštelės su Y. Menuhinu (G. F. Händelio „Mesijas“, J. Haydno „Pasaulio sukūrimas“, L. van Beethoveno IX simfonija, F. Schuberto Mišios As-dur ir C-dur), su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir G. Rinkevičiumi įrašyta G. Mahlerio Simfonija Nr. 2 („Prisikėlimo“), operos – W. A. Mozarto „Užburtoji fleita“, G. Verdi „Otelas“. Ypatingą vietą diskografijoje užima lietuvių kompozitorių: M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, Č. Sasnausko, B. Dvariono, J. Juzeliūno, B. Kutavičiaus ir R. Žigaičio chorinės muzikos kūriniai.

Komentarai